Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prabilus apie tai, kad pandemija šalyje jau „leidžiasi nuo kalno“ ir galbūt dar pavasarį COVID-19 taps sezonine liga, ekspertai įspėja, kad nors laikas koronaviruso nelaikyti išskirtiniu virusu, ligos visiškai savieigai palikti dar neturėtume. 

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prabilus apie tai, kad pandemija šalyje jau „leidžiasi nuo kalno“ ir galbūt dar pavasarį COVID-19 taps sezonine liga, ekspertai įspėja, kad nors laikas koronaviruso nelaikyti išskirtiniu virusu, ligos visiškai savieigai palikti dar neturėtume. 

REKLAMA

Ministras ką tik konstatavo, kad omikrono banga Lietuvoje jau yra pasiekusi piko viršūnę ir visi duomenys rodo, kad „leidžiamės nuo problemų kalno“. 

„Reanimacijoje situacija yra stabili. Šiek tiek dar yra daugokai mirčių, auga šiek tiek hospitalizacijų bendras skaičius. Ir tai truks dar kokias 10–14 dienų. Bet svarbiausia žinutė yra, kad mes neturime daug sunkių atvejų. 

Matome, kad stabilizuojasi teigiamų atvejų skaičius. Labai šiomis dienomis sumažėjo simptominio testavimo poreikis. Visi požymiai rodo, kad judame link stabilizacijos, kuri suteiks galimybę, be abejo, diskutuoti apie kitus dalykus“, – atsakydamas į klausimą, ar artimiausiu metu bus svarstoma daugiau atlaisvinimų, dar pirmadienį kalbėjo A. Dulkys.

REKLAMA

Ar artėjantis pavasaris leis pasimiršti apie jau trečius metus trunkančią pandemiją? Atsakydami į šį klausimą ekspertai pateikia daugiau optimizmo, nei būtų buvę galima įsivaizduoti omikrono bangos kilimo pradžioje. Kita vertus, neperšokus griovio siūloma nesakyti „op“ ir neatsipalaiduoti visai nebesisaugant viruso.

Ypač gąsdina vienas rodiklis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas, patvirtinęs ministro žodžius apie pasiektą šios bangos piką, įspėjo dėl vis dar labai didelio vieno pandemijos rodiklio.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei žiūrėtume labai techniškai, tai bangos piką mes jau pasiekėme vasario 4 dieną. Tada 7 dienų naujų atvejų vidurkis siekė beveik 11 tūkst. Tai buvo pati aukščiausia reikšmė ir nuo to laiko kreivė gražiai juda žemyn. 

Tačiau kartu išlieka labai didelis teigiamų tyrimų procentas – jis siekia apie 50 proc. Tad, kalbant kitais žodžiais, mes matome kalną, bet jo viršūnė truputį yra uždengta debesimis, nes nežinoma, kiek realiai ta banga slūgsta. Bet jei ji ir neslūgsta, drąsiai galima sakyti, kad ji jau pasiekė piką“, – sakė jis.

Savo vaidmenį suvaidins moksleivių atostogos

Anot M. Stankūno, tokią teigiamą žinutę nedrąsiai leidžia formuluoti štai tokie du dalykai. 

„Pirmiausia, pas mus labai stipriai augęs teigiamų testų procentas jau yra stabilizavęsis ir, tikėkimės, po 7 dienų irgi pradės leistis žemyn. Kitas dalykas, galime tikėtis, kad savo vaidmenį suvaidins dabar vykstančios mokinių atostogos“, – vylėsi jis.

Pašnekovas priminė, kad mokinių amžiaus grupėje susirgimų skaičius jau pradėjo kristi dar prieš atostogų pradžią ir jau yra nukritęs per pusę. 

REKLAMA
REKLAMA

„Jei kiekvieną dieną 10–19 m. amžiaus grupėje būdavo nustatoma po 2,5 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, tai, jei žiūrime į savaitės pradžios duomenis, šis rodiklis nesiekia nė 1,2 tūkst. Bet tai, kaip minėjau, susiję su testavimu mokyklose ir atostogomis.

Kartu reikia pastebėti, kad praeitos bangos metu atvejų kritimas tarp moksleivių stipriai koreliavo ir su kita – 30–40 m. amžiaus grupe, kitaip tariant – vaikų tėvais. Taigi ir dabar matome tam tikrus „užsilenkimus“ šios grupės kreivėse“, – dėstė M. Stankūnas.

Laikantis tokiai tendencijai, profesorius vylėsi, kad kitą savaitę bus galima matyti dar mažesnius skaičius ir drąsiau kalbėti apie omikrono bangos jei ne pabaigą, tai atslūgimą.

Aukščiausia šiemet mirčių reikšmė

Tačiau ne visi dalykai atrodo optimistiškai. Epidemiologai pažymi, kad vis dar stebima, kaip pildosi ligoninės. 

„Dabar turime 1736 žmonių, gydomų COVID-19 skyriuose. Tai nemažai, prisimenant, kad aukščiausia šio rodiklio reikšmė buvo 2,5 tūkst. Aišku, iki rekordo dar toli, bet žinome, kad hospitalizacijų skaičiai vis vėluoja. Tai jei atvejų kritimas prasidėjęs, lovos dar auga“, – pastebėjo M. Stankūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Nedžiuginanti statistika žiūrint ir į skelbiamus mirčių nuo COVID-19 skaičius. Nors kiekvieną dieną jis varijuoja ir gali siekti nuo kelių atvejų iki kelių dešimčių, 7 dienų vidurkis (ką rodo preliminarūs duomenys) šiuo metu siekia 22.

„Tai yra aukščiausia reikšmė šiais metais. Palyginimui, jei pasižiūrėtume į kokią sausio 22–23 d., tuomet jis buvo 12,7. Tai matome akivaizdų kilimą. Pasižiūrėjus pagal mirčių struktūra, čia vyrauja vyresnio amžiaus žmonės, virš 80 m. ir dauguma jų yra nepasiskiepiję“, – konstatavo jis.

M. Stankūnas priminė, kad, lyginant su prieš tai buvusiais atvejų rekordais, dabar matoma, kad virusas išplito itin sparčiai. „O kai kurie žmonės dėl savo amžiaus, dėl gretutinių ligų turi didesnę riziką sunkesnei ligos eigai ir mirčiai. Ir visa tai atsiliepia mirčių statistikoje“, – pridūrė jis.

Nors stacionaro lovų užimtumas ir auga, M. Stankūnas visgi teigė būtų labai nustebintas, jei lovų reanimacijose užimtumas pasiektų kritinę 240 lovų ribą.

REKLAMA
REKLAMA

„Turėtų nutikti kažkas tokio, kad turėdami tokius skaičius užaugintume reanimacijų užimtumą iki tokio skaičiaus. Tai, galvoju, kad griežto karantino mums nebeprireiks“, – pridūrė mokslininkas.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad vis daugiau pacientų į kovidinius skyrius patenka dėl kitų ligų, kurie tik turi teigiamą COVID-19 testą.

Viruso keliai nežinomi

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė nesiėmė prognozuoti toli į priekį, kaip artimiausiu metu galėtų klostytis pandemija, tačiau priminė, kad dabar plintančiam SARS-CoV-2 netinka jokie kitiems virusams būdingi epitetai.

„Dabar sergančiųjų skaičius mažėja visose amžiaus grupėse, bet kas bus toliau, ar banga kils, ar ir toliau eis žemyn, sunku prognozuoti, gali būti visaip. Juo labiau kad nėra stebima stabilizacija žiūrint į naujus hospitalizuojamų atvejų skaičius. Tų atvejų kiek daugėja, tačiau, laimei, reanimacijos nepilnėja“, – komentavo ji.

