„Iš esmės H5N1 virusas turi viską, ko reikia pandemijai sukelti“, – Vokietijos naujienų agentūrai dpa neseniai sakė Pasaulio sveikatos organizacijos gripo programos ilgametis vadovas, virusologas Klausas Stöhras.
Jis pabrėžė, kad iki šiol užsikrėtimo žmonėms rizika buvo itin maža. „Kiekvienas, kas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimo metu aptinka nugaišusių gyvūnų, neturėtų jų liesti – reikėtų laikytis atstumo, laikyti šunį atokiau ir informuoti atitinkamą veterinarijos tarnybą“, – patarė virusologas.
Nugaišusių gyvūnų nereikėtų liesti ar perkelti – juos turėtų surinkti tik veterinarijos tarnyba. Dabar pasaulyje fiksuojama vis daugiau atvejų, kai laukiniai paukščiai platina virusą. „Tai reiškia, kad atsiranda begalės galimybių virusui plisti ir prisitaikyti prie žmogaus. Šios rizikos nevalia nuvertinti“, – teigė K. Stöh¬ras.Tuo pat metu raginama imtis veiksmingų prevencinių priemonių, kad būtų išvengta tokio protrūkio. „Pandemijų visada būta, o gera pandemijos planavimo sistema yra geriausia apsauga,“ – sakė jis. Pažymima, kad prevencija gali būti užtikrinama stebint gyvulius, kuriant naujas vakcinas ir rengiant pasaulinius pandemijų valdymo planus.
Kas būtų didžiausias pavojaus signalas
VU Gyvybės mokslų centro imunologė, Lietuvos imunologų draugijos pirmininkė prof. Aurelija Žvirblienė ramino, kad kol kas nerimauti dėl paukščių gripo plitimo tarp žmonių nereikėtų, tačiau šis virusas yra akylai stebimas.
„Paukščių gripas didžiausią riziką ir nuostolius vis dėlto kelia paukščių ūkiams. Aišku, migruojantys paukščiai irgi perneša, būna išgaišta daug jūrinių paukščių, kurie gyvena kolonijose. Tai didžiausia rizika yra paukščiams ir, žiūrint iš gamtos pozicijų, bioįvairovei.
Tai, kas yra vadinama aukšto patogeniškumo ar didelės rizikos paukščių gripo virusai, tai turima omenyje būtent riziką paukščiams. Bet tai nereiškia, kad tai yra žmogui pavojingi virusai. Tai tie atvejai, kai paukščių gripo virusais užsikrečia žmonės yra pavieniai atvejai ir reikia labai glaudaus kontakto“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo mokslininkė.
Pasak jos, gera žinia ta, kad nėra registruotas nė vienas atvejis, kai paukščių gripo virusas būtų perduotas iš žmogaus žmogui.
„Jeigu taip atsitiktų, tada jau būtų pavojaus signalas, kad gali prasidėti pandemija. Bet kol kas to nėra ir tie atvejai, kai paukščiu gripu užsikrečia žmonės, sunkiai serga ir net miršta, yra pavieniai.
Kaip rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys, pastaraisiais metais Europoje registruota tik pora atvejų Ispanijoje, bet ir tai jie buvo besimptomiai, virusas nustatytas žmonių nosies gleivinėje ir tai yra žmonės, kurie dirbo rizikingą darbą, pavyzdžiui, likvidavo protrūkius paukščių fermose. O toks židinys gali būti didelis – ir 100 tūkst. paukščių, tad kai viską reikia likviduoti, yra nemažas kontaktas ir su paukščiais, ir jų gaišenomis. Kiti atvejai pasaulyje – iš Azijos, Afrikos šalių, daugiau nutinka būtent dėl higienos, kur tie paukščiai vos ne toje pačioje lovoje miega su gyventojais. Taigi kontaktas labai artimas ir tokie ligos atvejai yra užregistruoti“, – komentavo A. Žvirblienė.
Kol kas virusas neprisitaikęs plisti žmogaus organizme
Profesorės aiškinimu, vis tik potenciali rizika yra dėl to, kad paukščių gripo virusas yra A tipo, kuris yra zoonotinis. Tuo metu B tipo gripo virusas yra tik žmonių patogenas.
„Taigi A tipo gripo virusas, tam tikri jo kamienai, pavyzdžiui, gerai žinomas H5N1, kuris dabar Europoje daugiausia cirkuliuoja, kelia potencialų pavojų, jeigu įvyktų jo rekombinacija, viruso tam tikrų genetinių fragmentų apsikeitimas su kitais virusais.
Tada gali toks patogeniškas kamienas atsirasti, kuris būtų geriau prisitaikęs infekuoti žmogų. Dabar tas pavojus yra mažas todėl, kad šitas virusas nėra prisitaikęs užkrėsti žmogų ir daugintis jo organizme“, – aiškino imunologė.
Tačiau pašnekovė sutiko, kad nuo tokio juodo scenarijaus nesame apsaugoti: „Tai žmonėms būtų toks naujas virusas, visuomenė, visas pasaulis nebūtų su juo susidūręs, neturėtų bazinio imuniteto ir kiltų pandemijos rizika.
Dėl to visose šalyse vyksta stebėsena, ypač Europoje, veikia sistema ir tiriami visi paukščių nugaišinimo atvejai, ištiriami virusai, patikrinama, kokios mutacijos įvykusios.
O kai būna protrūkiai fermose, pavyzdžiui, kaip neseniai skelbta apie Vokietiją, kad keliasdešimt fermų paveikta. Bet tai dar nepasiekė to lygio, kai prieš keletą metų buvo likviduota net daugiau nei 2 milijonai paukščių, tad šiemet toks lygis dar nepasiektas. Bet visko gali būti, nes kol kas atvejų nemažėja. Tad svarbiausia laikytis saugumo reikalavimų.“
Mirtingumu galėtų gerokai pranokti COVID-19?
Paklausta, ar tiesa, kad mirtingumas nuo H5N1 viruso tipo gali siekti net 50–60 proc., kas yra gerokai daugiau nei neseniai išgyventos COVID-19 pandemijos atveju, imunologė ramino, kad šie skaičiai gali nebūti tikslūs.
„Didžiausia bėda būtų, jeigu prasidėtų perdavimas iš žmogaus žmogui. Nes kol kas mirtingumo procentas išties skaičiuojamas toks, bet reikia turėti omeny, kad yra skaičiuojami atvejai, kada yra užfiksuoti aiškūs ligos simptomai ir kad iš jų, tarkime, kas antras numirė.
Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad yra žinoma visa statistika, kiek, pavyzdžiui, galėjo peršokti tas virusas, gal bando kažkiek pasidauginti, bet nepavyksta ir jis nesukelia ligos.
Jeigu plistų iš žmogaus žmogui, didžiausia rizika būtų ta, kad mastas būtų labai didelis. Nes vienas dalykas yra rizika tiems žmonėms, kurie turi artimą kontaktą su tuo nugaišusiu paukščiu, bet jei pradeda plisti iš žmogaus žmogui, mastas ryškiai išauga ir tada per tuos užkrėstus žmones tikrai atsirastų tų, kurie bus jautrūs ir susirgs sunkiai ir bus mirties atvejų. Čia panašiai buvo ir su kovidu – vieni buvo besimptomiai, o kiti sirgo sunkiai. Kaip minėjau, tokių atvejų dar nėra, bet situaciją reikia stebėti.
Protrūkiai fiksuojami ir Lietuvoje
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad labai patogeniškas paukščių gripas kelia vis daugiau rūpesčių visoje Europoje. Kaip neseniai skelbė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, šiais metais jau užfiksuoti 347 (lapkričio 3 d. duomenimis) ligos protrūkiai komerciniuose paukštininkystės ūkiuose.
Daugiausia atvejų nustatyta Vengrijoje (106 protrūkiai) ir Lenkijoje (99). Didelis protrūkių ūkiuose skaičius taip pat fiksuotas Jungtinėje Karalystėje – 81 atvejis per 2024–2025 m. paukščių gripo sezoną. Vokietijoje patvirtinti 44 protrūkiai, Prancūzijoje – 5, Belgijoje – 2, Nyderlanduose – 1, o Danijoje – 3.
Lietuvoje šių metų sausio pabaigoje fiksuotas pirmasis protrūkis naminių paukščių ūkyje Šilutės rajone, kur laikyta daugiau nei 246 tūkst. dedeklių vištų. Šį pavasarį protrūkiai nustatyti Kaišiadorių, o rudenį Kretingos rajonuose. Pastarajame laikyta apie 20 tūkst. vištų.
Primenama, kad virusą platina laukiniai vandens paukščiai, taigi jis nuolat aptinkamas gamtoje. Šiemet paukščių gripas nustatytas Kauno ir Alytaus rajonuose rastoms nugaišusioms gulbėms. Beveik visos Europos Sąjungos valstybės narės yra pranešusios apie rastus nugaišusius laukinius paukščius, kuriems patvirtintas H5N1 serotipo paukščių gripo virusas.
