Didelę barzdą užsiauginęs vyras gyvenime prisiėmė labai ypatingą užduotį: jis tampa globėju mirtinai sergantiems vaikams, kuriuos apleido tėvai. Įprastu atveju tokie vaikai savo gyvenimus užbaigtų vieni ir apleisti ligoninėje. Ačiū Mohamedui, jie gauna meilę, stiprybę, šilumą ir džiaugsmą, kurio jie nusipelnė paskutinėmis savo gyvenimo dienomis.
Didžiausia Mohamedo empatija šitiems vaikams kilo iš jo paties patirties. Kai jam buvo 62-eji ir jam buvo diagnozuotas vėžys, jo žmona jau buvo mirusi, o jo sūnus turėjo negalią, tad į ligoninę vykti operacijai jis turėjo be niekieno palaikymo. Mohamedas jautėsi visiškai vienas – kaip ir visi apleisti vaikai, kurie ligoninę aplanko kasdien.
Mohamedas mirštantiems vaikams suteikia saugumą ir džiaugsmą, kurio jie kitu atveju nesulauktų.
