Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ birželio pradžioje atliktas tyrimas apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas mokyklose atskleidė niūrią realybę – nors apsinuodijusių alkoholiu asmenų ir mažėja, tačiau į reanimaciją skubiai atgabenami vaikai yra vis jaunesni.
Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, daugiau nei trečdalis sostinės dešimtokų pirmą kartą alkoholio paragavo sulaukę vos 13-os metų, o kas trečias dešimtokas Vilniuje bent kartą buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Specialistams susirūpinimą kelia ir tai, kad jaunuoliai vis dažniau išdrįsta išbandyti narkotines medžiagas, pavyzdžiui, rūko elektronines cigaretes arba klijuojasi pleistrus, uosto purškiklius.
„37 procentai iš visų besigydančių reanimacijoje yra vaikai, apsinuodiję alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis“, – dar vasaros pradžioje kalbėjo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Riba trapi, o pasekmės – tragiškos
Respublikinio priklausomybių ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Viltė Malinauskienė ir vaikų–jaunimo reabilitacijos skyriaus socialinis darbuotojas Elvinas Kaminskis pasakojo, kad riba tarp pasyvaus skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų rūšių ir dažno bei realias pasekmes žmogui sukeliančio vartojimo yra labai trapi.
„Svarbu suvokti, kad priklausomybė vystosi iš lėto. Kiekvienas pacientas, kuris turi priklausomybę, kažkada pradėjo nuo pasyvaus vartojimo.
Pasyvus vartojimas ir savęs raminimas, kad tai man nepakenks, arba kad aš gebu kontroliuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, yra labai gajus įsitikinimas, kuris sudaro terpę vystytis priklausomybei“, – kalbėjo V. Malinauskienė.
Gydytoja pastebi, kad, bendraujant su pacientais, išryškėja ir aiški tendencija.
„Iš pradžių mąstoma, kad viskas yra kontroliuojama, tačiau vėliau tai virsta į suvokimą ir realią patirtį, kad vartojimo kontrolė buvo prarasta. Tokiu atveju nebesugebama atlikti savo funkcijų kasdieniame gyvenime“, – pridūrė pašnekovė.
Tuo metu gydytoja psichologė Eglė Šukytė antrina, kad gyventojų įsitikinimas, jog viskas gali būti kontroliuojama savarankiškai, vėliau lemia tai, kad asmuo patenka į priklausomybių liūną.
Pasak specialistės, siekdami išsiaiškinti pagrindines psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis, rizikos veiksnius, reikia ne tik specifinių žinių, bet ir daug laiko, atkaklumo. Dažniausiai be profesionalios pagalbos tai padaryti yra nepaprastai sunku.
„Vienam šį kelia eiti gali būti mažų mažiausiai sudėtinga. Dirbdami su specialistais, gyventojai gilinasi į vartojimo priežastis bei yra kuriamos naujos strategijos, kaip sveiku būdu susidoroti su gyvenimo sunkumais. Tai galimybė gyventi „kaip noriu“, o ne „kaip gaunasi“, – kalbėjo E. Šukytė.
Savo ruožtu specialistas E. Kaminskas pastebi, kad neretai žmonės išbando naujas pasilinksminimo formas, kurių epicentre atsiduria psichoaktyviosios medžiagos. Tačiau pašnekovas įspėja – nerizikuokite savo gyvybe ir sveikata vartodami medžiagas, neigiamai veikiančias žmogaus organizmą, kadangi tai gali sukelti ne tik psichozes.
„Dažniausiai narkotikai maišomi su alkoholiu, kuris sustiprina narkotiko poveikį, veikia slopinamai ar padidina riziką perdozuoti. Toks svaigalų derinys kiekvieną kartą gali paveikti organizmą skirtingai ir, vartotojui visiškai to nesitikint, sukelti tokią būklę, kuri baigsis apsinuodijimu, sąmonės netekimu ar net mirtimi.
Šiuo metu sparčiai plinta įvairių kaitinamų skysčių vartojimas kartu su alkoholiniais gėrimais. Tokie deriniai padidina riziką sukelti ūmias psichozes, kurios neretai sudėtingai koreguojamos medikamentais, bei turi ilgalaikių pasekmių tolimesniame gyvenime“, – pasakojo specialistas.
Pasakė, kokią žalą psichoaktyviosios medžiagos daro mūsų mąstysenai
Specialistai atkreipia dėmesį, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir žmogaus psichikos sveikata tarpusavyje yra glaudžiai susiję.
Pasak psichologės E. Šukytės, jeigu asmenys pradeda naudoti psichoaktyviąsias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį, narkotikus, tai gali neigiamai paveikti žmonių asmenybę, koreguoti minčių srautą bei jausmus.
O tuo atveju, jeigu skirtingos psichoaktyviosios medžiagos vartojamos ilgą laiką, pasak specialistės, tai gali sukelti ar pastiprinti jau esamas psichikos ligas.
„Mūsų smegenyse įprastai vyksta puikiai suderinta cheminių medžiagų ir procesų pusiausvyra, kuri reguliuoja mūsų nuotaiką ir emocijas.
Laikui bėgant, alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas išderina šių cheminių medžiagų pusiausvyrą, kuri atlieka svarbų vaidmenį palaikant mūsų psichinę sveikatą ir, pavyzdžiui, padeda natūraliai sumažinti nerimą“, – teigė E. Šukytė.
Psichologė taip pat pateikia atskirą pavyzdį, kaip psichoaktyviosios medžiagos gali neigiamai paveikti mūsų organizme gaminamos cheminės medžiagos – dopamino – gamybą.
„Dopaminas – tai medžiaga, atsakinga už malonumo pajautimą, taip pat padedanti susikaupti, domėtis, kelti motyvaciją. Kuomet žmogus vartoja atitinkamas psichoaktyviąsias medžiagas, įskaitant ir alkoholį, dopamino kiekis padidėja, žmogus ima jausti malonumą ir pradeda susieti tam tikros medžiagos vartojimą su teigiamais pojūčiais ir jausmais.
Tačiau kuo ilgiau ir daugiau vartojama psichoaktyvi medžiaga, tuo mažiau pats organizmas išskiria dopamino, o tai ilgainiui ima kelti prastos nuotaikos jausmą. Gali imti atrodyti, kad, nevartojant psichoaktyviųjų medžiagų, pasaulis yra niūrus, liūdnas ir nekeliantis malonių jausmų, tad tai skatina žmones vartoti psichoaktyviąsias medžiagas vėl ir vėl“, – paaiškino specialistė.
Pasak E. Šukytės, tikėtina, kad po ilgesnio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, gali atsirasti tokie požymiai kaip: prasta nuotaika, nusivylimo jausmas, pastovus nuovargis, energijos trūkumas, sunkumai, susiję su miegu, nerimas, kuris gali būti nuolatinis, nesuvokiant jo tikrosios priežasties arba kylantis tam tikrose vietose. Taip pat gali kilti noras atsiriboti nuo žmonių bei tam tikrų veiklų, atsirasti motyvacijos daryti kasdienius darbus stoka, įvairios baimės, nepasitikėjimas savimi, kaltės jausmas, sąžinės graužatis ir, žinoma, didėjantis poveikis vis daugiau ar dažniau vartoti atitinkamą medžiagą, siekiant gauti norimą efektą.
„Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas taip pat daro didelį poveikį sprendimų priėmimui ir gali sukelti įvairius elgesio pokyčius, kai žmogus yra neblaivus – nepaisant to, ar žmogus vartoja retai, net pirmą kartą, ar vartojimas yra nuolatinis.
Pavyzdžiui, net trumpalaikis alkoholio vartojimas yra susijęs su rizikingu seksualiniu elgesiu, vairavimu apsvaigus, konfliktais, muštynėmis ir kitais nelaimingais atsitikimais“, – kalbėjo ji.
Tiesa, E. Šukytė pastebi, kad nors kai kurie padariniai, kai žmogus nustoja vartoti tam tikras psichoaktyviąsias medžiagas, vėliau gali išnykti, tačiau pasekmės jaučiamos dar ilgą laiką ir gali turėti daryti rimtą neigiamą įtaką psichologinei būklei.
„Sunkiausia tai, kad kai kurios pasekmės pradeda ryškėti tik po tam tikro laiko, kuomet yra nutraukiamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Kai jau gali būti prasidėjusi vystytis priklausomybė“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Signalai, kuriuos būtina įsidėmėti
Nors priklausomybių sąvoka, rodos, paprasta ir lengvai suprantama, tačiau gydytoja V. Malinauskienė ragina atkreipti dėmesį į pagrindinius signalus, kurie rodo, kad asmuo galimai yra paniręs į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo liūną.
„Priklausomybė nesirenka žmonių pagal konkrečius kriterijus ar veiksnius. Amžius, lytis, socialinė padėtis, išsilavinimas, tautybė – visais atvejais yra žmonių, kurie serga priklausomybės liga.
Svarbu suvokti, kad kiekvieno žmogaus fizinė ir psichinė sveikata yra individuali. Vienam žmogui gali užtekti vieno karto pavartoti konkrečios medžiagos (alkoholio, narkotikų, nikotino) ar atlikti tam tikrą veiksmą (lošti, žaisti kompiuterinius žaidimus, apsipirkinėti) ir jam susiformuos priklausomybė. Tuo metu kitam žmogui gali reikėti ilgesnio laikotarpio. Tad viskas yra labai individualu“, – pasakojo V. Malinauskienė.
Gydytojos teigimu, pagrindinis rodiklis, kuris parodo aplinkiniams, kad asmuo gali turėti priklausomybę, yra staiga išnirusios problemos, tam tikri praradimai, pavyzdžiui, nesėkmės profesinėje, taip pat finansų srityje ar asmeniniuose santykiuose.
Rizikų skaičius smarkiai padidėjo
Pašnekovas E. Kaminskas, vertindamas, kaip pasikeitė priklausomybių mastai skirtingais laikotarpiais, teigė, kad šiuo metu ženkliai išaugo vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų pasiūla ir paklausa, o taip pat padidėjo ir prieinamumas.
„Prieš 20–30 metų priklausomybė alkoholiui buvo dominuojanti, tačiau šiuo metu ženkliai išaugo narkotinių medžiagų skaičius, greta nikotino atsirado elektroninės cigaretės ir įvairūs neaiškios sudėties bei kokybės skysčiai“, – kalbėjo jis.
Pasak psichologės E. Šukytės, kai kurie žmonės rizikuoja savo gyvybe dėl skirtingų priežasčių.
„Vieni pradeda vartoti dėl noro maištauti, kiti dėl to, kad taip daro bendraamžiai, treti, nes yra vieniši ar prarado artimą žmogų, o galbūt buvo išduoti.
Neretai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžia yra siejama su noru pagerinti socialines sąveikas, pritapti, pajusti bendrumo jausmą. Taip pat tokios medžiagos vartojamos ir tada, kuomet asmenys bando numalšinti stresą, vienišumo jausmą, emocinę kančią, o kai kada ir dėl smalsumo. Štai jaunuoliai psichoaktyviąsias medžiagas neretai naudoja kaip priemonę įveikti paauglystės nerimą, pasimetimą, nusivylimus“, – vardijo E. Šukytė.
Kartais žmonės vartodami psichoaktyvias medžiagas bando atsikratyti tam tikrų psichikos sveikatos problemų, tokių kaip nerimas. Tačiau E. Šukytė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai efektas būna priešingas, o psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kiekiai didėja.
Prie stiprių rizikos faktorių, kurie lemia polinkį išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas, gydytoja priskiria ir patirtas psichologines traumas.
„Asmenys, kurie, patirdami trauminį įvykį, neturi pakankamų emocinių ir kitų įveikos įrankių bei aplinkos palaikymo, paramos, reikalingos su traumomis susidoroti, taip pat gali išdrįsti imtis neadekvačių „susitvarkymo“ būdų, vienas iš jų – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Taip pat į priklausomybes dažniau yra linkę asmenys, kurie sunkiai geba atidėti pasitenkinimo poreikį“, – teigė gydytoja.
Specialistė gyventojams primena, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas atneša skausmą ne tik priklausomiems asmenims, bet ir jų šeimos nariams.
Todėl siūloma ieškoti sveikų alternatyvų, kurios gali sukelti kur kas didesnį malonumą, o kartu būti ir labai naudingi sveikatai, pavyzdžiui, atrasti patinkančią sporto šakę, kur galėtumėte save realizuoti.
Padarius gyvenimišką klaidą, pagalbos ranką išties specialistai
RPLC specialistai siunčia atskirą žinutę visiems žmonėms, įnikusiems į priklausomybes, ir sako, kad pasitaisyti nėra niekada vėlu – svarbiausia yra netylėti ir nebijoti kreiptis į specialistus, kurie suteiks reikiamą pagalbą.
„Niekada nevėlu pakeisti savo gyvenimą, kad ir kokia baisi žmogaus padėtis tuo momentu atrodytų.
Kreipdamiesi dėl priklausomybės gydymo, galite susigrąžinti savo gyvenimą ir užkirsti kelią daugeliui su piktnaudžiavimu alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusiomis rizikomis“, – kalbėjo gydytoja.
Tačiau kiekvienas asmuo, susidūręs su priklausomybėmis ir norintis pasveikti, turi žinoti, kad sveikimas yra daugiau nei susilaikymas nuo vartojamos medžiagos.
„Reikia gydyti ne tik priklausomybę medžiagai, nutraukti vartojimą, bet ir sutelkti dėmesį į pagrindines konkretaus asmens problemas bei jų sprendimą. Svarbu gydyti žmogų, o ne tik priklausomybę.
Grįžus iš gydymo, prasideda tikrasis darbas, jeigu yra siekiama iš naujo pradėti gyvenimą ir jį kontroliuoti. Žinios, laikas, pastangos, nuoseklumas, atkaklumas, palaikymas, profesionali pagalba – tai kertiniai žingsniai, reikalingi sugrįžtant į pilnavertį gyvenimą“, – viltingai kalbėjo E. Šukytė.
Gydytoja taip pat pridūrė, kad sveikimo procese ne ką mažiau svarbus yra ir artimųjų palaikymas, o prireikus žmogus gali pagalbos kreiptis į priklausomybių ligų centrą, kur specialistai pasiūlys tinkamiausią gydymo būdą.
„Nebijokite prašyti pagalbos. Galite pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, pasitarti. Svarbu pradėkite.
Suprantama, gali būti sunku kalbėti apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir to pasekmes, bet gydymas bus sėkmingesnis, jei specialistas, į kurį kreipsitės, turės kuo tikslesnę informaciją apie tai, kaip dažnai, ką vartojate, kaip jus tai veikia, kas skatina vartoti.
Kuo anksčiau gausite gydymą, tuo mažesnė tikimybė, kad patirsite ilgalaikių neigiamų pasekmių. Kreipkitės pagalbos šiandien ir gaukite reikiamą informaciją bei priežiūrą jau dabar“, – ragino E. Šukytė.
Gyventojai kreiptis į RPLC specialistus gali Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – čia dirba ne tik psichiatrai, medicinos psichologai, bet ir socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai.
Be to, pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado ir priklausomybės ligų konsultantai, kurie tai pat gali suteikti pirminę pagalbą žmogui susidūrusiam su priklausomybe.
Gyventojai taip pat gali išbandyti savipagalbos grupes, veikiančias visoje Lietuvoje: www.aalietuvoje.org, www.lietuvos-na.lt, www.anoniminiailosejai.lt. https://www.aalietuvoje.org/.
Tai nemokamos grupės, kur renkasi žmonės, turintys priklausomybę ir dalijasi savo asmenine patirtimi.
Daugiau informacijos apie galimybę gauti reikiamą specialisto pagalbą galima rasti oficialiame RPLC internetiniame puslapyje, adresu www.rplc.lt.
Aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą galima rasti www.pagalbasau.lt internetinėje svetainėje.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
