Natalija KONDROTIENĖ
Netylant diskusijoms, ar reikia skiepyti vaikus, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė tvirtina, kad nesiskiepijimo rezultatas yra akivaizdus – padaugėjo susirgimų, kurių nebuvo daugelį metų.
Neskiepija net naujagimių
„Jau keleri metai daugėja atsisakiusiųjų skiepytis. Mamos atsisako skiepyti savo naujagimius nuo tuberkuliozės ir virusinio hepatito B dar būdamos gimdymo namuose. Kasmet nuo šių infekcinių ligų nepaskiepijami 16-26 naujagimiai“, – sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė.
Daugiausiai nepaskiepijamų vaikų yra 1-3 metų amžiaus grupėje. Skiepams mažėti įtakos turi ir vaikų migracija, kai šeimos tik trumpam grįžta į Lietuvą, ir negatyvus visuomenės požiūris į skiepus.
Nuo 2009 metų šalyje R. Švambarienė stebi visų skiepų mažėjimą: 4,6 procento sumažėjo vienerių metų vaikų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophillus influenzae infekcijos skiepijimo trečiąja vakcinos doze apimtys; 3,6 procento sumažėjo dvejų metų vaikų skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito apimtys.
„Šiaulių apskrityje mažiausiai skiepijama Akmenės ir Radviliškio rajonuose. Dvimečių vaikų paskiepijimas siekia tik 87-89 procentus, o kitų rajonų vaikų skiepijimo rodikliai siekia 90-97 procentus. Aukščiausios vaikų skiepijimų apimtys yra Pakruojo, Šiaulių ir Kelmės rajonuose“, – sakė R. Švambarienė.
Rezultatas – ligos
Medikė tvirtina, kad antiskiepijimo rezultatai jau matyti: 2012 metais 5,2 karto padaugėjo kokliušo atvejų nei buvo registruota per 2011 metus. Vis daugiau kokliušu serga paaugliai.
Europoje atlikti epidemiologiniai tyrimai patvirtino prielaidą, kad kokliušo komponento turinčių vakcinų sukelta imuninė apsauga neužtikrina ilgalaikės apsaugos ir nyksta su amžiumi. Todėl nuo 2008 metų 6–7 metų vaikus pradėta skiepyti neląstelinio kokliušo komponentą turinčia vakcina.
„Suaugusiems kokliušas Lietuvoje diagnozuojamas rečiau, tačiau sergamumas, ypač lengvomis, kliniškai neišreikštomis formomis, yra žymiai didesnis, negu daugelis mano, – tvirtina R. Švambarienė. – Dėl pastaraisiais metais išaugusio sergamumo kokliušu pasaulyje papildomą revakcinaciją kokliušo komponento turinčią vakciną su difterijos ir stabligės komponentais įtraukė į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius.“
Sergama pavojingomis gyvybei ligomis
Gydytoja R. Švambarienė teigia, kad viena iš pagrindinių mažų vaikų mirties priežasčių visame pasaulyje išlieka tymai.
Dėlioja faktus: 2011 metais pasaulyje nuo tymų mirė maždaug 158000 žmonių – daugiausia vaikai iki penkerių metų. Iš viso tais metais registruoti 344 276 tymų atvejai, iš jų 32 029 Europos Sąjungoje. 2010–2012 metais tymų protrūkių buvo Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Italijoje, Ispanijoje.
R. Švambarienė pasakoja, kad 2013 metais Vilniuje kilo tymų protrūkis, kurio metu dauguma sirgusių buvo 30–50 metų asmenys, iš viso susirgo 34 asmenys.
Užkarda – kolektyvinis imunitetas
Pasak gydytojos, infekcinės ligos gali išplisti iki protrūkių ar epidemijų, esant nepakankamoms skiepijimo apimtims.
„Infekcijoms valdyti, užkrato cirkuliacijai tarp žmonių nutraukti būtina sukurti kolektyvinį imunitetą. Tai reiškia, kad paskiepytų žmonių skaičius turėtų būti 90-98 procentai. Ir tai turėtų suprasti kiekvienas, kiekviena mama, prieš atsisakydama skiepyti savo atžalą, kuri turi būti kolektyvinio imuniteto dalimi“, – sakė R. Švambarienė.
Difterijos protrūkiai kai kuriose išsivysčiusiose šalyse priminė, kaip svarbu palaikyti kolektyvinį suaugusiųjų imunitetą difterijai. Nors suaugusieji kas 10 metų valstybės lėšomis gali skiepytis nuo difterijos ir stabligės, šia galimybe kasmet pasinaudoja tik nedidelė Lietuvos gyventojų dalis, ne išimtis ir Šiaulių apskritis.
„Vieninteliai Pakruojo rajono gyventojai aktyviai pasiskiepijo visa paskirta difterijos-stabligės vakcina“, – sakė R. Švambarienė.
Daugumoje Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, profilaktiniai skiepai pagal nacionalinius skiepų kalendorius yra rekomenduojami, tačiau būtinas tėvų ar globėjų sutikimas vaiką skiepyti.
„Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, skiepai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra privalomi. Kai kuriose šalyse įrašai apie skiepus yra privalomi ir tikrinami prieš pradedant lankyti vaikų ugdymo įstaigą, mokyklą, aukštojo mokslo įstaigą“, – sakė medikė.
Lietuvoje jau svarstomas pasiūlymas į darželius priimti tik pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytus vaikus. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekte.
citata: „Infekcijoms valdyti, užkrato cirkuliacijai tarp žmonių nutraukti būtina sukurti kolektyvinį imunitetą.
Valstybė skiepija už savo lėšas
Už valstybės lėšas Lietuvoje naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo 10 infekcinių susirgimų: nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos.
Į Nacionalinį imunoprofilaktikos kalendorių pneumokokinę vakciną planuojama įtraukti 2014-2016 metų laikotarpyje, o nuo 2016 metų turėtų būti įtraukta vakcina ir nuo žmogaus papilomos viruso.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du-tris milijonus gyvybių. Siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas ligas PSO rekomenduoja, kad šalyje būtų išlaikytos ne mažesnės kaip 95 procentų skiepijimų apimtys ir neturi likti rajonų, kur skiepijimų apimtys būtų mažesnės negu 90 procentų.
