Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius.
Tradicijos Velykų laikotarpiu
Šiuo metu tęsiasi Gavėnios laikotarpis ir šiandieninėje visuomenėje žmonės išties laikosi pasninko ir įvairių susilaikymo tradicijų. Kokios tradicijos yra? Nuo ko reikėtų krikščioniams per šį laikotarpį susilaikyti? Kaip reikėtų pasninkauti, ko atsisakyti, jeigu žiūrėtumėme į krikščioniškąją tradiciją?
A. Peškaitis: Dabar Gavėnia jau visiškai baigėsi. Prasideda Didžioji savaitė, tai yra savaitė pasiruošimo Velykoms. Taigi dabar kalbėti apie Gavėnios tradicijas, žinoma, galima, bet čia jau turbūt tiems, kas ruošiasi kitai Gavėniai. Taip, Gavėnia turi savo tradicijas ir Bažnyčia turi savo priesakus šiam metui.
Visų pirma Gavėnia simbolizuoja dykumą, dvi dykumas, galima sakyti. Tai yra dykuma, kuria ėjo išrinktoji tauta iš vergovės į pažadėtąją žemę, ir ta dykuma, kuri pasitiko Jėzų jo misijos pradžioje, kai jis buvo išvestas į ją ir ten pasninkavo 40 dienų, 40 naktų, ten meldėsi ir galiausiai susitiko su šėtonu. Tas buvo baisusis gundymas, kurį Jėzus ne tik atlaikė, jis tiesiog patraukė šėtoną iš savo kelio. Kaip yra parašyta, angelai jam tarnavo.
Tai mūsų Gavėnia irgi yra paprastai tapatinama su mūsų dykumos metu, o dykumoje viskas labai gerai girdėti. Taip, girdėti demono balsas, bet ir Dievo balsas. Dykuma yra tokia būsena ir toks laikas, kai esi kviečiamas pasitikėti Dievu, nes nelabai yra kuo daugiau pasitikėti. Todėl Gavėnia yra išgryninimo laikas.
Pavyzdžiui, pasninkas yra ne tam, kad tu nevalgytum mėsos. Žinote, galima nevalgyti mėsos, o valgyti lašišą arba aštuonkojį ir sakysi, kad pasninkauji. Ne, tu nepasninkauji. Pasninkas yra susietas su išmalda labai tiesiogiai. Jeigu kažką sutaupai, kažko atsisakai, tuos pinigus gali aukoti, nes Gavėnia yra ir gerų darbų metas. Gali aukot tiems stokojantiems, kurie gal išvis neturi ko pavalgyti.
Ne tik per Gavėnią pasninkauja, jų pasninkas užsitęsia ilgai. Ieškoti, kam tu esi reikalingas, kam esi pašauktas savo misijoje ir be abejo kažkaip stengtis priimti Dievo artumo malonę. Už tai per Gavėnią yra prašoma išpažinčių, prašoma, kad žmonės ateitų sutaikinimo sakramentą priimtų, kad jie vienaip ar kitaip išgyventų tą tikėjimo atnaujinimą.
Velykų reikšmė
Jeigu pakalbėtume dar apie Velykų reikšmę. Kiek Velykos turi reikšmės ir ką tai reiškia katalikui, žmogui, kuris tiki?
A. Peškaitis: Velykos yra labai aiškiai sakant pagrindinė liturginė šventė metuose. Tikinčiam žmogui tai reiškia viską. Apaštalas Paulius yra parašęs, kad jeigu mes netikime prisikėlimu, tai bergždžias mūsų tikėjimas. Jėzaus prisikėlimas yra esminė tikėjimo tiesa, tikėjimas, kuris liudija viltį. Taigi per Velykas mes ir švenčiame Jėzaus prisikėlimą.
Dar kartą sakau, tai yra pagrindinė liturginė bažnyčios šventė visuose metuose. Antra šventė yra Kalėdos, ne pirma. Žinoma, pasaulyje Kalėdos yra labai jau „išpijarintos“, bet aš manau, kad tai yra suprantama. Kalėdose galime susitapatinti su kūdikėliu, kuris gimsta, džiaugtis juo ir panašiai, bet prisikėlimai neįvyksta kasdieną.
Prisikėlimai įvyksta mūsų viduje, mūsų dvasioje, tačiau Jėzaus prisikėlimas buvo tas unikalus įvykis, kuris iš tikro atveria tikėjimo vartus. Už tai per Velyknaktį yra krikštijami suaugę žmonės. Velykos yra giliausia prasme bažnytinė šventė. Šiaip trečia bažnytinė šventė yra Sekminės, kuri Lietuvoje labiausiai užmiršta.
Velykos Europoje
Ar galima pasakyti, kad Europa dabar išgyvena ne tik politinę, bet ir didžiąją dvasinę savaitę? Kaip Velykų ir šios atgimimo šventės laukia kitos Europos šalys, o kaip laukia Lietuva? Gal galėtume palyginti?
P. Aleksandravičius: Kalbant apie Europą, iš tiesų reiktų kalbėti apie kiekvieną šalį atskirai, nes situacijos yra labai skirtingos, dinamikos, vietinės, nacionalinės bažnyčios yra ganėtinai skirtingos, veikiamos įvairių faktorių. Ypatingai visą pasaulį stebina iki šiol Prancūzijos atvejis. Prancūzija yra šalis, kurią aš pažįstu labai gerai. Aš ten esu gyvenęs, palaikau ryšius su daugybe žmonių.
Galima konstatuoti, kad ši šalis, apie Skandinaviją galima atskirai kalbėti, bet Vakarų Europoje būtent Prancūzija buvo labiausiai sekuliarizuota, joje klestėjo labai aršus taip vadinamasis laicizmas. Išpažinimą iš tiesų buvo stengiamasi kažkur sugrūsti į privačias zonas. Kaip tik šioje prancūzų visuomenėje, kurioje buvo ganėtinai populiarus ateizmas, šiuo metu galima konstatuoti ganėtinai įspūdingą krikščionybės sugrįžimą.
Taip pat ir liturginių praktikų pavidalu. Žmonės grįžta į bažnyčias. Praėjusiais metais didįjį šeštadienį, Velyknaktį buvo apkrikštyta 17 tūkst. žmonių, 10 tūkst. suaugusių ir 7 tūkst. vaikų. Kad suprastumėme, ką reiškia šitas skaičius, tai pasakysiu, kad 2024 metais tokių buvo dar dvigubai mažiau. Prieš dešimtmetį suaugusiųjų ir vaikų būdavo krikštijama 2-3 tūkst., daugiausiai 4 tūkst. žmonių didįjį šeštadienį. Šiais metais jau yra užsiregistravusių 20 tūkst. Augimo tendencija tęsiasi
Kodėl daugėja žmonių, kurie eina link Dievo, kurie apsikrikštija? Ar čia yra kažkoks paaiškinimas?
P. Aleksandravičius: Yra labai įvairių aiškinimų, kadangi atrodo, kad yra labai įvairių priežasčių ir jos susidėjo į vieną vietą. Sociologai ir psichologai, apskritai socialinio ir religinio gyvenimo analitikai įžvelgia ne vieną priežastį, bet visą priežasčių spektrą. Aš galiu paminėti keletą iš jų.
Pirmiausia, šis krikščionybės atgimimas labai pastebimas tarp jaunimo. Jaunimas grįžta į bažnyčią, piligriminės jaunimo kelionės tampa vis įspūdingesnės. Pavyzdžiui, piligriminė kelionė į Šartrą praėjusiais metais sulaukė taip pat 20 tūkst. jaunuolių. Anksčiau būdavo du, tris kartus mažiau. Mokinių kelionė į Lurdą praeitais metais sulaukė virš 13 tūkst. jaunuolių. Tai yra rekordas nuo pat šių piligriminių kelionių, 1908 metais pradžios.
Kodėl tarp jaunimo? Čia paaiškinimai yra labai įdomūs. Pavyzdžiui, vieni sociologai tai aiškina mimetiniais mechanizmais. Mimetiniai mechanizmai reiškia, kad jie iš kažko ima pavyzdį. Čia yra labai įdomus dalykas. Mes žinome, kad Prancūzijoje yra labai aktyvi ir klesti musulmonų bendruomenė, bet musulmonai nesigėdija savo tikėjimo. Mokyklose, universitetuose, darbovietėse musulmonai meldžiasi ten pasitiesę kilimėlį. Valgyklose jie atsirinkinėja valgius, jie švenčia Ramadaną.
Kai kurių sociologų nuomone, čia veikia tie mimetiniai mechanizmai. Tai yra, prancūzų jaunuoliai stebi savo bendradarbius, bendraklasius, bendrakursius ir jiems tai imponuoja. Jie klausia, ar tikėjimas neduoda jėgos, neduoda energijos. Jie yra musulmonai, o kas aš esu toks? Tai pagimdė tam tikrą savirefleksiją apie savo tapatybę, apie savo šaknis ir tai pradeda duoti vaisių.
Kitas paaiškinimas yra bažnyčios priimti sprendimai apsivalyti nuo veidmainystės ir spręsti savo problemas. Tai yra piktnaudžiavimo, pedofilinio pobūdžio nusikaltimų bažnyčioje tyrimas. Kai buvo padaryta nepriklausoma komisija ir ištyrė situaciją Prancūzijoje, paaiškėjo, kad situacija yra ganėtinai liūdna, bet visa visuomenė pamatė, kad bažnyčia nori spręsti savo problemas.
Tai reiškia, kad bažnyčia atsisako to, ką galima laikyti veidmainyste, kad bažnyčia kitaip sakant yra rimta ir nuoširdi organizacija. Bažnyčios autoritetas po šio raporto, kuris jai buvo tikrai labai nepalankus, ėmė augti, nes žmonės pradėjo matyti, kad tai yra organizacija, kuri valo pati save. Taigi ja galima pasitikėti, ji atgavo savo dvasinį autoritetą.
O toliau yra visas spektras tokių dar fundamentalesnių priežasčių. Vakarų visuomenė buvo praradusi pastaraisiais dešimtmečiais solidžius dvasinio, psichologinio gyvenimo orientyrus. Dabar jau ateina tas laikas, kai žmonės pagaliau pripažino, kad mes neturime tų rimto, brandaus gyvenimo orientyrų.
Čia bažnyčios žodis vėl tampa girdimas. Be jokios abejonės veikia ir labai nerami geopolitinė pasaulio situacija. Žmonės jaučiasi nesaugūs. Kai žmonės jaučiasi nesaugūs jie jau rimtai ieško vidinio saugumo garantijų ir čia bažnyčios balsas taip pat gauna autoritetą.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
