Prieš Velykas bažnyčioje būtina atlikti 1 veiksmą: nesakykite, kad nežinojote

Daugelis katalikų prieš Velykas svarsto, kaip turėtų atrodyti išpažintis ir ar būtina kunigui išsakyti visas padarytas klaidas. Bažnyčia šiam sakramentui taiko aiškias taisykles, o jų žinojimas padeda išvengti nereikalingo streso, rašoma fakt.pl.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Per pasninką vietoje mėsos valgote žuvį? Štai ką sako tikėjimas

Išpažintis prieš vestuves – privaloma ar ne? Atsakė kartą ir visiems laikams

Margindami vašku šiukštu nedarykite šios klaidos: sugadinsite visą rezultatą

+1

Išpažintis – tik apie savo, o ne kitų nuodėmes

Ruošdamiesi išpažinčiai, kai kurie tikintieji bando prisiminti ne tik savo, bet ir kitų žmonių klaidas, tačiau kunigai pabrėžia, kad atgailos sakramentas yra susijęs tik su asmenine atsakomybe.

Kitaip tariant, išpažintis skirta kalbėti tik apie savo nuodėmes – ne apie sutuoktinio, vaikų, artimųjų ar kitų žmonių elgesį.

Lengvos ir sunkios nuodėmės – esminis skirtumas

Bažnyčios mokyme nuodėmės skirstomos į:

• sunkias (mirtinas) – jos rimtai pažeidžia žmogaus ryšį su Dievu ir reikalauja išpažinties;
• lengvas (kasdienes) – tai smulkesni nusižengimai, kurie šio ryšio nenutraukia.

Lengvų nuodėmių nebūtina kiekvieną kartą išpažinti klausykloje. Jas galima apgailėti asmeninėje maldoje arba per bendrąją atgailą mišių metu.

Ar visada reikia eiti išpažinties?

Dvasininkai atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas nusižengimas reikalauja sakramentinės išpažinties. Dažnai pakanka:

• sąžiningai pripažinti klaidą sau ir Dievui;
• nuoširdžiai jos gailėtis;
• stengtis jos nekartoti.

Svarbiausia – sąžiningas santykis su savo sąžine, o ne mechaninis visų smulkmenų vardijimas.

Kaip keitėsi požiūris į nuodėmes?

Ankstyvaisiais krikščionybės laikais sunkiomis nuodėmėmis buvo laikomos tik pačios rimčiausios – pavyzdžiui:

• nužudymas;
• svetimavimas;
• tikėjimo išsižadėjimas.

Laikui bėgant griežtai vertinamų nuodėmių sąrašas plėtėsi. Dėl to šiandien kai kurie tikintieji linkę net ir smulkius nusižengimus laikyti sunkiomis nuodėmėmis, nors iš tikrųjų jos tokios nėra.

Ką dažniausiai išpažįsta tikintieji?

Tyrimai rodo, kad išpažintis vis dar yra svarbi daugelio tikinčiųjų gyvenimo dalis. Dažniausiai minimos nuodėmės:

• melas;
• vagystės;
• puikybė;
• klausimai, susiję su šeimos ir moralės sritimi.

Dvasininkai pastebi, kad tikintieji dažnai būna pernelyg griežti sau ir jaučia didelę kaltę net dėl smulkių dalykų, tačiau bažnyčios mokymas pabrėžia: svarbiausia yra atskirti sunkias ir lengvas nuodėmes bei nuoširdžiai įvertinti savo elgesį.