REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
20
Aurelija Žvirblienė (nuotr. Fotodiena.lt/Pauliaus Peleckio)

Kaip šviesos tunelio gale skiepų nuo Covid-19 laukia ne tik medikų bendruomenė, bet ir didelė žmonijos dalis. Visgi daug kam naujai kuriama vakcina kelia nerimą dėl jos saugumo. Mokslininkai sutinka, kad nežinomųjų dar daug, tačiau konstatuoja, kad apskritai nesukūrus vakcinos optimizmo bandant suvaldyti šio viruso plitimą būtų kur kas mažiau. 

20

Kaip šviesos tunelio gale skiepų nuo Covid-19 laukia ne tik medikų bendruomenė, bet ir didelė žmonijos dalis. Visgi daug kam naujai kuriama vakcina kelia nerimą dėl jos saugumo. Mokslininkai sutinka, kad nežinomųjų dar daug, tačiau konstatuoja, kad apskritai nesukūrus vakcinos optimizmo bandant suvaldyti šio viruso plitimą būtų kur kas mažiau. 

REKLAMA

Nors skelbiama, kad oficialus skiepijimo „Pfizer–BioNTech“ vakcina Europoje startas – jau gruodžio 27 d., mokslininkė prof. Aurelija Žvirblienė teigia, kad ši data visgi daugiau simbolinė.

Ji pažymėjo, kad kol kas vakcinos kiekiai labai nedideli, tad didžiąją visuomenės dalį paskiepyti pavyks tikrai ne iš karto.

„Vakcinos kiekis iš pradžių išties bus daugiau simbolinis. Tačiau, manyčiau, gal ir gerai, kad pradedama nuo tokių nedidelių kiekių, nes bus galima patikrinti, kaip veikia sistema – tiek vakcinų gabenimo, tiek skiepijimo, kaip reikės kviesti žmones.

REKLAMA
REKLAMA

Reikia nepamiršti sudėtingos vakcinos logistikos, būtiną užtikrinti itin žemą šalčio grandinę. Tai jei užgriūtų vienu metu 100 tūkst. dozių, išties būtų sudėtinga“, – sakė ji.

REKLAMA

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad nemažas iššūkis – ir vakcinos multidozės, taigi iš vieno buteliuko reikės paskiepyti 5 žmones. 

Kaip veikia naujoji vakcina, ar ji saugi ir kam bus tinkama ja skiepytis, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe A. Žvirbliene. 

Profesore, sakykite, kada realu skiepų sulaukti didžiajai visuomenės daliai? 

Manau, geras scenarijus, jei kitam rudens sezonui, kada vėl bus didžiausia naujų bangų ir infekcijos pakilimų rizika, jau būtų pasiskiepijusi nemaža dalis visuomenės. Nes dabar dar yra du dalykai, kurie, tikėtina, stabdys viruso plitimą. Ką jau matėme ir ką mokslininkai pripažįsta, kad šiam virusui yra būdingas sezoniškumas. Vadinasi, jau nuo kovo–balandžio mėnesio turėtų pradėti mažėti susirgimų skaičiai.

REKLAMA
REKLAMA

Kitas dalykas, kai šiuo metu yra tokie dideli užsikrėtusiųjų skaičiai, tai ir persirgusių žmonių irgi gali būti nemaža dalis. Tą, aišku, būtinai reikėtų patikrinti, vėl atlikti populiacijos tyrimą. Kai kurios įmonės, kur buvo fiksuoti protrūkiai, jau net taiko tokią praktiką. Tai gelbsti ir formuojant atitinkamus darbuotojų srautus.

Esate pastebėjusi, kad tradiciniais, patikrintais būdais kuriamos vakcinos stipriai vėluoja, o naujoviškos, dar nebandytos, pasirodo greičiau. Jau buvo skelbta ir apie alergines reakcijas į skiepus, ar tikrai jie bus saugūs visiems?

Natūralu, kad yra labai daug klausimų apie šias vakcinas, nes tokio tipo RNR vakcinų nėra buvę net veterinarijoje. Todėl ir labai laukiame klinikinių tyrimų rezultatų ir registracijos. Kai ji jau bus, medikai turės galimybę perskaityti visą medžiagą, kur bus nurodyta, kokioms žmonių grupėms vakcina buvo ištirta, kokios grupės nepakliuvo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiandien žinome, kad tikrai nebuvo tirti vaikai iki 16 metų, nėščios moterys, taigi tikrai nebus rekomenduojama skiepyti tokių grupių. Vyresnių žmonių grupė, nors ir nelabai didelė, buvo tirta. Tai jei registruojančios agentūros įvertins, kad tai yra pakankami duomenys, tai taip ir bus parašyta, ar galima skiepyti vyresnio amžiaus žmones, tuos, kurie turi riziką didinančių ligų, ir panašiai.

Tai iš esmės skiepytis galės ir ramūs bus tik tos asmenų grupės, kurios buvo įtrauktos į tyrimą?

Tų duomenų atsiranda ir dabar, kai jau pradėti masiniai skiepijimai, pavyzdžiui, toje pačioje Dž. Britanijoje, taip atsiranda galimybė įvertinti ir šalutines reakcijas. Visos jos bet kuriuo atveju tų žmonių, kurie dalyvavo tyrime, privalės būti registruojamos dvejus metus. Aišku, tai visų pirma yra greitos reakcijos, duomenų apie ilgalaikį poveikį dar reikės palaukti. Tačiau bent jau tas greitas reakcijas bus galima įvertinti ir nustatyti, kas yra saugu, o kas nelabai.

REKLAMA

Reikėtų akcentuoti, kad laukiama vakcina – visiškai naujo tipo, kokios niekada neturėjome. Kuo ji skiriasi ir kaip ji veikia?

Tai yra visiškai kitokia vakcina, nei įprasta. Iki šiol būdavo kelių tipų vakcinos. Vienas variantas, kai jose būdavo nukenksmintas pačios ligos sukėlėjas. Tai gali būti padaryta dviem būdais – virusas visiškai užmuštas, negyvas, pavyzdžiui, kaip yra gripo vakcinos atveju. Tokiu atveju suleistas negyvas virusas sukelia imuninį atsaką. Kitas variantas – virusų susilpninimas, t.y. jie lieka gyvi, bet nesukelia ligos. Kitaip sakant, praeina visiškai besimptome infekcija, bet visgi tas virusas yra dar gyvas. Tokių vakcinos pavyzdžiai – tymų, raudonukės, kiaulytės, rotaviruso vakcina. Tai šiaip labai efektyvios vakcinos, nes jos sukelia tarsi besimptomį persirgimą ir imunitetas gali išlikti net visam gyvenimui.

REKLAMA

Taip pat yra dar vienas naujoviškesnis vakcinos formatas – kai joje naudojami atskiri viruso arba bakterijos baltymai arba kiti komponentai. Pavyzdžiui, hepatito B vakcina – tuomet yra paimamas tik viruso baltymas, taigi yra suleidžiamas ne pats virusas, o tik jo komponentas, kuris yra svarbus imuniniam atsakui.

Ši nauja RNR vakcina tai yra RNR molekulė, kuri koduoja viruso baltymą. Taigi užuot suleidus patį baltymą, yra suleidžiama genetinė medžiaga, kurioje tas baltymas užkoduotas. Vadinasi, RNR molekulė patenka į mūsų ląsteles ir joje pasigamina tas baltymas ir tik tada jis sukelia imuninį atsaką.

Jau kalbama, kad vakcinų nuo Covid-19 efektyvumas tegali siekti kelis mėnesius. Tai reikštų, kad skiepą sezoniškai vis reikės kartoti?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tos kalbos yra prielaidų lygyje. Lygiai taip pat kaip kai tik pradėjo plisti virusas, buvo labai daug kalbų, kiek ilgai trunka imuninis atsakas, kiek ilgai išlieka antikūnai. Ir tie duomenys apie tai vis dar kaupiami. Kai pandemija trunka jau beveik metus, Kinijoje yra žmonių, kurie persirgo dar sausio, mūsų šalyje – kovo–balandžio mėnesiais ir mes matome, kad daugeliu atvejų antikūnai bent pusę metų išlieka. O daugiau ir laiko nėra praėję, kad galėtume ką įvertinti.

Panašiai yra ir su vakcinomis – tyrimai pradėti dar liepą, rugpjūtį, tad duomenys labai švieži, kad būtų aišku, kiek laiko trunka tas atsakas. Juk žmonės turėjo gauti dvi dozes, taigi dar trūksta laiko ir nėra pagrindo manyti, kad apsauginis imuninis atsakas išliktų vos kelis mėnesius. Kaip minėjau, tie žmonės, kurie praėjo klinikinius tyrimus, dar bus sekami 2 metus. Tik tada bus galimi vertinimai tiek vakcinos efektyvumo, antikūnų, ilgalaikio imuninio atsako, tiek ilgalaikių pašalinių reiškinių ir panašiai. 

REKLAMA

O kaip bus su jau koronavirusu persirgusiais asmenimis? Ar jiems bus rekomenduojama skiepytis?

Šis klausimas nuolat keliamas, patys spaudžiame autoritetingas institucijas, kad pagaliau duotų atsakymą. Bent mano asmenine nuomone, galvočiau, kad to nereikia. Juo labiau kad ir tų vakcinų visiems iškart nepakaks, taigi nėra prasmės dabar pulti skiepyti persirgusius žmones, nes tai tikrai būtų keistas sprendimas. 

Kita vertus, kyla klausimas, o kaip gi tada žmogui žinoti – gal jis persirgo to nežinodamas? Tada realiai reikėtų prieš skiepijant atlikti antikūnų tyrimus. Nes vienas klausimas čia yra tikslingumo, kiek tokiam žmogui reikalinga vakcina, kai jų kiekiai yra riboti, o kitas – ar tai yra saugu. Nes jei jau esant imuniniam atsakui jis vėl yra skatinamas, tai vėlgi nebūtinai yra didelis gėris.

REKLAMA

Visgi kol kas tai dar tėra prielaidos, norėtųsi tikėtis, kad kai jau bus registracijos data, dokumentai, ten bus daugiau informacijos apie tai. 

Vakcina jau leis garantuoti, kad nesusirgsime Covid-19 ar tik saugos nuo ligos komplikacijų, kaip, pavyzdžiui, yra akcentuojama ir gripo skiepų atveju?

Atliekant klinikinius tyrimus buvo matuojami du rodikliai – ar apskritai paskiepytas žmogus gali užsikrėsti ir kiek dažnai virusu užsikrėtus vystosi sunkios formos. Tai kiek buvo skelbiama, ši vakcina ne tik apsaugo nuo tų sunkių formų, nes nebuvo nei vienos sunkios formos ir nei vieno mirties atvejo Covid-19 vakcinos grupėje. O placebo grupėje buvo bent 10 sunkių Covid-19 atvejų. Taip pat ir užsikrėtimų atvejų čia buvo apie 160, o vakcinos grupėje – 8. Tai tas parodytų, kad vakcina apsaugo ir nuo užsikrėtimo, ne tik nuo sunkių formų.   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baimių dėl šios naujos vakcinos visuomenėje apstu. Ką pasakytumėte tiems, kurie nerimauja, ar tai bus saugu?

Vakcinos registracija yra saugumo garantas. Bet būtų neatsakinga teigti, kad visiškai visiems yra saugu skiepytis, nes dar turime sulaukti duomenų, oficialių rekomendacijų. Skiepijami turi būti tie žmonės, kuriems tikrai nėra jokios rizikos. 

Turbūt pati blogiausia antireklama būtų paskiepyti žmones, kuriems to daryti nerekomenduojama ir sulaukti kokių stiprių pašalinių reiškinių. Tada kalbėk nekalbėjęs apie tos vakcinos saugumą... Taigi pirmo svarbumo uždavinys visgi būtų, kad tie žmonės, kurie turi bent mažiausią riziką, nebūtų skiepijami.

Žmonių baimę ir nerimą tikrai galiu suprasti, nes vakcina nauja, o informacijos kol kas nebuvo labai daug. Vakciną registravus ir kai daugiau žmonių bus paskiepyta, duomenų bus daugiau, visi galės susipažinti, įvertinti rizikas ir abejonių dėl saugumo bus mažiau.

Ačiū už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų