Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gydytojas Michaelas Mosley patarė, kiek laiko reikėtų palikti tarp pusryčių ir vakarienės norintiems išvengti 2–ojo tipo diabeto. Medikas paaiškino, kad šis metodas, vadinamas „valgymo laiko ribojimu“, gali ne tik padėti numesti svorio, bet ir pagerinti kraujospūdį ir net miego kokybę. Štai kas yra valgymo laiko ribojimas ir kaip tai daroma.

Gydytojas Michaelas Mosley patarė, kiek laiko reikėtų palikti tarp pusryčių ir vakarienės norintiems išvengti 2–ojo tipo diabeto. Medikas paaiškino, kad šis metodas, vadinamas „valgymo laiko ribojimu“, gali ne tik padėti numesti svorio, bet ir pagerinti kraujospūdį ir net miego kokybę. Štai kas yra valgymo laiko ribojimas ir kaip tai daroma.

REKLAMA

„Dabar septinta vakaro ir aš su šeima sėduosi prie stalo vakarieniauti. Po to daugiau nevalgysiu iki pusės dešimtos ryto“, – „BBC“ tinklalaidėje kalbėjo gydytojas, rašo express.co.uk

Gyd. M. Mosley sakė: „Kitaip tariant, be maisto ir gėrimų praleisiu maždaug 14 valandų – gersiu nebent juodąją arbatą ar vandenį.“ Tyrimai yra parodę, kad valgymo laiko ribojimas gali padėti sumažinti kraujospūdį ir net diabeto riziką.

„Nekeičiu savo mitybos įpročių, neskaičiuoju kalorijų, keičiu tik valgymo laiką“, – sako medikas. Šis metodas nėra naujas – pasirodo, jis jau skaičiuoja 2000 metų, nuo Budos laikų.

REKLAMA

„Buda taip maitintis siūlė savo sekėjams, kad jie nevalgytų naktį“, – aiškina M. Mosley, – „Jis taip pat sakė, kad vakare nevalgo, todėl yra sveikas, lengvas, kupinas energijos ir gyvena patogiai.“

Tai patvirtina šiuolaikiniai tyrimai

Tinklalaidės vedėjas tuomet paaiškino, kad Buda buvo teisus – tai patvirtina šiuolaikiniai tyrimai. Daugelis tyrimų yra parodę, kad naktinis badavimas įvairiais būdais padeda sveikatai. 2019 metais „Salk Institute“ Kalifornijoje išsiaiškinta, kad viršsvorio turintys vyrai ir moterys, kurių kraujospūdis bei cukraus kiekis kraujyje buvo aukštas, vadovaudamiesi šiuo metodu per tris mėnesius numetė daugiau nei 3 kilogramus.

Tyrimo dalyvių buvo paprašyta per naktį 14 valandų badauti. Nukritęs svoris nebuvo vienintelis teigiamas rezultatas – taip pat „ženkliai“ pagerėjo jų kraujospūdis ir cholesterolis.

„Dar vienas nedidelis tyrimas buvo atliktas Sario universitete – jo dalyvių buvo paprašyta pusryčius valgyti vėliau, o vakarienę – anksčiau. Tai labai pagerino jų cukraus kiekį kraujyje bei cholesterolį per vos 10 savaičių“, – sako dr. M. Mosley.

REKLAMA
REKLAMA

Tinklalaidės „Just One Thing“ vedėjas paaiškino, kad ankstyvesnė vakarienė ir vėlyvesni pusryčiai padeda todėl, kad tai paveikia mūsų organizmo vidinį laikrodį, kuris valdo cirkadinį ritmą. Jei valgote vėlai vakare, kai organizmas jau ruošiasi miegui, riebalai ir cukrus ilgiau išsilaiko kraujotakoje, o tai, gydytojo teigimu, yra blogos žinios širdžiai, nes gali sutrikdyti miegą ir išderinti vidinį organizmo laikrodį.

Tinklalaidės viešnia gydytoja Emily Manoogian, chronobiologė ir klinikinių tyrimų mokslininkė iš „Salk Institute“ pridūrė, kad skirtingu paros metu mes esame ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai skirtingi žmonės – tai priklauso nuo mūsų cirkadinės sistemos.

Sutrikdyta cirkadinė sistema yra tik dalis problemos – jei valgote vėlai vakare, hormonai, pavyzdžiui, melatoninas, stabdo insulino gamybą, todėl gliukozė kraujyje nesuskaidoma ir tinkamai nekaupiama. Taigi, gliukozės kiekis kraujyje lieka aukštas, aiškino gydytoja.

Kada geriausias laikas valgyti?

Geriausia vakarienę valgyti anksti, o pusryčius – vėliau, nes taip suvaldomas cukraus kiekis kraujyje. Viešnia iš „Salk Institute“ rekomendavo rinktis 8 ar 10 valandų valgymo intervalą, kurį reikėtų pritaikyti prie savo dienotvarkės, o tada jo laikytis.

„Sakyčiau, žiūrėkite, kad valgymo intervalas prasidėtų nuo valandą ar dvi po to, kai keliatės, o baigtųsi mažiausiai trims ar keturioms valandos likus iki tada, kai einate miegoti“, – pridūrė dr. E. Manoogian.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų