Pažiūrėjus į šio mėnesio orus, kovo pabaiga, klimato požiūriu, yra tikro pavasario pradžia, sako G. Stankūnavičius.
„Visų pirma spinduliuotės balansas jau teigiamas, vidutinė paros oro temperatūra būna peržengusi per 0 laipsnių atžymą (šįmet tai įvyko beveik 2,5 savaitės anksčiau), sniego tirpimo laikotarpis eina į pabaigą (šįmet bent 1–1,5 savaitėmis anksčiau), sparčiai degraduoja įšalas ir kt.“, – vardija ekspertas.
Dar vienas pavasario ženklas – potvyniai, apie kuriuos šį mėnesį buvo daug kalbama. Čia specialistai išskiria svarbų gamtos pokytį.
„Jau kuris laikas dėl švelnių su nepastovia sniego danga žiemų pavasario potvynio pikas nusikėlė į kovo pradžią ar net vasario mėnesį, be to, pats vandens kiekis pratekantis tokio potvynio metu stipriai sumažėjo. Kovo pabaiga turėtų būti būtent tas metas, kai vidutiniškai pavasario potvynis įsibėgėja“, – sako G. Stankūnavičius.
To buvo laukiama ir šiais metais, nes iki tol buvę žiemos mėnesiai pasižymėjo šalčiu ir stora sniego danga bei dideliu įšalu. Iš to buvo prognozuojama, kad pavasario pradžia bus vėsi.
Tačiau saulė netrukus išlindo, sniegas gana greitai nutirpo, todėl ir potyvniai šiek tiek paankstėjo: jų pikas rytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje fiksuotas kovo 14–18 dienomis, vietomis Žemaitijos upėse bei Nemuno žemupyje – 17–21 dienomis.
Atskleidė, kokie orai bus artimiausiu metu
Anot G. Stankūnavičiaus, šis kovas pasirodė esąs sausas ir šiltas: vidutinė oro temperatūra buvo beveik 4 laipsniais aukštesnė už daugiametę normą, o kritulių kiekis vietomis nesiekė net ketvirčio mėnesio normos.
„Tai lėmė šiltesnės oro masės virš šiaurinės Europos dalies, kai tuo metu pietrytinėje Europoje buvo vėsiau ir drėgniau, nei įprasta. Paprastai tokį klimatinių kintamųjų pasiskirstymą lemia pastoviai besilaikantis ar atsinaujinantis blokavimo procesas, kurio pagrindinė susidarymo/atsinaujinimo ilgumų juosta buvo tarp 20 ir 40 rytų ilgumos, o pastaruoju metu išsiplėtė ir siekia 15–50 r. ilg.
Ką tai reiškia mums regioniniu mastu? Žiemos metu blokuojantys procesai stabdo šiltų ir drėgnų oro masių „tiekimą“ į Baltijos regioną ir turi įtakos orų vėsimui, tačiau šiuo metų laiku nuo vandenyno ateinančios oro masės (ypač nuo poliarinių Šiaurės Atlanto akvatorijų) jau yra vėsesnės už tas, kurios keliauja per sausumą, todėl stipraus orų atvėsimo artimiausiu metu neprognozuojama, o kritulių kiekis išliks nepakankamas“, – komentuoja G. Stankūnavičius.
Taigi, artimiausiomis dienomis orai išliks vidutiniškai šilti ir sausi. Nors vyraus silpnas šiaurinių krypčių vėjas, oro temperatūra didesnėje šalies dalyje dieną sieks 11–16 laipsnių, naktį – 1–6 laipsnius, vietomis žemiau 0. Vakarinėje Lietuvos dalyje dienomis bus bent 4–6 laipsniais vėsiau.
Pirmadienį Lietuvą pasieks vėsesnė oro masė, tačiau žymesnių kritulių neprognozuojama,. Dienos oro temperatūra labiau priklausys nuo debesų kiekio konkrečioje vietoje, sako klimatologas
Aiškėja Velykų orai
Kitos savaitės viduryje prognozuojamas silpstantis atmosferos frontas, kuris turėtų atslinkti nuo Šiaurės jūros regiono, todėl vėl žymesnių kritulių nelaukiama, tačiau debesuoti orai sumažins dienos oro temperatūrą iki 6–12 laipsnių.
Prognozės Velykų savaitgaliui dar nėra tikslios, bet jau galima amtyti kontūrus.
„Pagal vieną iš galimų ir tikėtinų scenarijų (ECMWF) kitos savaitės pabaigoje prognozuojamas stiprėjantis anticiklonas virš šiaurinės Skandinavijos, kuris lemtų šiaurės ir šiaurės rytų krypties oro pernašą link Lietuvos teritorijos, todėl orai turėtų išlikti vėsūs ir sausi su nedidele mišrių kritulių (lietus su sniegu) tikimybe šv. Velykų dieną.
Panašius orus tam laikotarpiui prognozuoja ir NOAA GFS prognozavimo sistema. Tačiau vėsius orus lems ne vyraujantis oro srautas iš šiaurės, bet daugiau vietiniai veiksniai, nes šaltesnė oro masė bus atslinkusi jau anksčiau ir nebus spėjusi sušilti“, – praneša G. Stankūnavičius.
Jis pažymi, kad dirbtiniu intelektu besiremiančios prognozės yra palankesnės: šventinis savaitgalis būtų šiltas, vietomis numatomi krituliai. Visgi šių prognozių patikimumas dar nėra gerai ištirtas, o kritulių prognozės anaiptol nėra tokios tikslios kaip ilgai naudojamų orų modelių.
„Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad balandis Lietuvoje nebus toks „vienalytis“, kaip kovas: šiltesnis už normą bus pirmas ir paskutinis balandžio dešimtadienis, o vidurys – vėsesnis, tačiau kritulių prognozuojama mažiau, nei įprastai“, – apibendrina G. Stankūnavičius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