Anot epidemiologės, kitose šalyse dėl omikrono bangos eigos stebimos įvairios situacijos.

„Kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje buvo atvejų, kai susirgimų skaičius krito žemyn, o po to vėl šoko į viršų. Taigi šio viruso keliai nežinomi, jam netinka visų kitų virusų elgsena, jis turi savitumus ir ypatumus. Jis elgiasi taip, kaip mes jam sudarome sąlygas elgtis.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi nors ir nuimti tam tikri reikalavimai, tai nereiškia, kad pandemija jau iškeliavo iš Lietuvos ir pasaulio. Čia lygiai taip pat kaip ir pajutę pirmuosius pavasarinės saulės spindulius pradedame išsirenginėti, o tada sergamumas peršalimo ligomis šoka“, – palygino D. Razmuvienė.

Ji priminė, kad virusas tarp mūsų toliau sėkmingai gyvena, tą nustatomų naujų atvejų gausa tik patvirtina. „Taip, žinome, kad omikron atmaina sukelia kiek lengvesnę ligą, bet tai nereiškia, kad žmonės nebus ir į ligoninę guldomi ar nebus mirties atvejų. Juo labiau reikia žiūrėti, ar kokios bėdos nepridarys koks omikrono „pusbrolis“ ar kitos atmainos. 

Taigi, nors aišku, kad virusas dabar lieka cirkuliuoti tarp mūsų, vietiškai sukeldamas epidemijas, bet dabartiniu metu matome, kad tokio epideminio lygio dar nepasiekiame“, – įspėjo NVSC specialistė.

DIENOS PJŪVIS. Ar pavasarį skelbsime pandemijos pabaigą?

Laikas nebedaryti ligos išskirtine

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu siūlė nepainioti ligos suvokimo kaip sezoninės ir jos paleidimo savieigai. Kitaip tariant, jo teigimu, tam tikri žmonių elgsenos įpročiai turėtų išlikti ir ateityje.

REKLAMA
REKLAMA

„Nuo pat pradžių buvo prognozuota, žinant šio viruso savybes, kad šaltuoju metų laiku jis plis labai sparčiai. Buvo net išsireikšta, kad plis kaip cunamis, paskui jo plitimas sulėtės ir atėjus kitam šaltajam sezonui, deja, vėl turėsime pakilimą. Tai dabar mes ir turime tą situaciją, kad reikia išmokti gyventi su virusu“, – priminė specialistas.

Pasak S. Čaplinsko, suvokiant, kad skiepų pagrindinis vaidmuo yra saugoti nuo sunkios ligos eigos, o ne nuo užsikrėtimo, tokios griežtos kontrolės priemonės kaip, pavyzdžiui, galimybių pasas jau lieka praeityje. 

Profesoriaus teigimu, dabar gi svarbiausia įsisąmoninti, kodėl ir toliau reikia laikytis pagrindinių biosaugos priemonių – dėvėti kaukes rizikingose situacijose, laikytis atstumų, dezinfekcijos, švaraus oro taisyklių, t. y. užtikrinti gerą patalpų ventiliaciją.

Jis pridūrė, kad vis dar išlieka svarbu testuoti simptomus jaučiančius žmones, mat tik taip galima atsekti ir nutraukti viruso plitimo grandinę. Tačiau pašnekovas kartu teigė nematantis reikalo palikti specialius mobiliuosius punktus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Nebereikia COVID-19 daryti kaip išskirtinės ligos, čia daugiau, kaip ir kitų ligų atveju, reikėtų įsitraukti šeimos gydytojams“, – sakė S. Čaplinskas.

Anot profesoriaus, lygiai taip pat reikia suvokti, kad silpnesnės sveikatos žmonės, turintys gretutinių ligų, jiems bet kokia infekcija kelia pavojų. Todėl ir padidintų saugumo priemonių reikia laikytis kiekvienam įvertinus savo riziką. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų