Projektą Goda įgyvendino be jokio atlygio – tik už medžiagų kainą, mainais gaudama galimybę fotografuoti, filmuoti ir išlaisvinti savo kūrybiškumą. Ši patirtis moteriai tapo naujo kelio pradžia – dabar ji svajoja imtis dar vieno iššūkio.
Atskleidė, kaip kilo idėja atnaujinti kaimynės sodo namelį
Goda pasakoja, kad idėja imtis tokio projekto kilo iš ilgų apmąstymų, koks galėtų būti jos mylimiausias darbas. Stebėdama žmones, kurie kasdien dirba su aistra, ji jautė baltą pavydą ir galiausiai suprato, kad būtent interjero atnaujinimas bei erdvių transformacijos yra tai, kas ją labiausiai įkvepia.
„Kadangi savo namus remontuodama vis pamiršdavau nusifotografuoti prieš, nes man svarbiau pats procesas, supratau, kad neturiu pavyzdžio, kurį galėčiau parodyti žmonėms – kaip galima nebrangiai, tik pasitelkus dažus ir kūrybą, pakeisti visą vaizdą“, – šypsosi Goda.
Tuomet moteris pasiūlė kaimynei netikėtą idėją – atnaujinti jos sodo namelį mainais į kūrybinę laisvę.
„Susitarėme, kad ji man duoda savo namelį, o aš imu pinigus tik už medžiagas ir viską padarau nemokamai. Už tai galiu fotografuoti, filmuoti ir pati spręsti, kokias spalvas bei sprendimus pasirinkti“, – pasakoja Goda.
Anot jos, pagrindinis tikslas buvo parodyti, kaip galima kūrybiškai ir paprastomis priemonėmis atnaujinti erdvę neinvestuojant didelių sumų. Šiuo metu Goda jau baigė vieno kambario atnaujinimą, tačiau sako, kad jei kaimynė norės, pavasarį mielai sugrįš ir tęs darbus.
Vasaros namelio kambario virsmas
Namelį Goda atnaujino viena – nuo grindų iki lubų. Pirmiausia ji ėmėsi lubų, kur buvo daugybė mažų kvadratėlių ir fanieros su tašeliais.
„Pradėjau juos dažyti ir supratau, kad per tašelius neina padengti spalvos. Tuomet gruntavau baldams skirtu specialiu gruntu, tačiau vis tiek „prasimušdavo“ ruda spalva ant baltos. Galiausiai sugalvojau užtepti impregnantą – jis pasiteisino“, – sako ji.
Moteris pasakoja, kad lubas dengė net kelis kartus, kruopščiai užpildė tarpus, o tada pakeitė ir apšvietimą – kadangi lubos buvo žemos, pasirinko prie pat lubų tinkančią lempą. Po to atėjo eilė sienoms.
„Sienos buvo tokios, kokių prieš tai nebuvau mačiusi – supinta medžio faniera“, – šypteli ji.
Kadangi šveisti buvo neįmanoma, Goda nusprendė nudažyti sienas. Ji pasirinko šviesias, gamtai artimas spalvas – žalsvą ir alyvinę – ir purškė dažų purkštuvu. Vėliau klijavo tapetus, kurie harmoningai dera prie aplinkos:
„Kai nulupau senus tapetus, paaiškėjo, kad po jais – drožlių plokštės, tad teko jas gerai įgruntuoti ir užlakuoti, kad viskas laikytųsi. Margi tapetai labai geras pasirinkimas – jie paslepia nelygias sienas.“
Vėliau atėjo eilė baldams ir grindims. Goda pasakoja, kad spintelės buvo senovinės, storai lakuotos, todėl paviršių ji šiek tiek pašiaušė, nuvalė vandens ir acto mišiniu, nugruntavo ir kelis kartus perdažė baldams skirtais dažais.
„Pakeiti rankenėles – ir turi visai kitą vaizdą“, – šypsosi ji.
Kadangi senieji baldai buvo tvirti ir kokybiški, ji nusprendė juos išsaugoti. Sofą uždengė nauja medžiaga, fotelius pervilko nauju audiniu, o valgomojo kėdes apmušė kitu pamušalu.
Stalo paviršiui suteikė išskirtinumo – iš tapetų išsipjovė formą ir dažais pagyvino dizainą. Grindis taip pat perdažė specialiais grindų dažais, prieš tai jas gerai nuvalius ir pašiaušus.
Atskleidė, su kokiais iššūkiais susidūrė
Pasak Godos, didžiausiu iššūkiu atnaujinant kaimynės vasaros namelio kambarį tapo lubos – būtent jos pareikalavo daugiausia kantrybės ir fizinių jėgų.
„Kai dažai penktą kartą ir jos vis tiek nesidengia, tada jau keikiesi ir šnekiesi su tomis lubomis. Nei kaklo, nei rankų negali pakelti. Tai vyro prašydavau masažo, nes kitą dieną tiesiog nebenori eiti – skauda galvą, o kaklo neįmanoma užlenkti į viršų“, – su šypsena prisimena moteris.
Vis dėlto vargai greitai pasimiršta, kai prieš akis ima ryškėti rezultatas: „Kai matai, kaip viskas gražėja, atsiranda didžiulė motyvacija. Dirbdama šį darbą jaučiu, kaip mano siela dainuoja – kiekvienas potėpis, kiekvienas pokytis suteikia džiaugsmo.“
Kaimynės reakcija taip pat pranoko visus lūkesčius. Nors iš pradžių moteris kiek abejojo, pamačiusi parinktą dažų spalvą, tačiau galutinis rezultatas ją sužavėjo.
„Kai viską užbaigiau, ji pasakė, kad rezultatas – dešimt iš dešimties. Labai patenkinta, visiems rekomenduoja mano darbą“, – džiaugiasi Goda.
Ši patirtis moteriai tapo dar vienu įrodymu, kad grožį galima sukurti savo rankomis – su meile, kantrybe ir kūrybiškumu. Dabar ji nekantrauja imtis naujų iššūkių ir įgyvendinti kitą svajonę – atnaujinti kemperį, kuris taptų dar vienu jos kūrybos simboliu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
