Pasak D. Mačiulytės, rūkymas neigiamai veikia ir daro žalą mūsų visam organizmui, tai yra, praktiškai visoms mūsų organizmo sistemoms:
„Gali išsivystyti onkologinės, kardiologinės, kvėpavimo takų ligos, taip pat rūkymas gali paveikti ir mūsų psichikos sveikatą, nuotaikas bei gali sukelti nerimą, ta žala iš tikrųjų ir reprodukcinei sveikatai kenkia, jinai yra be galo didelė.“
Specialistė pabrėžia ne tik, kad kuo ilgesnis rūkymo stažas, tuo didėja žala sveikatai, bet dalis visuomenės mano, kad jei žmogus rūko trumpai arba mažai, jis nepatiria žalos, tai irgi yra neteisinga:
„Rūkymas veikia mūsų organizmą neigiamai iš karto, nuo tada, kai mes rūkome, padidėja širdies ritmas, deguonis nepatenka į organizmą, staigiai formuojasi žala ir yra jau ta, kuri akumuliuojasi tam tikra prasme ir didėja su laiku. Tarkime, kaip ir rizika, susijusi su vėžiu. Jeigu kalbame apie plaučių vėžį, rizika didėja gan ženkliai ir gali būti 15-30 kartų didesnė negu nerūkančių asmenų.“
Kodėl taip sunku mesti rūkyti?
Neretai rūkantiems sunku atsikratyti šios priklausomybės, kadangi, pasak ekspertės, nikotinas veikia smegenis, keisdamas natūralų dopamino gamybos procesą:
„Nikotinas, prisijungdamas prie nikotino receptorių smegenyse, sutrikdo natūralų dopamino pasisavinimą – dėl to smegenys pradeda jo gaminti mažiau. Nors dopaminas yra natūraliai gaminamas smegenyse, tuo metu, kai jis nepasisavinamas, jo lygis trumpam padidėja.
Tai sukelia malonumo jausmą, tačiau kartu paveikia ir bendrą smegenų cheminę pusiausvyrą – smegenys gauna signalą, kad papildoma dopamino gamyba nebereikalinga. Dėl šios priežasties, dažnai rūkant, ilgainiui smegenys natūraliai gamina vis mažiau dopamino. Taip išsivysto priklausomybė nikotinui, nes jis tampa būtinas tam, kad dopamino lygis smegenyse išliktų toks, koks turėtų būti natūraliai.“
Priklausomybės formavimosi greitis priklauso nuo individualių faktorių, tačiau D. Mačiulytė sako, kad kuo dažniau vartojamas nikotinas, tuo greičiau smegenys prisitaiko prie naujo cheminio balanso:
„Priklausomybės formavimosi greitis gali priklausyti nuo to, kaip dažnai žmogus vartoja nikotiną, nes ši medžiaga organizme neužsibūna ilgai. Pavyzdžiui, pavartojus nikotino, jo kiekis organizme pradeda mažėti jau po kelių valandų, o per vieną ar dvi paras jis visiškai pašalinamas. Dėl to atsiranda poreikis vartoti nikotiną dažnai – todėl kuo dažniau žmogus rūko, tuo greičiau jam gali išsivystyti priklausomybė. Bet tai tikrai gali priklausyti ir nuo asmens organizmo.
Kiekvienas žmogus turi savitą medžiagų apykaitą (metabolizmą) ir skirtingą cheminę smegenų sudėtį, todėl vieni pripranta prie nikotino greičiau, o kiti – lėčiau. Be to, priklausomybės formavimosi greičiui įtakos turi ir tai, kaip nikotinas yra vartojamas – ar rūkoma ar naudojamos kitos formos. Tyrimai rodo, kad rūkant tradicines cigaretes greičiausiai išsivysto priklausomybė“, – pasakoja ekspertė.
Be to, priklausomybės vystymosi greitį lemia ir amžius. D. Mačiulytės teigimu, ypač tame laikotarpyje, kai smegenys vis dar vystosi, jų chemija yra kitokia, todėl jaunesniems priklausomybė gali išsivystyti greičiau negu suaugusiam, subrendusiam asmeniui. Anot specialistės, smegenys greičiau prisitaiko prie to fakto, kad joms pačioms nereiktų gaminti dopamino ir bando jį gauti iš kitų vietų.
Kodėl paaugliai rūko?
Jaunuoliams įtaką daro draugai, šeima, socialiniai tinklai ir net noras maištauti. D. Mačiulytė išskiria kelias priežastis, kodėl vaikai pradeda rūkyti:
1. Noras pritapti, jeigu draugų rate yra rūkantys žmonės. Paauglystė yra amžius, kai labai nesinorima išsiskirti, o kaip tik – pritapti prie savo bendraamžių. Taigi, paaugliai kartoja tuos pačius veiksmus, ką daro draugai.
2. Artimųjų įtaka. Jeigu šeimoje ar artimoje aplinkoje asmenys rūko, tai yra tam tikras rūkymo normalizavimas, tai neatrodo taip žalinga. Tarkime, vaikas kiekvieną dieną tėvus ar globėjus mato rūkančius, todėl tada atrodo, kad gali rūkyti ir nieko nenutinka.
3. Noras eksperimentuoti. Jaunas žmogus natūraliai nori išbandyti naujus dalykus.
4. Žalos ir rizikos nesuvokimas, kad kažkada bus kažkokios pasekmės, jos yra visai ne taip suvokiamos paauglio nei suaugusio ir yra žymiai didesnė tolerancija rizikingam elgesiui.
5. Maištas. Jeigu aplinkoje yra daug draudimų, tai yra vienas iš būdų, kaip jaustis, kad pats arba pati priima sprendimus ir maištauja: „Aš rūkau, aš darau, kaip aš noriu, o ne kaip man liepia.“
Daugelis rūkančiųjų įsitikinę, kad cigaretė padeda nusiraminti, tačiau iš tiesų tai yra tik abstinencijos simptomų malšinimas.
„Iš vienos pusės dopamino išsiskyrimas yra malonu organizmui. Kai yra kažkas malonaus, kas vyksta fiziškai, tai natūraliai ramina. Kitas dalykas, rūkantis asmuo po kažkiek laiko pradeda jausti abstinencijos simptomus. Pavyzdžiui, kelias valandas neparūkęs, žmogus darosi dirglesnis, atsiranda tas stiprus potraukis rūkyti, tai taip pat kelia nerimą ir stresą.
Ir tada, jei jis nueina parūkyti, asmeniui įvyksta nusiraminimas organizme, iš kitos pusės, tai galėjo būti paprastas abstinencijos simptomų numalšinimas“, – aiškina specialistė.
Veiksmingiausi metimo būdai
Nikotino pakaitinė terapija padeda palaikyti pastovų nikotino kiekį kraujyje, kad žmogus nejaustų stiprių abstinencijos simptomų tuo metu, kai bando keisti savo elgesį ir atsisakyti rūkymo įpročio. Šios terapijos metu nikotinas vis dar įsisavinamas į organizmą, tačiau kontroliuotai ir be žalingų cheminių medžiagų, kurios išsiskiria deginant tabaką.
Su gydytojo priežiūra, nikotino pakaitinė terapija gali būti taikoma ir nepilnamečiams.
Be nikotino pakaitinės terapijos, atsisakyti rūkymo padeda ir tam tikri medikamentai. Šie medikamentai sumažina potraukį rūkyti ir tuo pačiu silpnina malonumo jausmą, jei žmogus vis dėlto užsirūko. Medikamentai taip pat gali sušvelninti abstinencijos simptomus ir pagerinti nuotaiką metimo laikotarpiu.
Ekspertė tikina, kad priklausomybė nėra vien fizinė, ji turi daug aspektų:
„Vienas iš kitų aspektų yra psichologinis. Kadangi žmonės dažnai rūko, ilgainiui tai tampa rūkymo ritualu ir labai didele kasdienybės dalimi. Taip pat žmonės save identifikuoja kaip rūkantį asmenį, o visą šitą pakeisti kainuoja daug pastangų. Tam ir yra nikotino pakaitinė terapija, kad šiek tiek pamažintų tuos fizinius abstinencijos simptomus ir kad žmogus galėtų išmokti būti nerūkančiu.“
D. Mačiulytė pataria užsiimti ir kitomis veiklomis, kurios didina dopamino kiekį, tai yra užsiimti maloniomis, mėgstamomis veiklomis. Pavyzdžiui, pasportuoti, pabūti su šeima, su draugais. Pasak jos, šis metodas, ypač metimo rūkyti proceso metu, yra būtinas.
Ekspertė tvirtina, jog efektyviausias rūkymo metimo būdas yra specialistų pagalba: „Tyrimai rodo, kad mesti rūkyti su specialistų pagalba yra efektyviausias būdas ir 4-5 kartus sėkmingesnis. Konsultacijos ir medikamentinis gydymas padeda susiplanuoti metimą rūkyti, aptariama, pavyzdžiui, kokie yra tie rūkymo įpročiai, kada žmogus rūko dažniausiai, kada bei kaip išvengti atkryčio. Taip pat susiplanuojama, kaip keisti savo elgesį ir suformuoti naują įprotį.“
Ar elektroninės cigaretės bei kaitinamas tabakas sveikiau nei cigaretės?
Dažnai girdima, kad elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako gaminiai yra „sveikesnė“ alternatyva, tačiau specialistė perspėja:
„Bet koks nikotino vartojimas yra žalingas ir nėra sveikas, nors tarp skirtingų vartojimo metodų žala gali ir skirtis. Cigarečių rūkymas yra pats žalingiausias vartojimobūdas. Rūkymo metu, vykstant degimo procesui, susidaro virš 7000 įvairiausių cheminių medžiagų, kurios patenka į mūsų organizmą ir apie 40 iš jų yra kancerogeninės.
Su kitais rūkymo būdais, pavyzdžiui, kaitinamojo tabako arba elektroninių cigarečių, mes tokių cheminių junginių ar tiek daug kancerogeninių medžiagų nematome, bet žala sveikatai pasimatys dar po kažkurio laiko. Kiek ji yra mažesnė, kol kas sunku vertinti.“
Metus rūkyti, organizmas pradeda atsigauti akimirksniu.
„Metimas rūkyti turi teigiamą poveikį organizmui iš karto. Jau per pirmas 20 minučių normalizuojasi normalizuojasi kraujospūdis ir širdies ritmas, o po kelių valadnų sumažėja anglies monoksido kiekis kraujyje, o deguonies lygis ima kilti.
Visa tai įvyksta tik per pirmas 24 valandas, o po kelių dienų nikotinas visiškai pasišalina iš organizmo ir pradeda atsistatyti skonio ir uoslės receptoriai,, pradedame geriau užuosti, maistas tampa skanesnis. Plaučių funkcija taip pat pagerėja per kelias dienas, atsiranda daugiau energijos, nes organizmas geriau aprūpinamas deguonimi.
Po kelių mėnesių ar po metų pradeda mažėti rizika susirgti rimtesnėmis ligomis. Po pirmų metų širdies infarkto rizika sumažėja 50 procentų, o po 5-10 metų ir insulto beu onkologinių ligų rizika tampa 50-70 proc. mažesnė negu anksčiau. Na, ir po 15-20 metų daugumos ligų, įskaitant plaučių vėžį, rizika tampa panaši į niekada nerūkiusių asmenų riziką, nors kai kuriais atvejais ji vis tiek gali išlikti šiek tiek padidėjusi, ypač jei žmogus rūkė ilgus metus.“
Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia nemokamas 6 savaičių konsultacijas metantiems rūkyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
