Šią vasarą jau fiksuotas atvejis, kai Šventosios paplūdimyje be suaugusiųjų buvo rasti keli mažamečiai – situacija baigėsi policijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos įsikišimu.
Apie dažniausias poilsiautojų klaidas ir mirtinus pavojus jūroje naujienų portalui tv3.lt pasakoja Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.
Atskleidė, kokie yra mirtini pavojai prie jūros
Gelbėtojų vadas J. Pirožnikas pasakoja, kad dažniausia skendimų priežastis – per didelis atstumas nuo kranto.
Patruliuodamas paplūdimyje vandens motociklu jis neretai priplaukia prie toli nuplaukusių žmonių ir paklausia: „Ar žinote, dėl ko prasideda skendimas?“ Daugelis nustemba išgirdę atsakymą – to priežastis dažnai būna jėgų neįvertinimas.
„Pagal Palangos miesto paplūdimio taisykles, nuo kranto galima nutolti ne daugiau kaip 50 metrų. Tačiau būna, kad žmonės nuplaukia ir 300 metrų ar daugiau. Tokiais atvejais tenka juos parplukdyti atgal“, – sako jis.
Pasak J. Pirožniko, kita rimta problema – be priežiūros paliekami vaikai. Visai neseniai Šventosios paplūdimyje buvo rasti keli mažamečiai, šalia kurių nebuvo suaugusiųjų.
„Iškvietėme policiją, vaikų teisių apsaugos tarnybą ir tik tada atsirado tėvai. Šiemet tai – pirmasis toks atvejis“, – atskleidžia gelbėtojų vadas.
J. Pirožniko teigimu, tinkama vaiko priežiūra yra tada, kai šalia vandenyje esančio iki 14 metų vaiko yra suaugęs žmogus.
„Jei tėvai stovi ant kranto, o vaikas – iki kaklo paniręs vandenyje už 30–40 metrų, pavojui kilus jie tiesiog nespėtų sureaguoti. Užtektų vienos didesnės bangos ir vaiką galėtų įtraukti – per tokį atstumą tėvai net nespėtų pribėgti“, – pabrėžia jis.
Kas yra atgalinė srovė ir kuo ji pavojinga?
Pasak J. Pirožniko, jei paplūdimyje iškelta geltona, o ne raudona vėliava, tai reiškia, kad maudytis pavojinga, tačiau daugelis žmonių vis tiek eina į jūrą.
Jie tam tikru atstumu nuo kranto šokinėja ant bangų, mėgaujasi emocijomis ir adrenalinu, bet nepastebi, kaip srovė juos pamažu nuneša – po kiekvieno šuolio maždaug 10–15 centimetrų į vieną ar kitą pusę.
„Po valandos žmogus gali atsidurti jau apie 20 metrų nuo tos vietos, kur įėjo į vandenį – ir to nepajusti. Grįždamas atgal jis gali patekti į duobę, gauti gurkšnį vandens, prasideda panika, o tada ir skendimas“, – aiškina gelbėtojų vadas.
Jis pabrėžia, kad duobės nėra pavojingos, jei žmogus žino, kaip elgtis. Paprastai jos būna apie 2 metrų skersmens ir 30–40 centimetrų gilesnės nei dugno reljefas.
„Tereikia išpūsti orą, sulaikyti kvėpavimą, panerti ir praplaukti. Jei papuolėte į srovę, kuri neša į šoną ar jūrą, nesipriešinkite – atsipalaiduokite ir laikykitės ant vandens paviršiaus.
Srovė trunka neilgai, tada ji pasitraukia. Tuomet ramiai ir saugiai galite išplaukti į krantą“, – pataria J. Pirožnikas.
Ką daryti, jei žmogų į jūrą neša srovė? Ar gelbėti pačiam?
J. Pirožniko teigimu, jeigu žmogų į jūrą neša srovė, padėti galima tik tuo atveju, jei pats esate geras plaukikas ir tikrai įsitikinęs, kad galite išgelbėti žmogų.
„Priešingu atveju vietoj vieno nuskendusio gali būti du. Todėl pirmiausia visada reikia kviesti pagalbą“, – pabrėžia jis.
Jei matote, kad žmogų neša srovė, stenkitės jam padėti iš saugios vietos. Galima mesti gelbėjimosi ratą, kamuolį, tuščią 5 litrų plastikinį vandens butelį ar bet kokį kitą plūduriuojantį daiktą.
Jeigu įmanoma – prieikite ten, kur vanduo seklus, ir paduokite virvę, šniūrą ar šaką, kad žmogus galėtų užsikabinti.
„Jei patys įšoksite į vandenį, srovė gali nunešti ir jus, ir tą, kurį bandote gelbėti“, – perspėja gelbėtojų vadas.
Kokios taisyklės padeda saugiai maudytis jūroje?
Pasak gelbėtojų vado J. Pirožniko, svarbiausia – laikytis gelbėtojų nurodymų ir žinoti paplūdimio taisykles. Į jūrą nepatariama eiti sočiai prisivalgius ar apsvaigus nuo alkoholio, nes tai mažina budrumą ir didina nelaimės riziką.
„Jei turite sveikatos problemų ar negalavimų, pasakykite apie tai gelbėtojams arba praneškite šalia esantiems žmonėms. Į vandenį vienas žmogus neturėtų eiti – taip išvengtume pavojingų situacijų“, – akcentuoja jis.
Per ilguosius savaitgalius ar geru oru prie jūros suplūsta iki 2,5 mln. poilsiautojų. Tokiu metu, anot J. Pirožniko, gelbėtojams kartais sunku net privažiuoti transportu prie įvykio vietos.
Todėl į pagalbą pasitelkiami vandens motociklai – jais gelbėtojai perveža saulės smūgį patyrusius ar susižeidusius žmones, bendradarbiaudami su medikais.
„Per karščius labai svarbu dėvėti galvos apdangalus, turėti skėčius nuo saulės, gerti pakankamai vandens ir vengti alkoholio paplūdimyje.
Taip pat primenu – bendruose paplūdimiuose draudžiama vedžioti šunis. Šventojoje tam yra įrengtas specialus paplūdimys gyvūnams“, – pabrėžia gelbėtojų vadas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
