Prisipažinkite, kartais ir jums kyla minčių mesti viską ir iškeliauti į negyvenamąją salą. Nors, gerai pasvarsčius, iš tikrųjų kur kas maloniau būtų atsidurti saloje, kur galima pasigrožėti ne tik architektūra, gamtos vaizdais, bet dar ir prisėdus jaukioje kavinėje išgerti puodelį kavos. Ką gi, vadinasi, jums reikia ne negyvenamosios salos, o salos miesto!
Lindau, Vokietija
Lindau miestas įsikūręs ties Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos sienomis, rytinėje Badeno ežero dalyje. Su žemyno dalimi salą jungia tiltas. Lindau gyventojų skaičius kiek viršija 3000. Tai viduramžių kultūra dvelkiantis miestas, tikras turistinių Vokietijos maršrutų perlas. Lindau simbolis – liūtas. Būtent šį žvėrių karalių išvysite įvažiavę į miestą. Sala garsėja vandens pramogomis ir atrakcionais – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Peskatorio sala, Italija
Italijos kaimelis Peskatoris (Isola dei Pescatori), kitaip tariant – tiesiog Žvejų sala, beveik atitinka negyvenamosios salos sąvoką – čia įsikūrę vos 50 gyventojų, jame tėra viena gatvė, nusidriekusi per visą salą. Nesunku atspėti, kad vietos gyventojai verčiasi žvejyba, bet mielai pasitinka ir gausiai čia užklystančius turistus, vaišina juos jūros gėrybių patiekalais, siūlo įsigyti suvenyrų. Salos plotis – vos 100 metrų, ilgis – 375 metrai. Sala laikoma viena romantiškiausių Italijos vietų įsimylėjėlių pasimatymams.
Trogiras, Kroatija
Tai vienas geriausiai išsilaikiusių Viduramžių miestų ne tik Kroatijoje, bet ir visoje Europoje. Plati krantinė apjuosusi visą istorinį miestą. Trogire įstabiai dera romaninė ir gotikinė architektūra, tačiau pagrindiniu objektu laikomas Švento Laurencijaus soboras. Centrinė miesto dalis su gausybe šventyklų, dvarų ir bokštų, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.
Neseberas, Bulgarija
Nesebero miestas įkurtas prieš 3000 metų. Tai 850 metrų ilgio ir 300 metrų pločio sala Juodojoje jūroje. Kaip juokauja vietos gyventojai, šioje saloje bažnyčių daugiau nei žmonių. Tiesa, tai tik skambūs žodžiai – gyventojų čia yra per 10 000, o bažnyčių – kur kas mažiau. Ir vis dėlto architektūros šedevrų gausa paskatino šį miestą įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Venecija, Italija
Tai bene garsiausia pasaulio sala, bet iš tiesų šis miestas pastatytas ant 117 salų, sujungtų 455 tiltais. Miestą juosia 150 kanalų. Kasdien Venecija lėtai grimzta į Adrijos jūrą, o Italijos valdžia beviltiškai ieško naujų metodų, kaip būtų galima išsaugoti šį unikalų, visos Italijos istorijai svarbų paveldą. Mokslininkai apskaičiavo, kad jei šio klausimo išspręsti nepavyks, jau 2028 metais Venecijoje gyventi bus nebeįmanoma.
O gal... kur nors tolėliau?
Meskaltitanas, Meksika
Meskaltitanas (visas pavadinimas – Mexcaltitan de Uribe) išvertus iš navahų kalbos reiškia salą, kurioje gausu meskalio (meskalis – tradicinis meksikietiškas svaigusis gėrimas, stipresnis už tekilą, gaminamas iš agavos). Tai mažytė apvali sala nykštukė, įsikūrusi Ramiojo vandenyno lagūnoje ties Meksikos krantais, šalia mangrų miškų. Šios salos skersmuo – apie 400 metrų, gyventojų – kiek per 800. Pasak legendos, šis miestas – actekų tėvynė ir kultūros lopšys, esą būtent čia susiformavo pirmoji actekų bendruomenė, palikusi salą 1091 metais. Tiesa, tuomet Meskaltitanas vadinosi Aztlanu. Kita legenda pasakoja, esą actekai apsistodavo šioje saloje kaip stovyklavietėje pakeliui į Meksiką. Nors nė viena šių legendų nėra pagrįsta moksliniais faktais, archeologinių kasinėjimų metu nebuvo rasta jokių su actekais susijusių daiktų, jos suteikia miestui savotišką istorinio reikšmingumo aureolę.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais į salą ateina lietaus sezonas, tad visos miesto gatvės virsta vandens kanalais. Dėlto Meskaltitanas neretai vadinamas ir Meksikos Venecija. Per lietaus sezoną žmonės palieka savo namus ir persikrausto gyventi į laivus ir valtis. Dauguma miesto gyventojų – žvejai, o populiariausias laimikis – krevetės.
Atrodytų, šis nedidukas miestas turėtų pritraukti gausybes turistų iš visų pasaulio šalių, bet čia nėra jokios turistinės infrastruktūros. Nusikalstamumo lygis taip pat itin žemas – ten, kur visi visus ne tik pažįsta, bet ir kone nuolat mato, erdvės nešvariems darbeliams praktiškai nelieka.
Parengė Laura Mureikaitė
