Tik žinodami šiuos „nusikaltėlius“ ir jų modus operandi išmoksite greitai susidoroti su migrena arba išvis išvengti jos priepuolio.
Įprasti ir ne visai įprasti įtariamieji
Štai jums kasdienė ir daug kam iki skausmo pažįstama situacija: valandų valandas sėdėjote prie kompiuterio, visą savaitę dirbote iki išnaktų ir dar sužinojote, kad artimiausią savaitgalį ketina užgriūti sutuoktinio giminės. O jeigu moterims tuo laiku prisideda priešmenstruacinis sindromas... Įtempta rega, sunki savaitė ir hormoniniai pakitimai organizme tampa sudėtingos lygties bendru vardikliu, o rezultatas – galvą perpus skeliantis skausmas.
Tačiau milijonai žmonių – ir, beje, daugiausia moterys, – kenčia tokius galvos skausmus nė nenutuokdami, iš kur jie atsiranda, nes negali sau pritaikyti nė vienos iš anksčiau išvardytų priežasčių. Norėdami jiems pagelbėti, mokslininkai ne vienerius metus ieškojo alternatyvių galvos skausmų priežasčių ir dabar gali drąsiai teigti, kad skausmo mechanizmą mūsų galvoje gali paleisti patys netikėčiausi dalykai, pradedant kvepalais, audromis ir uraganais, baigiant naujais auskarais. Taigi pirmiausia būtina nustatyti konkretaus galvos skausmo šaltinį ir tik paskui stoti į kovą su juo.
Orai
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad į galvos skausmus linkę žmonės jautriausiai reaguoja į pakitusį atmosferos slėgį, temperatūrų kaitas, didelę drėgmę, perkūniją ir debesuotumą. Vienas ar keli šie reiškiniai gali išprovokuoti kankinamus – pulsuojančius, gręžiančius galvos skausmus.
Kodėl taip nutinka? Manoma, kad meteorologiniai reiškiniai sukelia smegenyse cheminius ir elektrinius pakitimus, o jie pasireiškia skausmais. Apie 50–60 proc. žmonių, kuriems diagnozuota migrena, tvirtina, kad priepuolius sukelia būtent orų permainos.
Ką daryti? Kai kurie žmonės subjurus orams rytais ant akių deda ledinius kompresus – tai, sakoma, užkerta kelią migrenos priepuoliui šiam dar neprasidėjus. Taip pat nepakenktų pabandyti pastebėti savo negalavimo simptomus ir palyginti juos su tos dienos oro sąlygomis. Ateityje, artėjant orų permainoms, galinčioms sukelti galvos skausmus, profilaktiškai vieną du kartus per dieną išgerkite vaistų – medikų teigimu, tiks ibuprofenas, aspirinas, panašūs preparatai.
Kvepalai
Labai daug žmonių jautriai reaguoja į pernelyg stiprius, išskirtinius kvapus. Kai kam užtenka tiesiog prekybos centre praeiti pro lentyną su aromatinėmis žvakėmis. Yra moterų, kurioms net mėgstamų kvepalų dvelksmas gali sukelti migreną. Jų uoslė tokia jautri, kad iškart praneša, jei kuri nors kolegė darbe pakeitė skalbiklį ar rankų kremą.
Kartais kvapų sukelti galvos skausmai būna trumpalaikiai, o kartais jie kamuoja visą dieną.
Kodėl taip nutinka? Stiprūs aromatai gali aktyvuoti nosyje esančius itin jautrius receptorius, jie savo ruožtu stimuliuoja nervinių skaidulų sistemą, susijusią su galvos skausmais. Labiausiai stebina specialistus tai, kad sunkiausius migrenos priepuolius sukeliantys kvapai paprastai būna itin malonūs.
Ką daryti? Venkite kvepalų, buityje nenaudokite stiprų kvapą turinčių valiklių, kvapaus muilo, šampūno ir oro gaiviklių. Darbe visiškai išvengti kvapų paprastai nepavyksta, todėl profilaktikos tikslais tenka nešiotis vaistus nuo galvos skausmo. Kokius – geriausia pasitarti su gydytoju, bet veikiausiai tiks dauguma preparatų, palengvinančių įtampos ir migreninius skausmus.
Auskarai, lankeliai ir kiti aksesuarai
Net kai kurios šukuosenos, pavyzdžiui, uodegėlės, gali tapti galvos skausmo priežastimi. Specialistai juos net apibūdina kaip plaukų spazmus. Kai kurios moterys, tikinančios, kad joms galva įskausta net nuo auskarų, taip pat nemeluoja.
Kodėl taip nutinka? Galvos raumenys neturi skausmo receptorių, tačiau jų turi jungiamasis audinys. Taigi kai dailiosios lyties atstovės, darydamos šukuoseną, persistengia ir pernelyg stipriai suriša plaukus į uodegą, o įtempti plaukai sudirgina atitinkamus receptorius.
Tiesa, šukuosenos – ne vienintelis rizikos veiksnys. Išprovokuoti migreną ar galvos skausmą dėl įtampos taip pat sėkmingai gali ir ankštos skrybėlaitės bei kepurės, perukai, per stipriai suveržtos skarelės ir plaukų juostos, taip pat sunkūs auskarai.
Kodėl auskarai? Todėl, kad jie irgi gali daryti spaudimą tam pačiam jungiamajam audiniui. Nors kai kurie specialistai mano, kad migreniniai galvos skausmai gali būti susiję su padidėjusiu galvos, veido, ausų odos jautrumu. Tuomet jūsų reakcija į įsivertus auskarus būtų įspėjimu apie migrenos priepuolio pradžią, o ne jo priežastimi.
Ką daryti? Nereikia specialistų patarimų susiprasti išardyti šukuoseną, kuri kelia bent menkiausią nepatogumą, ką jau kalbėti apie galvos skausmą. Tačiau mokslininkai yra nustatę, kad tokia paprasta priemonė nuslopina galvos skausmą per 30 minučių, o kai kuriais atvejais ir iškart. Taip pat turėkite omenyje, kad kuo storesni jūsų plaukai arba kuo sunkesnis galvos apdangalas, tuo didesnė bus skausmo tikimybė.
Ir nepamirškite bent nakčiai išsiverti auskarų.
Alkis
Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios mitybos specialistai pageidauja, kad mes valgytume nedidelėmis porcijomis, bet kuo daugiau kartų per dieną. Toks grafikas padeda išlaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Jeigu laikotės dietos arba (tai dar blogiau) badaujate, arba nevalgote pusryčių, cukraus kiekis organizme gali sumažėti iki kritinio lygio ir pradėti skaudėti galvą.
Kodėl taip nutinka? Kai kurie mokslininkai daro prielaidą, kad mažas cukraus kiekis kraujyje gali dirginti nervų galūnes ir taip provokuoti galvos skausmą, tačiau tikslus mechanizmas mokslui kol kas nežinomas. Ką daryti? Tiesiog pavalgykite. Tik atkreipkite dėmesį į tai, ką valgote, nes nuo to gali priklausyti, sugrįš galvos skausmas ar ne.
„Cukriniai“ galvos skausmai gali prasidėti ir tuščiu skrandžiu prisikirtus saldainių. Cukraus kiekio kraujyje pikas turi atitikti insulino lygį, antraip cukraus gali dar labiau sumažėti. Geriau rinkitės kompleksinį variantą – tai yra angliavandenius kartu su baltymais. Pavyzdžiui, gabalėlį žuvies su rudaisiais ryžiais. Arba grūdėtos duonos skrebutį su sviestu.
Dietologai teigia, kad magnio bei riboflavino turtingi produktai (špinatai, pupelės, riešutai, įvairios sėklos, pieno gaminiai, neriebi mėsa, žalios lapinės daržovės, duona bei varpiniai augalai) gali apsaugoti nuo galvos skausmo ar bent jį palengvinti. Juolab kad didelės dozės riboflavino – vitamino B – jau seniai manoma, yra veiksminga migrenos profilaktikos priemonė.
Taip pat nepamirškite, kad sūris, šokoladas, mėsa pusryčiams, kofeinas ir kai kurie maistiniai priedai gali sukelti ne ką mažesnius galvos skausmus nei stiprūs kvapai. Ir išvis: jei kamuoja vidutinio stiprumo, labai stiprūs arba dažni galvos skausmai (dažnesni nei dukart per savaitę), pasikonsultuokite su specialistu dėl savo dietos. Kartais, ieškant skausmo priepuolių kaltininkų, gali tekti pradėti rašyti mitybos dienoraštį ir galiausiai visiškai pakeisti savo valgiaraštį.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
