Kūno ilgis iki 5 cm. Galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos rausiamojo tipo.
Patelė deda iki 500 kiaušinių, vystosi ilgai (2–2,5 metų) ir gyvena žemėje. Urvus rausia daugiausia lengvuose humusinguose dirvožemiuose, daržuose.
Minta smulkiomis augalų šaknimis, vabzdžiais, rečiau sliekais, vorais. Kurkliai žiemoja iki 1–1,5 metro gylio urve, kur nepaveikia šaltis, sausose vietose. Žiemoti kartais pasirenka mėšlo krūvas kur būna šilčiau – ten kartais ir kiaušinius sudeda.
Ar pavojingos kurklių lervos
Kurklių lervos vadinamos nimfomis ir yra tarsi suaugėlių kopijos, tik be sparnų, ir šviesesnės. Jų mityba ne daug skiriasi nuo suaugusių kurklių, jos yra daugiau augalėdės ir gali ne ką mažiau pakenkti, nei suaugę vabzdžiai.
Kaip žinoti ar darže yra kurklių
Kurkliai yra požeminių vabalų rūšis, kurie gyvena dirvoje ir maitinasi augalų šaknimis. Paveikti augalai gali turėti pažeistas arba visai nugraužtas šaknis.
Augalai gali būti pažeisti, išlenkti arba prarasti dalį šaknų sistemos. Šaknų pažeidimas gali sutrikdyti augalų tinkamą maistinių medžiagų ir vandens pasisavinimą, kartais šie požymiai sumaišomi su vandens ar trąšų trūkumu.
Tai gali sukelti sumažėjusį augimo greitį, silpnumą, džiūvimą, mažesnį derlių arba apskritai silpnesnę augalo būklę. Atsiradus panašių požymių galima patikrinti šaknis – jei šaknys visai nugraužtos augalas lengvai išsitraukia iš dirvos.
Kurkliai kasa tunelius dirvoje, o tai gali pasimatyti kaip mažos duobutės arba kanalai žemės paviršiuje. Jei pastebite tokias struktūras, tai gali būti ženklas, kad kurklys gyvena jūsų sode.
Kurklius galima išgirsti – jie skleidžia garsus, panašius į švilpimą arba kurkimą. Įprastai juos išgirsti galima gegužės–birželio mėnesiais.
Kaip išnaikinti kurklius
Kurkliai šiltnamyje gali padaryti didelės žalos kaip ir sode ar darže. Norint žinoti kaip naikinti kurklius gali padėti žinios apie juos:
- Kurkliai, kaip ir daugelis vabzdžių, kvėpuoja visu savo kūno paviršiumi.
- Kurkliai žiemoja mėšlo krūvose.
- Kai kurkliai kurkia, jie būna dirvos paviršiuje.
- Cheminės priemonės soduose nėra tikslingos ir rekomenduojamos, nes dažniausiai jos būna laikinos ir kurkliai vėliau sugrįžta.
- Bet kurios priemonės yra daug naudingesnės ir atnešančios geresnius rezultatus, kai naudojamos kartu su kaimynystėje įsikūrusiais sodininkais.
Paprasti ir efektyvūs kovos būdai su kurkliais pasitelkiant namų priemones
Aliejaus ir vandens mišinys
Šis kovos būdas paprastas, greitas ir efektyvus. Aliejus užkemša kurklio kvėpavimo takus ir jis žūsta.
Paprastame aliejaus butelyje (arba kitame panašiam inde) palikite (arba pripilkite) 4-5 cm nuo dugno aliejaus, likusią dalį užpildykite vandeniu ir gerai suplakite.
Gautu mišiniu palaistykite kurklio urvelius ir netrukus išlys kurklys kuris greit uždus. Tiesa, kurklio lervos (nimfos) gali tik pridusti, dėl to reiktų pasekti ir, pastebėjus, kad neužduso, sugauti į kokį nors indą.
Yra panašus būdas naikinti su „Fairy“ ar kitu indų plovikliu, bet jie nėra daugiau efektyvūs, be to, kenkia augmenijai. Aliejaus ir vandens mišinys yra daug geresnis pasirinkimas.
Aliejaus ir kiaušinių lukštų mišinys
Į urvelius galima pribarstyti kiaušinių lukštų, sugrūstų ir sumaišytų su nerafinuotu aliejumi. Šį mišinį taip pat galima įterpti į dirvą perkasinėjant žemę pvz. šiltnamyje. Jų prisiėdę, kurkliai žūsta.
Spąstai kurkliams
Kurklių spąstams tiks bet koks indas, dažniausiai stiklainis, su viliojančiu skysčiu, patalpintas lygiai su dirvos paviršiumi. Skysčio pilti iki pusės indo.
Tai gali būti alus, cukraus ir vandens lygiomis dalimis mišinys ar kitas panašus rūgstantis skystis – jų mišinių yra begalybė. Spąstus reikia kas kelias dienas patikrinti ir, jei reikia, pakeisti.
Kurklio iškasimas
Pagal kurklio leidžiamą garsą galima nustatyti jo buvimo vietą, tai dažniausiai būna urvelio viršus, kartais net padarytas piltuvėlio formos urvelio viršus. Radus jo buvimo vietą galima tiesiog kastuvu iškasti kurklį.
Komposto duobė – šilta vieta kurkliams žiemoti
Mėšlo ar komposto duobė kurkliams palanki vieta žiemoti, nes ten vykta biologiniai ir cheminiai procesai, kurie išskiria šilumą. Vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje reikia paruošti šviežio mėšlo arba komposto duobę (apie 50 cm gylio). V
ietą galite pasirinkti sklypo kampe ar šalia daržo, ten kur jums patogiau. Kurkliai ten sukeliaus žiemoti, nes ten šilta. Atvėsus orams, geriausiai per pirmąsias šalnas, išpurtyti viską darže plonu sluoksniu, kad viskas sušaltų. Šiuo būdu kartu kovosite su kurkliais ir pagerinsite dirvą sekančiam sezonui.
Augalai pagalbininkai, kovojant su kurkliais
Yra šaltinių, teigiančių, kad kurklius atbaido kai kurie augalai. Galite šalia daržovių pasodinti chrizantemų, medetkų ar gvazdikėlių. Galima spygliuočių šakomis išdėti bulvių tarpueilius.
Dar gali padėti drebulės ar alksnio 2-4 cm storio šakos su žieve, įsmeigtos į žemę apie 30 cm viena nuo kitos. Svogūnų lukštų antpilo skleidžiamas kvapas, supiltas į urvą gali atbaidyti kurklius ir šie persikels į kitą vietą.
Tačiau šis būdas nėra toks veiksmingas kaip kiti ir, jeigu kurklių yra daug, gali visai nepadėti.
Kurklių priešai kovos su kurkliais už jus
Natūralūs kurklio priešai yra kurmiai, žygiai, paukščiai (pvz. varnėnai), driežai, skruzdės tai pat ir šunys, katės. Kurmiai ypač gerai padeda kovoti su šiais kenkėjais, nors žinoma nėra patys laukiamiausi gyvūnai sode.
Dar vienas biologinis kurklių priešas yra nematodai kurkliams. Paskleidus šiuos nematodus ant dirvos paviršiaus, jie suranda, įsiskverbia ir sunaikina kurklius maždaug per savaitę.
Nematodai yra saugūs naudingųjų nariuotakojų faunai, augalams ir žmogui. Tai puiki priemonė, kai nepavyksta kovoti paprastesniais būdais.
Kurklio gyvenimo įdomybės
Kurklio elgesys yra panašus į kurmių, pagal tai kilo jų angliškas pavadinimas kurmis svirplys (angl. Mole cricket). Jie turi išskirtinį krypties pojūtį ir gali tiksliai keliauti savo požeminiais tuneliais. Šis gebėjimas padeda jiems rasti maisto šaltinius ir nepasiklysti didelėse urvų sistemose.
Palyginti su daugeliu kitų vabzdžių rūšių, kurklių gyvenimo trukmė yra gana ilga. Jie gali gyventi iki ketverių metų, kai kurių individų gyvenimo trukmė optimaliomis sąlygomis gali būti dar ilgesnė. Dėl šios pailgėjusios gyvenimo trukmės jie gali tęsti kasimo veiklą ir daugintis ilgą laiką.
Nors kurkliai daugiausia yra žolėdžiai, minta augalinėmis medžiagomis, jie taip pat gali būti plėšrūs. Pastebėta, kad jie ėda kitus smulkius bestuburius, tokius kaip sliekai ir vabzdžiai. Toks maitinimosi elgesys papildo jų mitybą ir suteikia papildomų maistinių medžiagų.
Norėdami apsiginti nuo plėšrūnų, kurkliai prisitaikė savo galūnėmis ne tik kasti, bet ir gintis. Jie turi stiprias priekines kojas, kurios gali atlikti galingus smūgius, leidžiančias įspirti užpuolikams ar įsibrovėliams. Be to, jų požeminis gyvenimo būdas ir maskuojanti spalva padeda išvengti galimų plėšrūnų aptikimo.
Kurkliai atlieka sudėtingus poravimosi ritualus, kuriuose dalyvauja ir akustiniai signalai, ir fizinė sąveika. Patinai savo urvuose sukuria specializuotas kameras, kuriose skleidžia savitus poravimosi šauksmus. Šie garsai ne tik pritraukia pateles, bet ir perduoda teritorijos nuosavybę kitiems patinams.
Kurmių svirplių vystymuisi ir augimo greičiui įtakos turi temperatūra. Šiltesnė temperatūra skatina greitesnį augimą ir vystymąsi, o žemesnė temperatūra lemia lėtesnį brendimą. Šis temperatūros jautrumas gali turėti įtakos jų gyvavimo ciklų laikui, tokių kaip poravimasis ir kiaušinių dėjimas.
Kurklys ne tik kenkėjas, bet ir maistas
Kurkliai, paprastai nėra vartojami kaip įprastas maisto šaltinis. Tačiau kai kuriose kultūrose yra įprasta valgyti vabzdžius, tarp jų ir kurklius. Kurklys nėra plačiai pripažįstamas kaip valgomasis vabzdys daugumoje kulinarinių kultūrų.
Tačiau verta paminėti, kad vabzdžiai, įskaitant tam tikras kurklių rūšis, vartojami kaip maisto šaltinis įvairiose pasaulio vietose. Valgomieji vabzdžiai yra tinkami mitybai dėl didelio baltymų kiekio ir maistinės vertės, todėl jie laikomi tvariu ir aplinkai nekenksmingu maistu.
Pastaraisiais metais kai kuriuose regionuose išaugo susidomėjimas entomofagija (vabzdžių valgymo praktika).
Jei ketinate vartoti vabzdžius, svarbu užtikrinti, kad jie būtų gauti iš patikimų šaltinių. Tinkami paruošimo ir gaminimo metodai taip pat yra labai svarbūs siekiant užtikrinti saugumą ir sumažinti galimą pavojų sveikatai.
Šaltinis: derlingas.lt
