• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ką paaugliui reiškia mamai diagnozuotas krūties vėžys? Kaip pasikeičia požiūris į gyvenimą, tėvus? Ko išmoko tokia patirtis? Į šiuos klausimus atsakyti gali kaunietė Laura, kuri šiuo metu aktyviai prisideda prie rožinio kaspino „Pink Run su BENU“ bėgimo, skirto kovai prieš krūties vėžį, organizavimo Kaune.

REKLAMA
REKLAMA

Paauglystė tiesiog dingo

Laura, už savaitės švęsianti savo 18 gimtadienį gerai atsimena tą momentą, kai prieš trejus metus sužinojo, jog mamai diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys. Jausmas buvo toks, tarsi visas jos paaugliškas pasaulis akimirksniu būtų pradingęs. Tai, kas anksčiau merginai atrodė svarbu, erzinančios smulkmenos ir paaugliški konfliktai su tėvais tapo nevertais dėmesio menkniekiais. Viską užgožė baimė netekti artimiausio žmogaus pasaulyje.

REKLAMA

„Kai supratau, kad galiu netekti mylimos mamos, suvokiau, kiek mažai aš apie ją žinau ir kiek nedaug bendrų atsiminimų turiu“ , - prisimena mergina.

Laura tiki, kad tik dėl mamos ligos ji, dar būdama 14 metų, į pasaulį pradėjo žiūrėti kitomis akimis. Kartu su mama ir artimaisiais ji pradėjo pastebėti paprastesnius dalykus, išmoko džiaugtis gyvenimiškomis smulkmenomis. Net laukimas ilgoje eilėje, kartu su mama, merginai tapo malonia veikla, proga pabūti kartu.

REKLAMA
REKLAMA

„Mamai sergant pradėjome daugiau bendrauti. Vakarais iki vėlumos gerdavome arbatą ir tiesiog kalbėdavomės. Kartais ir namų darbų nepadarydavau, kad tik galėčiau pasiklausyti mamos pasakojimų apie jos jaunystę, nuotykius, sužinoti daugiau apie gyvenimą ar tiesiog draugiškai ir atvirai pasikalbėti. Kas tie matematikos namų darbai lyginant su mama?“, - su šypsena veide pasakojo Laura.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Optimizmas svarbiausia

Paklausta, kas labiausiai padėjo jos mamai atsigauti po gydymo, Laura tvirtai atsakė, kad svarbiausia nepasiduoti pesimizmui ir kuo daugiau bendrauti. Reikia daug kalbėtis, juokauti, o užsikrėtus energija ir entuziazmu, net operacija nebus baisi.

REKLAMA

„Kai laukėme mamos operacijos atrodė, kad turėtų būti baisu, bet taip nebuvo. Dar laukiamajame pradėjome kalbėti, juokauti. Galiausiai taip įsilinksminome, kad viskas atrodė taip paprasta ir aišku, tarsi tai būtu eilinė diena. Mama tada daktarams sakė – „Man viskas gerai, aš esu sveika, tik išoperuokite ką reikia ir einu iš čia“, - atsiminimais dalijosi Laura.

REKLAMA

Po tokių istorijų, ji teigia supratusi, kad ligoniui iš kitų reikia sulaukti užuojautos, supratimo ir rūpesčio, bet jokiu būdu negalima jo gailėti. Mergina tiki, kad sergantis žmogus, kuris dažnai girdi tokius žodžius, kaip: „Oi kaip blogai, kokia tu vargšelė, o kas dabar bus?“, nieko nebenori daryti, tiesiog guli ir paskęsta savigraužoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikia turėti veiklos

Su trejus metus krūties vėžiu sergančia mama gyvenanti Laura įsitikinusi, kad sergančiai moteriai yra svarbu nuolatos turėti veiklos. Mergina pasakoja, kad pirmasis tai patvirtinęs įvykis buvo vos mamai sužinojus apie ligą. Jų šeima dar prieš išgirstant diagnozę buvo suplanavusi kelionę į Austrijos kalnus, slidinėti. Bet po netikėtos diagnozės vos neatšaukė kelionės. Vis dėlto, po ilgų svarstymų šeima nusprendė surizikuoti ir išvyko.

REKLAMA

„Negaliu tiksliai pasakyti kodėl, bet ši kelionė mamai padėjo. Gal kelionės metu mama galėjo ramiai viską apgalvoti ir susitaikyti su žinia. Gal jai padėjo tai, kad patyrėme daug naujų išgyvenimų ir ji galėjo savo mintis nukreipti kitur. Žinau tik tai, kad po kelionės mamai tikrai pasidarė lengviau kovoti su liga“, - apie užimtumo svarbą pasakojo Laura.

REKLAMA

Mergina kartu su broliais visada stengdavosi parodyti mamai, kad ji pati gali susitvarkyti kambarius, atlikti namų ruošos darbus, nebent matydavo, kad mamai išties yra sunku. Praėjus keliems mėnesiams po gydymo pati mama net kartais pyktelėdavo ant savo atžalų, dėl per didelio dėmesio. „Negalima iš krūties vėžiu sergančios moters atimti jos darbų, rutinos. Kad ir kaip keistai gali nuskambėti, bet serganti moteris turi ir indus pati sugebėti išsiplauti, valgyti daryti, dirbti, sportuoti ir būti aktyvi. Žinoma, įvertinti sveikatos galimybes reikia, bet negalima sergančiam žmogui leisti nieko neveikti“, - patirtimi dalijosi mergina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tikisi vieningumo

Prisidėdama prie „Pink Run su BENU“ bėgimo, Laura tikisi, kad tai bus ne tik puiki proga atkreipti gyventojų dėmesį į šią ligą, bet ir suteiks žmonėms vienybės jausmą.

5 km labdaringą bėgimą „Pink Run su BENU“ spalio 26 dieną Kaune rengia tarptautinio, kasmetinio renginio „Kauno maratonas“ organizatoriai. Visi renginio metu surinkti pinigai bus skiriami moterų reabilitacijai sanatorijoje. Pinigus aukoja kiekvienas užsiregistravęs dalyvis, nes pusė startinio mokesčio sumos automatiškai skiriama moterų reabilitacijai.

Prie labdaringos akcijos prisijungti gali visi norintys: vyrai, moterys, vaikai. Dalyvauti renginyje galima ne tik bėgant, bet ir einat pėsčiomis ar su šiaurietiškomis lazdomis, svarbiausia dalyvauti ir palaikyti sergančias moteris. Įveikti 5 km gali visi - nesvarbu nei amžius, nei fizinis pasirengimas. Prisidėti prie akcijos galima ir paaukojant norimą pinigų sumą renginio oficialioje internetinėje svetainėje.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų