Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvą užplūdusi kaitra veja žmones atsigaivinti į gamtą, prie vandens telkinių arba slėptis gerai kondicionuojamose patalpose. Medikai turi žinutę gyventojams – stichinė kaitra daliai žmonių ypač pavojinga. Šiomis dienomis ne tik jau lėtinių ligų turintiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms didėja rizika pakliūti į ligoninę. Juo labiau mirtinų pasekmių gali turėti tokiomis dienomis vartojamas alkoholis.

Lietuvą užplūdusi kaitra veja žmones atsigaivinti į gamtą, prie vandens telkinių arba slėptis gerai kondicionuojamose patalpose. Medikai turi žinutę gyventojams – stichinė kaitra daliai žmonių ypač pavojinga. Šiomis dienomis ne tik jau lėtinių ligų turintiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms didėja rizika pakliūti į ligoninę. Juo labiau mirtinų pasekmių gali turėti tokiomis dienomis vartojamas alkoholis.

REKLAMA

Itin karštas ilgasis savaitgalis jau atginė daugiau žmonių į ligoninių priėmimo skyrius, tačiau nerimą medikams ypač kelia tai, kad didžiulis karštis trauktis iš Lietuvos neketina ir artimiausiomis dienomis.

Plūstelėjo lėtiniai ligoniai

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terapijos skyriaus vidaus ligų gydytoja Sandra Narbutienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad ilgąjį savaitgalį buvo juntamas terapinių pacientų srauto padidėjimas, kurį lėmė ypač aukšta oro temperatūra. 

REKLAMA

„Jie į Skubios pagalbos skyrių kreipėsi dėl padidėjusio kraujospūdžio, krūtinės skausmo, galvos svaigimo, alpimo. Dalį šių negalavimų sukėlė per mažas suvartojamų skysčių kiekis. Taip pat buvo besikreipiančių dėl vabzdžių įkandimų paraudusių ar ištinusių galūnių“, – sakė ji.

Tai, kad pacientų srautas šiomis dienomis yra išaugęs kelis kartus, patvirtino ir VUL Santaros klinikų medikai. Vis tik jie pastebi, kad dažniau į palatas patenka ne saulėje nudegę ar patyrę šilumos smūgį asmenys, bet turintys lėtinių ligų.

REKLAMA
REKLAMA

„Hipertenzija, tarkim, o dar jeigu mes piknaudžiaujam kažkuo, o piknaudžiautojų tikrai buvo. Apgailestaudamas galiu pasakyti, kad buvo ir du Jonai. Kurie tikrai vienas labai blogos būklės, kitas taip pat kritinės būklės buvo atvežtas“, – TV3 Žinioms sakė klinikų Skubios medicinos centro vadovas Andrius Klimašauskas.

Poilsiautojai tampa atsakingesni?

Tuo metu Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė džiaugėsi, kad gyventojai tampa atsakingesni. Nors prie jūros ilgąjį savaitgalį plūdo minios žmonių, didesnių incidentų pavyko išvengti.

„Kol kas viskas vyksta ramiai, tik vienas žmogus per ilgąjį savaitgalį kreipėsi dėl perkaitimo saulėje. O šiaip nieko daugiau kažko ypatingesnio, kol kas neturim nei skendimų atvejų, kažkokių stipresnių perkaitimų, šilumos smūgių“, – komentavo ji. 

N. Dambrauskienė teigė, kad apskritai dažniausiai užklupus tokiems karščiams greitąją pagalbą kviečiasi senyvo amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, kuriems bendra būklė dėl aukštos temperatūros pablogėja: „Jiems ir silpna būna, sutrinka širdies ritmas, kraujospūdis svyruoja, bet to neišvengiame kiekvieną vasarą.“

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė teigė, kad poilsiautojai prie jūros pagalbos šaukiasi rečiau. „Čia kaip tik yra vėsiau, tai kol yra prie jūros, galbūt nejaučia to perkaitimo ir nebent grįžę namo kiek blogiau pasijaučia. Bet žmonės ir priemonių visokių turi, ir atsakingiau elgiasi“, – sakė greitosios pagalbos atstovė. 

Tiesa, ji neslėpė, kad šiltasis sezonas dar tik įsibėgėja ir didesnis nerimas lydi prieš artėjančią Jūros šventę: „Laukiame ir 1000 kilometrų lenktynių Palangoje, kur tikrai bus daugiau žmonių ir nukentėjusių, kad ir kaip norėtųsi to išvengti.“

Šioms grupėms kaitra – ypač pavojinga

Gydytojai pažymi, kad aukšta aplinkos temperatūra gali neigiamai paveikti bene kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau yra kelios žmonių grupės, kurioms karštis yra pavojingesnis nei kitiems.

„Visų pirma, tai maži vaikai ir vyresni žmonės. Taip pat – žmonės, turintys antsvorio, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, dirbantys fizinį darbą lauke. Įvairiomis širdies ligomis sergantys žmonės turi visada su savimi turi turėti gydytojo išrašytų vaistų, reguliariai matuoti kraujo spaudimą“, – patarė S. Narbutienė.

REKLAMA
REKLAMA

Vienos iš per kaitrą galinčių ištikti bėdų – saulės ir šiluminis smūgis. Portalas tv3.lt primena rašęs, kokie požymiai padės juos atskirti ir ką tokiais atvejais daryti.

„Esant aukštai oro temperatūrai žmonės daug prakaituoja, netenka skysčių ir organizmui reikalingų mikroelementų, todėl gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas, sutirštėti kraujas. Kartu vartojant alkoholį šie simptomai dar „paaštrėja“, todėl žymiai išauga staigios mirties nuo insulto ar infarkto rizika.“

Pasak pašnekovės, neatsitiktinai vienas svarbiausių patarimų karštą dieną – gerti daug skysčių. Esant karštiems orams jų reikėtų išgerti ne mažiau nei 2–2,5 litrus.

„Deja, dažnas žmogus tiek neišgeria. Reikia prisiminti, kad patariama gerti skysčius, neskatinančius diurezės, t. y. neskatinančius šlapinimosi. Tad kofeino ar alkoholio turintys gėrimai ar gazuoti gėrimai netinka – geriausia gerti mineralinį vandenį, nesaldintą kompotą ar natūralias sultis. Reikėtų pasirūpinti ir mityba: vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų, rinktis daugiau vaisių, daržovių“, – patarė gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Karštis ir alkoholis – mirtinas derinys 

S. Narbutienė priminė, kad itin atsakingai tokiomis dienomis reikėtų elgtis su alkoholiu. Jo vartojimas ir karšto oro kombinacija gali būti mirtina. 

„Esant aukštai oro temperatūrai žmonės daug prakaituoja, netenka skysčių ir organizmui reikalingų mikroelementų, todėl gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas, sutirštėti kraujas. Kartu vartojant alkoholį šie simptomai dar „paaštrėja“, todėl žymiai išauga staigios mirties nuo insulto ar infarkto rizika“, – perspėjo medikė. 

Ji kartu priminė, kad jei tenka būti lauke, save reikėtų saugoti – pradedant nuo lengvų, natūralių medžiagų drabužių, galvos apdangalo iki apsauginio kremo nuo saulės ir pavėsio pramogaujant gamtoje ar prie jūros. 

„Karščiausias dienos valandas reikėtų leisti pavėsyje arba uždarose patalpose, nedirbti sunkaus fizinio darbo ir nesportuoti lauke. Esant dideliems karščiams sunku gerai išsimiegoti, todėl nereikėtų pamiršti palaikyti vėsios namų aplinkos: langus uždengti užuolaidomis, praverti tik vakare orui kiek pravėsus“, – patarė S. Narbutienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Jei patalpose yra oro kondicionierius, patariama nustatyti tokią temperatūrą, kad jos skirtumas tarp lauko ir patalpų neviršytų 10 laipsnių (pavyzdžiui, jei lauke +32 laipsniai, oro kondicionierius – mažiausiai +22 laipsniai). 

Vienas šuolis suluošina visam gyvenimui

Dar viena ypač skaudi karščių ir buvimo prie vandens telkinių pasekmė – nardymo metu patirtos traumos. Tiesa, neretai jų neišvengiama vėlgi apsvaigus nuo alkoholio.

Anot S. Narbutienės, laimei, šį sezoną į RVUL Skubios pagalbos skyrių pacientų, patyrusi stuburo traumą dėl nardymo, dar nebuvo. 

Gydytojai gi pažymi, kad nardant, o ypač šokinėjant į vandenį nuo kranto ar tramplinų galima ne juokais susižeisti. Jei šokant ant kojų bus pataikyta ant akmens, tikimybė, kad lūš pėdos ar čiurnos kaulai, yra labai didelė. Tuo metu jei neriama ant galvos, ypač jei vandens telkinio dugnas nepažįstamas, iškyla rizika patirti galvos ar kaklo traumą.

Pagrindiniai patarimai, kaip išgyventi karščius

- Skysčių gerti daugiau nei įprastai. Geriausia negazuotą mineralinį vandenį gurkšnoti dažnai, po truputį, nelaukti, kol organizmas pajus troškulį. Vengti turinčių alkoholio ir kofeino, itin saldžių gėrimų, mat jie skatina gausesnį skysčių pasišalinimą iš organizmo.

REKLAMA
REKLAMA

- Vengti sunkiai virškinamų patiekalų. Karštomis dienomis valgyti daugiau daržovių ir vaisių, liesų pieno produktų, nepiktnaudžiauti riebiais mėsos produktais.

- Būti kondicionuojamose patalpose. Jeigu tokios galimybės namuose nėra, stengtis planuoti kuo ilgesnį laiką praleisti bibliotekoje, prekybos centre, kino teatre ir pan.

- Lauke privaloma dėvėti galvos apdangalus, rekomenduojama akis dengti saulės akiniais su UVA ir UVB filtrais.

- Vilkėti natūralaus pluošto audinių, lengvą, nepriglundančią aprangą.

- Stengtis riboti fizinę veiklą, ypač lauke. Aktyvia veikla lauke rekomenduojama užsiimti iki 10 val ir nuo 17 val.

- Dažniau nei įprastai naudotis vėsiu dušu arba vonia.

- Esant jau diagnozuotoms lėtinėms ligoms, rekomenduojama dėl vartojamų vaistų dozių papildomai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

- Nedelsiant kreiptis skubios medicinos pagalbos, jeigu jaučiate stiprius raumenų traukulius (mėšlungį) ir gausiai prakaituojate, kūno temperatūra pakyla virš 40 laipsnių, o oda tampa šlapia ir itin karšta arba pastebėjus neadekvačiai besielgiantį ar be sąmonės žmogų.

- Stengtis rūpintis ne tik savo savijauta, bet pastebėti ir aplinkinius. Pasiteirauti apie sveikatos būklę, aprūpinti maisto produktais ar kitomis reikmėmis vertėtų ir šalia gyvenančius kaimynus, pažįstamus, ypač vienišus žmones.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų