Pranešama, kad jau šį savaitgalį užlies tikroji karščio banga. Sinoptikai mums praneša, kad savaitgalį bus labai karšta, verta saugoti sveikatą. Naktimis temperatūra taip pat išliks aukšta.
Šeštadienio naktį kai kur trumpai su perkūnija palis, o sekmadienio karštis bus alinantis ir pavojingas. Sekmadienio naktį bus karšta, laikysis 20 laipsnių šiluma.
Daugelyje rajonų – debesuota su pragiedruliais, krituliai neprognozuojami. Vėjas numatomas nežymus.
Sekmadienio dieną šils iki 30 – 32 laipsnių šilumos, pajūryje iki 31 laipsnio šilumos. Prognozuojama giedra diena, kurią sudrums nebent vienas kitas lengvas debesėlis.
Daugėja mirčių
Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams, pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos.
Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei kai kurių profesijų darbuotojai.
Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias – šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams.
Tokiu atveju ima kilti kūno temperatūra virš 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis.
Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį.
Ką reikia žinoti:
• Esant karštam orui gerti daugiau skysčių. • Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose. • Jei namuose labai karšta, stengtis nuvykti į viešąsias vietas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos. • Per karščius riboti fizinį aktyvumą. • Nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose. • Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą. • Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
Kardiologės perspėjimas
Santaros klinikų kardiologė, docentė Jūratė Barysienė perspėja lietuvius pasaugoti savo sveikatą ir atkreipti dėmesį į pagrindinius dalykus: saulėje buvimo laiko trukmę, vietą bei savo savijautą.
Jos teigimu, kaip tik šiuo metu, kai Lietuvoje – pirmos šiltos dienos, todėl būtina pasirūpinti savo sveikata.
„Karščiausia saulė, kuri kaitina nuo 12 iki 14 valandos, daro didelę žalą mūsų organizmui. Ypač tai svarbu žinoti žmonėms, kurie yra 60 metų ir vyresni.
Jiems adaptacija vyksta ilgiau, lėčiau ir sunkiau. Įvairias permainas organizmas priima kaip stresą, o su juo, deja, ne visada pavyksta lengvai tvarkytis“, - sakė docentė.
Adaptacija trunka iki mėnesio
Jei norite pasilepinti grynu oru ir pavasariu, tai turėtumėte daryti viską gerai apgalvoję. „Pavėsyje būti tikrai galima.
Vaikščioti ir judėti galima, tačiau tik pavėsyje. Jokiu būdu negalima gulėti saulėje vyresniems žmonėms.
Prasidėjus karštiems orams, vyresnio amžiaus žmonės ima justi kraujospūdžio svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, prakaitavimą, todėl būtina nuolat gerti vandenį.
„Svarbus patarimas – stebėkite hemodinaminius rodiklius – pulsą ir kraujospūdį.
Adaptacija vyksta nuo 2 savaičių iki mėnesio“, - perspėjo gydytoja.
Jos teigimu, būtina stebėti savo savijautą. Jeigu imate justi galvos svaigimą, skausmą, širdies skausmą, silpnumą, aritmiją ar diskomfortą, reikėtų suklusti.
„Tai rodo, kad pažeisti tam tikri organai, tai jau yra tam tikros komplikacijos, kai gydytoja pagalba yra būtina“, - kalbėjo J.Barysienė.
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).
Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.
