Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Dabar pats metas apsikuopti kapus. Tai pradedame daryti dar rugsėjo viduryje, kol oras gražus, saulėtas. Kapų nemažai, tad ir darbelio yra“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Gintarė.

„Dabar pats metas apsikuopti kapus. Tai pradedame daryti dar rugsėjo viduryje, kol oras gražus, saulėtas. Kapų nemažai, tad ir darbelio yra“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Gintarė.

REKLAMA

Vis dėlto noriu papasakoti apie įvykį, apie kurį galvoju jau kelias savaites. Vykau tvarkyti senelių kapų. Jie palaidoti senose kaimo kapinaitėse. Kiek žinau iš tetų pasakojimo, dabar ten mažai kas lankosi, kapinės senos, pakankamai apleistos.

Kai važiuoju, pašluoju ir greta esančius kapus. Jei turiu daugiau žvakių, būtinai uždegu jų ant pamirštų vienišų kapų.

Šiemet važiuodama tvarkyti senelių kapų vežiausi kelis gyvų gėlių vazonus, žvakių. Su savimi pasiėmiau, kaip visada, grėbliuką, šepetį, kastuvėlį – atrodo, prižiūriu kapus, bet kaskart reikia naujai pašluoti, pakedenti žemę, sugrėbti prikritusius lapus.

Išvydo žuvies galvą

Šį kartą, kai ėmiausi gėlių tvarkymo, nutiko keistas dalykas. Vos pakasiau juodžemį, čia pat išvydau žuvies galvą! Taip, žuvies galvą.

REKLAMA

Aš nežinau, kokia ten buvo žuvis, bet gerokai didesnė, ne koks karosiukas.

Iš pradžių suglumau, tačiau netrukus su kitomis šiukšlėmis įmečiau į maišą ir išnešiau į konteinerį. Ilgai apie tai negalvojau – pamaniau, gal koks katinas sugraužė ir užkasė kur papuolė? Visko juk gyvenime būna.

Vis dėlto, po kelių dienų mane pasiekė jaudinanti žinia. Tai ir buvo baisiausia. Netrukus sužinojau, kad tame kaime, kuriame tvarkiau kapines, mirė tolimas giminaitis, toks dėdė, kurį pažinojau vaikystėje.

Pradėjau galvoti, kad gal ta žuvies galva buvo koks ženklas? Gal kažkaip kitaip turėjau su tuo radiniu pasielgti? Turbūt reikėjo palikti ir neimti į rankas.

Nors iš pradžių šis įvykis neatrodė keistas, tačiau kai sužinojau apie mirtį, pasidarė visai nejauku. Iš baimės negaliu net užmigti.

Galvoju, gal reikėtų už šeimą mišias užpirkti, pasimelsti. Dievaži, nors bus baisu eiti į tas kapines, tačiau manau, kad per Vėlines žvakes uždegsiu ne tik pas senelius, bet ir pas tą tolimą giminaitį, apie kurio mirtį neseniai sužinojau.

Autorius: skaitytoja Gintarė

Turite ką papasakoti? Rašykite mums, konfidencialumą garantuojame.

Teko dirbti kapinių prižiūrėtoja ir įspėdavau žmones,kad nekastų po pasodintomis gėlėmis (ypač begonijomis) žuvų,kiaušinių žalių ,nes tekdavo matyti tokius kapus išraustus,suniokotus.Taip padarydavo kažkokie žvėreliai-kiaunės,šeškai ar dar kas,kurie mėgsta tuos "skanumynus".Geriau tręšti gėles cheminėmis foforo,kalcio ir t.t trąšomis. Ir dėl tos žuvies galvos nepergyvenkite,nemanau,kad tai kažkokie kieno tai "burtai".Ramybės ir sėkmės jums.
Tikrai,žurnalistams jau trūksta medžiagos,apie ką rašyti.Pezi visiškas nesąmones...
Ponia, paklausinėkit artimųjų, kas pakasė tą žuvies galvą, nes seni žmonės jas užkasa prie gėlių,kad gražiau augtų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų