Tačiau ar galima įveikti sveikatos problemas be vaistų ir prailginti savo gyvenimą? Prieskonių „Saldva“ gamybos vadovė Asta Amulienė sako, kad galima!
Prieskoniai – ne tik pipirai ir druska
Astos Amulienės teigimu, jau seniai praėjo tie laikai, kai virtuvėje naudojome tik druską ir pipirus. Šiandien galima nusipirkti įvairiausių prieskonių, tačiau lietuviai vis dar mažai žino apie prieskonių naudą ir šiuos dažniausiai renkasi ne pagal sudėtį, o pagal pavadinimą.
„Dabar vis daugiau kalbama apie mus supančios aplinkos įtaką, todėl vis daugiau žmonių susimąsto apie tai, ką valgo, apie maisto kokybę ir poveikį sveikatai.
Prieskoniai – vienas iš būdų gerinti sveikatą kartu atrandant naujus skonius.“ – pasakoja A. Amulienė – „Prieskoniai pas mus atkeliauja iš viso pasaulio, turime specialią laboratoriją, kurioje kruopščiai tikrinama žaliavų kokybė, todėl galiausiai lietuvių namus pasiekia tik kokybiški produktai. Daugiau pasidomėjus prieskoninių nauda, atsižvelgiant į savo norus galima išties pasiekti puikių rezultatų, pagerinti savijautą ar net pasveikti.“
Šeimos vaistų dėžutę galėtų pakeisti prieskonių dėžutė
Nors pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį, tačiau natūraliuose, tinkamai termiškai apdorotuose prieskoniuose taip pat yra ir įvairių naudingų medžiagų. Kadangi ypač šaltuoju laikotarpiu Lietuvoje daržovės, vaisiai ir kiti geros kokybės produktai yra brangūs, gauti daugiau organizmui naudingų medžiagų gali padėti būtent prieskoniai.
Nors dažnai pajautę kokios nors ligos simptomą neretai iš karto bėgame ieškoti tabletės, tačiau šių tikrai reikėtų mažiau, jei didesnį dėmesį skirtumėme natūralioms sveikatos gerinimo priemonėms.
Vaistinėse gausų įvairiausių vitaminų, papildų, o visokių homeopatinių ir žolelių pagrindu padarytų „vaistų“ net nesuskaičiuosi, tačiau natūralūs prieskoniai ne tik nenuskriaus piniginės, bet ir nauda – didesnė, gaunate gryną augalinę žaliavą. Rinktis natūralias sveikatos gerinimo priemones ypač svarbu nuo lėtinių ar nuolat atsikartojančių ligų kenčiantiems žmonėms. Tai iš tiesų gali išgelbėti gyvybę.
Nuo ko dažniausiai miršta lietuviai
Šiandien tikriausiai didžiausia baimė – susirgti vėžiu. Atrodo, jog aplink juo serga visi. Žiniasklaidoje nuolat matome antraštes, kuriose rašoma, kokius žinomus žmonės pasiglemžė ši liga, o vos suskaudus kokiam šonui mintyse iš karto pagalvojame „Gal man vėžys.“
Pagal susirgimų ir mirčių skaičių ši liga Europos Sąjungos šalyse užima antrąją vietą ir nors mokslininkai nesutaria, dėl ko žmonės serga vėžiu, tačiau vienareikšmiškai įrodyta, jog kai kurios priemonės gali padėti sumažinti vėžinių susirgimų riziką.
Tai padaryti gali padėti visi aštrūs prieskoniai, česnakai, ciberžolės, kuminas. Iš pastarojo gautos medžiagos tyrimo metu puikiai įveikė laboratorijoje užaugintas vėžines ląsteles. Stulbinančius rezultatus parodė ir ciberžolės tyrimai.
Pirmoje ligų, kurios baigiasi mirtimi sąraše – kraujotakos sistemos ligos. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos valstybėse problemos su kraujotakos sistema labiausiai liečia vyrus.
Šios ligos yra ypač klastingos, nes neretai pirmuosius simptomus žmonės ignoruoja, o po to liga kerta netikėtai, kai padėti medikai jau nebespėja. Norint pagerinti širdies ir kraujagyslių būklę vertėtų vartoti daugiau imbiero, kardamono, muskato, česnakų, krapų.
Taip pat reikėtų nepamiršti ir nervinės sistemos sutrikimų. Kaip žinia, Lietuva pasaulyje žinoma ir kaip savižudžių kraštas, o patiriamas stresas prisideda prie kitų ligų vystymosi.
Nors į jaučiamą nuovargį dažnai numojame ranka, o gyvenimas nuolatinėje įtampoje tampa įprastu, tačiau nervinės sistemos sveikata – tai, ko negalima ignoruoti.
Raminamuosius ar migdomuosius puikiai galima pakeisti žolelių arbatomis ar prieskoniais. Tinkamai vartojami šie iš tiesų gali padėti stiprinti nervinę sistemą. Miegui pagerinti labai naudingas medus, bazilikai, raudonėlis. Stebuklingu prieskoniu laikomas cinamonas.
„Prieskonių naudą jau buvo atradę ir mūsų senoliai. Pavyzdžiui, nemigą šie gydydavo raudonėliais. 100 g džiovintų raudonėlių užpildavo stikline etanolio, po savaitės perkošdavo ir vartodavo po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną. Taip pagerindavo miegą, nors dieną mieguistumo išvengdavo.“ – pasakoja Asta.
„O cinamoną iš viso galima vadinti stebukladariu. Jis ne tik gerina nuotaiką, bet ir stiprina imunitetą, padeda kovoti su peršalimu, bet ir yra labai naudingas per didelį cholesterolio kiekį kraujyje turintiems žmonėms.
Juo lengva gardinti kulinarinius gaminius, puikiai tinka vištienos marinatams, o pats paprasčiausias būdas – dėti jo į kavą, arbatą, pieną. Puikus aromatas – naudinga organizmui.“ – komplimentų šiam prieskoniui negaili pašnekovė.
Rūpintis sveikata, be abejonės, reikėtų ne tik tada, kai pajaučiame ligos simptomus, o tai, ką „įdedame“ į savo organizmą, ilgainiui atsispindi mūsų medicinos knygelėse...
Nors mėgstama pajuokauti, kad maitintis sveikai – neskanu, nes sveikas maistas – prėsko skonio, tačiau tiesos tame mažai. Pagardindami patiekalus kokybiškais prieskoniais, priešingai, galime prailginti savo gyvenimą.
