Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti. 

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti. 

REKLAMA

Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas konstatavo, kad nuo to, kaip bus vykdomos prevencinės programos, iš esmės priklausys sergamumo ir mirtingumo rodikliai. 

„Vis dėlto tiesiai šviesiai galima pasakyti, kad Lietuvos žmonės yra iš tų, kurie labiausiai nesirūpina savo sveikata. Šeimos  gydytojams tikrai nusibodo įtikinėti, skambinti, prašyti, kad būtina ateiti, būtina padaryti, nes nuo to priklauso jūsų sveikata ir taip toliau“, – kalbėjo jis Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje. 

REKLAMA

Piktybiškai nesilankantiems – finansinės nuobaudos

Jis sutiko, kad edukacija, informacijos sklaida yra labai svarbu, bet šeimos gydytojai vis tik siūlo imtis ir finansinių skatinimo priemonių. 

„Turiu omenyje tai, kad, pavyzdžiui, tie, kurie piktybiškai atsisako dalyvauti prevencinėse programose, gyvybės draudimas jiems turi būti padidintas. Tie, kurie piktybiškai atsisako dalyvauti, nors daug kartų buvo prašyti, gal vis dėlto reikia svarstyti klausimą, kad kiekvieno vizito metu mokestis būtų vienas ar du eurai. Jei dalyvauja, tada jokio mokesčio. 

REKLAMA
REKLAMA

Nes šeimos gydytojams tikrai nusibodo įtikinėti. Skambina šeimos  gydytojai, asmeniškai prašo. Dar tada šiaip taip, bet jei paskambina slaugytoja, atlikome tyrimą, kad praktiškai ketvirtadalis, kai skambina slaugytoja, nesiteikia ateiti. Tai, manau, reikia įjungti kažkokius finansinius svertus“, – pabrėžė J. Kalibatas. 

SRK pirmininkas Antanas Matulas antrino jam ir sakė, kad būtina ieškoti būdų, kaip prikviesti lietuvius aktyviau ateiti tikrintis profilaktiškai. 

„Iki radikalių, iki kraštutinių priemonių. Kolegos, reikia kažkokių nestandartinių priemonių, nes efekto nėra. Apie tai kalbama eilę metų. Duodame nemokamai ir prašome – „Žmogau, būk gyvas, sveikas, anksčiau diagnozuokime ligą“, deja, situacija nesikeičia ar net blogėja“, – apgailestavo Seimo narys.

Pacientai teigia nesulaukiantys kvietimo

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė taip pat apgailestavo, jog nepaisant to, kokios priemonės yra vykdomos, statistika jau 10 metų nesikeičia.

REKLAMA
REKLAMA

„Prevencinių programų vykdymo procentas yra apie 40 proc., informavimo procentas – apie 60 proc. Tai rodo, kad dabar taikomos priemonės nėra iki galo veiksmingos. Ir dabar matome vėl šiems metams numatyti veiksmai, ligonių kasos kalba apie stendus, lankstinukus – ar tai yra efektyvu?

Ar jūs bandėte klausti vėlai diagnozuotų pacientų, patenkančių į rizikos grupes, kodėl jiems buvo vėžys nustatytas vėlai? Ar jie išties nedalyvavo vėžio prevencinėse programose, o jei nedalyvavo, kodėl?“ – klausė pacientų atstovė. 

Ji teigė, kad tuo metu POLA atliktos apklausos atskleidžia, kad viena priežasčių, kodėl pacientai nesitikrina – jie paprasčiausiai nepakviečiami.

„Jų niekas neinformuoja ir nepakviečia. Taip, galbūt yra dalis žmonių, kuriuos kviečia ir jie neateina, bet sisteminė problema yra ta, kad nėra centralizuotos pagalbos šeimos gydytojui, kaip jam pamatyti, kad žmogus turi dalyvauti prevencinėje programoje ir nesudalyvavo, nes e.sveikatoje nėra jokio įrašo, tai jis turi vartyti kortelę. 

REKLAMA
REKLAMA

Daug žmonių, ypač jauno amžiaus moterų, kurios, pavyzdžiui, gimdos kaklelio prevencinėje programoje turėtų dalyvauti nuo 25 m., pirmą sykį apie tai girdi. Kitas aspektas – jos, būna, dalyvauja, tačiau atsiranda gydytojos nekompetencijos klausimas. Nors gaunamas įtartinas gimdos kaklelio tyrimo rezultatas, jos ramina, sako, pasižiūrėsime po metų. Tai tris kartus kartojami tyrimai, kol pasidaro vėžys. Tai yra tikros istorijos“, – pasakojo N. Čiakienė.

Trukdo ir eilės

POLA atstovė kartu įvardijo dar vieną sunkinantį aspektą – amžinas eiles, kurios irgi trukdo patekti profilaktiniam patikrinimui. 

„Žmonėms labai sunku užsiregistruoti pas gydytojus. Pastaruoju metu kai nori registruotis dėl prevencinio vizito, tau sako, kad yra skubūs atvejai, laukite tris, keturias savaites. Pandemijos metu irgi sakydavo, kad dabar tikrai ne laikas, ateikite vėliau“, – pastebėjo ji. 

Pasak N. Čiakienės, nors ministerija pristatė, kad numatomas visų programos modelių atnaujinimas, nepaminėtas labai svarbus elementas.

REKLAMA
REKLAMA

„Numatoma visiškai keisti mechanizmą iš jo visiškai išimant šeimos gydytojus, kad bendravimas apie prevencines programas bus vykdomas tik elektroniniu laišku. Juk kam turi idealiai veikti  elektroninė informacinė pacientų registracijos sistema, e.sveikata, ko dabar nėra“, – pažymėjo POLA direktorė.

Prevencinėms programoms – per 30 mln. eurų

Kaip nurodė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, šiuo metu Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis yra apmokamos 5 prevencinės programos, 4 jų yra skirtos onkologinių ligų ankstyvajai diagnostikai.

„Didžioji dalis lėšų yra skiriama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinei programai ir šiems metams yra skiriama 12 ml. eurų jai vykdyti. Lėšos jai nuo 2015 metų padaugėjo daugiau kaip 2,5 karto. Pernai šių paslaugų buvo suteikta už daugiau nei 10,3 mln. eurų“, – duomenis vardijo ji. 

Antroje vietoje pagal skiriamas lėšas yra storosios žarnos ankstyvoji diagnostikos programa, tačiau, kaip informavo VLK specialistė, šiemet ją aplenkė gimdo kaklelio programa. Taip nutiko todėl, kad programa patobulinta – atsirado brangesnio citologinio tepinėlio ištyrimo skystoje terpėje paslauga.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiems metams jai įgyvendinti skiriami 6 milijonai, kai storžarnės vėžio programai – 5,7 mln. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programai skiriama 4,6 mln. eurų, priešinės liaukos programai – 2,6 mln.“ – vardijo T. Golubajeva. 

Komentuodama programoje dalyvaujančiųjų srautus pranešėja nurodė, kad populiariausioje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje pernai sudalyvavo beveik 600 tūkst. asmenų. Didžiausias iki šiol dalyvavusių asmenų skaičius pasitaikė tikrinantis dėl storosios žarnos vėžio – tokių buvo 238 tūkst. 

Vis dėl to vertinant procentaliai pasitikrinti atvyksta vos mažiau nei pusė tikslinės populiacijos.

Įstaigos gauna paskatinimus

Kalbėdama apie įstaigų skatinimą VLK atstovė nurodė, kad yra vertinamos trys prevencinės programos – gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio programų vykdymo intensyvumas.

„Už tai numatytas finansinis skatinimas, tai priskiriama gerų darbo rezultatų rodikliams. Įstaigoms, kurių rezultatai viršija šalies medianą, yra skatinamos finansiškai. 

REKLAMA
REKLAMA

2022 m. iš viso buvo suplanuota 45,6 mln. eurų skatinimo paslaugoms, tai 15 proc. daugiau nei pernai. Taigi tai sudaro nemažą finansavimo dalį įstaigoms ir galima gauti papildomai nemažai pajamų, jei įstaiga aktyviai teikia prevencinės programos paslaugas“, – sakė T. Golubajava.

Dar viena numatyta finansinė priemonė, skatinanti ankstyvąją vėžio diagnostiką – pirminės priežiūros įstaigoms mokamas skatinamasis priedas už ankstyvą pirmos stadijos piktybinio naviko įtarimą. 

„Mes einame per skatinamąsias priemones, o ne baudžiamąsias, toks yra principas. Bet savivaldybės, kurios yra steigėjai ir yra atsakingos, visą šį procesą vis tik koordinuoja nepakankamai. Ir klausimas apie visuomenės sveikatos centrą, čia ta bendradarbiavimo sutartis, kuri visiems nepatinka, ir yra priemonė, kaip visa tai paskatinti“, – pridūrė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Mielieji daktarai,gydykite tada kai as ateinu,o ne tada kada jus norite.Pas specialistus eiles po 4menesius
Visiškas melas! Dar nė karto nebuvo pasiūlyta programa. Visą laiką tenka klausinėti ir prašyti. Šeimos daktaras ir toliau gydo telefonu
Nesitikrindami pagal jūsų sugalvotas programas mes sutaupome begalę pinigų. Jei mano giminėje nėra vėžinių susirgimų, tai susirgti man yra maža tikimybė. Būkit geri gydytojai ir gydykit, ar bent ieškokit problemos kai aš ateinu pas jus ir pasistenkite sumažinti eiles pas specialistus. Juokinga kai pas specialistą patekti lauki mėnesį, o atėjus tuščias koridorius ir prie kabineto pralauki dvidešimt minučių. O kai nesulauki pakvietimo bandai belstis. Dėja, mėnesis laukimo pas dermatologą nuėjo velniop - pagalbos negavau, patarimai niekiniai, gavau reklaminių lapukų vaistams ir papildams. Taip kad "ačū" už tokį gydymą.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų