• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kremavimas – vis dažniau Lietuvoje pasirenkama atsisveikino su artimuoju alternatyva. Manoma, kad tai yra vienas iš aplinkai draugiškesnių ir estetiškesnių būdų palydėti velionį į amžinąją karalystę. Tačiau apie šį procesą vis dar sklando gausybė mitų.

Kremavimas – vis dažniau Lietuvoje pasirenkama atsisveikino su artimuoju alternatyva. Manoma, kad tai yra vienas iš aplinkai draugiškesnių ir estetiškesnių būdų palydėti velionį į amžinąją karalystę. Tačiau apie šį procesą vis dar sklando gausybė mitų.

REKLAMA

Į pagrindinius klausimus, kurie domina daugelį, atsakė Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.

Vyras daugiau nei dešimtmetį dirba laidojimo verslo srityje, todėl išsamiai papasakojo, kaip atrodo kremavimo procesas, kaip jo trukmę prailgina žmogaus kūno svoris bei kaip darbuotojai tvarkosi su emocijomis.

Laidojimo verslas – sužavėjo

Daugeliui kasdieninis darbas su mirusiaisiais galėtų atrodyti slegiantis, tačiau G. Vaicieka turėjo visai kitokį požiūrį į šį darbą.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, toks darbas sutinkamas tikrai ne kasdien ir sudomino jį dėl savo unikalumo aspekto. Galimybės susipažinti su procesais, kurie kitų akyse yra apipinti mitais, administracijos vadovas neleido sau pražiopsoti.

REKLAMA

„Laidojimo versle dirbu daugiau nei dešimtmetį. Mane tikrai sužavėjo šio darbo išskirtinumas ir unikalumas, nes tuo metu tai buvo pirmasis krematoriumas Lietuvoje.

Mane sudomino ir pati sritis, dėl to norėjau prisidėti prie paties krematoriumo proceso kūrimo nuo pat pradžių. Dalyvavau net jo statybų procese“, – džiaugėsi G. Vaicieka.

Nors galbūt kai kuriems toks noras galėtų pasirodyti neįprastas, tačiau pašnekovo šeima ir draugai jį palaikė. Vyras netgi pasakojo, kad šiems būdavo smalsu, kaip vyksta įvairūs kremavimo procesai.

REKLAMA
REKLAMA

Atsidėkodamas už palaikymą G. Vaicieka artimiesiems atsakydavo į visus jiems rūpimus klausimus ir netgi suteikdavo jiems galimybę į krematoriumo veiklą pažvelgti iš arčiau:

„Artimieji mane labai palaikė šiame profesiniame kelyje. Draugų ir artimųjų ratui itin įdomu buvo sužinoti iš pirmų lūpų apie patį kremavimo procesą, jie uždavinėjo įvairiausius klausimus, netgi aplankydavo mane darbe, kur pravesdavau jiems ekskursiją.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kremavimo procesas

Paklaustas apie tai, kaip yra atliekamas kremavimas, G. Vaicieka papasakojo apie kiekvieną kremavimo proceso dalį. Pasak jo, kiekviena iš dalių yra labai reikšminga, dėl to svarbu atlikti darbą tinkamai, netgi preciziškai.

Dėl to pirmajame etape reikia pasirūpinti karsto paruošimu kremavimui. Visų pirma, jis yra patalpinamas ant įkėlimo prie kremavimo įrenginio vartų. Taip pat nuimamos metalinės rankenos nuo karsto.

REKLAMA

„Po to atsidaro kremavimo įrenginio vartai ir velionis keliauja į vidų. Iš ten sklinda šviesa ir šiluma. Tai trunka vos keletą sekundžių ir vėliau vyksta kremavimas“, – pasakojo jis.

Kuomet nuo kremavimo pradžios yra praėjusios 15-20 minučių, tuomet artimieji gali patys stebėti, kaip vyksta kremavimo procesas.

Įdomu ir tai, kad artimieji kremavimo procesą gali stebėti internetu. Tuomet jiems yra suteikiami individualūs prisijungimai, kurie suteikia galimybę matyti velionio palydėjimą ir įkėlimą į kremavimo įrenginį.

REKLAMA

Po to, kai kūnas yra sudeginamas, tuomet karšti kremuoti palaikai yra vėsinami. Vėliau – supilami į jau paruoštą standartinę kapsulę.

Kremavimo įrenginys ir trukmė

Svarbu ir tai, kiek sekcijų sudaro kremavimo įrenginį. Pasak G. Vaiciekos, pirmojoje vyksta kremavimas, vėliau organinės medžiagos virsta neorganinėmis, o trečiojoje – palaikai vėsinami.

„Pirmoje sekcijoje vyksta kremavimas. Jos metu kremavimo kamera paprastai yra įkaitinama iki 800 laipsnių karščio ir daugiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maždaug po valandos speciali įrenginio plokštė verčiasi ir pereinama į kitą lygį, kuriame organinės medžiagos virsta neorganinėmis, tai trunka apie valandą.

Trečiajame lygyje palaikai atvėsinami. Kremuoti palaikai supilami į kapsulę. Velionio palaikai supilami į standartinę kapsulę“, – detaliai paaiškino administracijos vadovas.

Visas šis procesas, nuo palaikų įkėlimo į įrenginį iki kapsulės ar urnos su pelenais atidavimo, įprastai gali trukti tarp 2,5 ir 3 valandų.

REKLAMA

Visgi, įdomu ir tai, kad jeigu žmogus svėrė daugiau, tuomet procesas gali trukti ilgiau: „Jei kūno svoris yra nestandartinis, pavyzdžiui, 150 kg ir daugiau, kremavimo procesas tikėtina vyks 3 valandas.“

Ar mirusysis gali sujudėti?

Daugeliu paslapčių apgaubtas klausimas – ar mirusieji kremavimo metu gali sujudėti – yra dažnai išgirstamas diskusijų metu.

REKLAMA

G. Vaicieka tikino, kad jokio mistiškumo šiame procese nėra. Pasak jo, tai, kad velionis gali sujudėti, anokia mistika. Procesą galima paaiškinti moksliškai:

„Velionio kūnas, po mirties yra organininė medžiaga, kurią kremuojant aukštoje temperatūroje, veikia įvairūs skaidulų nevalingi susitraukimai, skysčių pasišalinimas bei garavimas.

Šie procesai nėra susiję su žmogaus sąmone ar gyvybe. Tai natūralus organinės medžiagos degimo procesas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O paklaustas apie tai, ar mirusieji yra kremuojami tik su karstais, vyras vienareikšmiškai atsakyti negalėjo. Jis pasakojo, jog teoriškai mirusįjį kremuoti be karsto įmanoma, tačiau praktikoje tai pasitaiko rečiau:

„Mūsų krematoriume yra įprasta velionius kremuoti su karstais. Taip yra dėl linijos technologinių parametrų ir dėl to, kad karsto pagrindinė funkcija yra palaikyti pagrindrinės degimo kameros technologinę temperatūrą, bei užtikrinti saugų velionio kūno įkėlimą į kremavimo kamerą.“

REKLAMA

Privalo būti stiprus

Atskleidus įvairias darbo subtilybes, vyras papasakojo, kad per tiek metų šiek tiek spėjo apsiprasti prie darbo krematoriume. Techninė darbo pusė G. Vaiciekos jau nebegąsdina, tačiau kasdien susidurti su likusių gyvų velionio artimųjų skausmu tikrai nėra lengva.

„Su metais vis tiek nelieki abejingas žmonių skausmui ir netekčiai. Dėl to darbe yra organizuojamos psichologų, mentorių sesijos, tam kad dar labiau atlieptum žmonių poreikius netekties akimirką“, – subtilybėmis dalijosi administracijos vadovas.

REKLAMA

Jis teigė, kad skaudžiausia yra matyti vaikų netektis. „Vaikų netektys yra vienos iš skaudžiausių ir labiausiai sukrečiančių patirčių, kurias gali išgyventi tėvai ar šeimos nariai. Jos ypatingai skaudžios, nes tėvai tiki, kad vaikai gyvens ilgiau už juos.

Vaiko mirtis reiškia ne tik prarastą gyvenimą, bet ir viską, ką tas vaikas galėjo ateityje pasiekti, tėvai praranda galimybę matyti, kaip jų vaikas auga, pasiekia gyvenmo tikslus, ir tai sukelia gilią tuštumą...“

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to dar vienas aspektas, kurį paminėjo specialistas, – emocinė sveikata. Pasak jo, svarbu būti emociškai stipriu žmogumi šiame darbe.

Tai yra reikalinga ne tik pačiam darbuotojui, bet ir netektį išgyvenantiems artimiesiems: „Kiekviena netektis yra skaudi, tačiau dirbant tokį darbą turi suprasti, kad privalai būti stiprus ir padėti kiek gali sunkią akimirką klientui ir ją kiek įmanoma palengvinti.

Svarbu suteikti visą išsamią informaciją, užtikrinti visų procesų skaidrumą ir sklandumą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų