Apie tai, kad orai turi įtakos mūsų sveikatai, kalbama nuo seno. Oro temperatūra, drėgmė ir atmosferos slėgis veikia mus visus, tačiau kai kurie žmonės į orų permainas – ypač staigias – reaguoja itin jautriai.
Prastai jaučiasi ne visi
Orai keičiasi kasdien, ir žmogaus organizmas dažniausiai prisitaiko prie šių pokyčių, tačiau dalis žmonių dėl tokios orų kaitos patiriamų nemalonių pasekmių – lėtinių ligų paūmėjimo – neišvengia. „Šie žmonės vadinami meteorolabiliais. Patys jautriausi orų kaitai yra sergantieji širdies ir kraujotakos, sąnarių, kvėpavimo organų, nervų ligomis, migrena, taip pat patyrusieji įvairių traumų bei lūžių. Žinoma, tokių žmonių yra mažiausia“, – aiškino dr. Justas Kažys, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete (VU GMF) dėstantis biometeorologiją.
Ne tokius jautrius orų permainoms žmones kur kas rečiau kamuoja rimtesnės sveikatos bėdos. Jiems tik retsykiais ką nors paskaudena, jie kiek dažniau linkę peršalti. Vis dėlto didžioji dauguma žmonių jautresni orų kaitai pasidaro keičiantis sezonams, pavyzdžiui, staiga atvėsus orui, pradeda sloguoti, kosėti. „Pasaulinių tyrimų, kokia dalis žmonių reaguoja į orų kaitą, nėra, tačiau kolegė pernai gynėsi disertaciją apie orų įtaką mūsų savijautai. Tyrimų duomenimis, apie trečdalis lietuvių yra ypač jautrūs orų permainoms“, – teigė VU GMF Hidrometeorologijos ir klimatologijos katedros lektorius.
Svarbu suprasti, kad oro pokyčiai nepadaro žmonių meteorolabiliais. Tai lemia fiziologiniai organizmo ypatumai. „Mes esame gyvosios gamtos dalis, ir natūralu, kad orai, jų kaita turi įtakos mūsų savijautai. Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro vanduo, todėl jautriausiai į oro temperatūros ar atmosferos slėgio pakitimus reaguoja tie kūno organai, kuriuose yra skysčio – kraujotakos sistema, sąnariai, smegenys. Žinoma, negalima pamiršti ir kvėpavimo organų bei odos – juos taip pat veikia klimato pokyčiai“, – teigė biometeorologijos žinovas.
Neįveiksi, bet pabėgti gali
Labiausiai žmogus reaguoja į atmosferos slėgio kaitą. Jeigu slėgis pasikeičia bent 10–15 milibarų, jautrūs žmonės netrunka tai pajusti, pavyzdžiui, slėgiui kylant, kraujagyslės traukiasi, todėl padidėja rizika susirgti insultu, infarktu. „Atslinkus darganotiems orams taip pat išauga reumato, sąnarių skausmų, migrenų, depresijų tikimybė, o jeigu oras gražus, karšta, gali ištikti širdies smūgis, sustreikuoti kraujotakos sistema“, – dėstė dr. J. Kažys.
Šalčio ir drėgmės „nemėgsta“ patyrusieji lūžius, traumas, sergantieji kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jiems, anot pašnekovo, geriau būtų gyventi šiltesniuose ir sausesniuose kraštuose. „Kartais užtenka iš Klaipėdos persikelti gyventi į Vilnių, ir nemalonūs pojūčiai išnyksta. Jeigu galimybės keisti gyvenamąją vietą nėra, derėtų pagalvoti jau apie ilgesnes atostogas sau palankiose klimato sąlygose. Reikia bent dviejų savaičių, kad organizmas ne tik spėtų prisitaikyti prie kitokio klimato, bet ir pailsėtų“, – teigė lektorius. Kalnuotas vietoves derėtų rinktis sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis.
Oro temperatūros kaitai žmogus nėra toks jautrus. „Mažai kas pajustų 2 laipsnių pokyčius, tačiau jeigu vidutinė paros oro temperatūra staiga pasikeičia 5 laipsniais, pavyzdžiui, nukrenta, ima kankinti įvairūs skausmai – sąnarių, raumenų. Nusistovėję vienodi orai tokios įtakos savijautai neturi“, – pabrėžė dr. J.Kažys. Pašnekovas sakė, kad lietuviai dažniau nemėgsta šalčio nei karščio, nors esama ir tokių, kurie stipriai pakilus oro temperatūrai tampa nedarbingi, negali susikaupti ar atlikti elementarių užduočių. „Orai tampa vis nepastovesni, jie dažnai ir labai stipriai keičiasi. Mūsų organizmas nespėja taip greitai prisitaikyti, todėl orų kaitai jautrių žmonių turi tik daugėti“, – prognozavo VU GMF dėstytojas.
Būtina ruoštis iš anksto
Pasak Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojos Jūratės Randakevičienės, labiausiai į orų kaitą reaguoja sergantieji įvairiomis lėtinėmis sąnarių ligomis – artroze, artritu, reumatoidiniu artritu. „Tokie žmonės liaudyje vadinami barometrais. Net ir būdami šiltoje patalpoje, jie pajunta, kad orai netrukus keisis – sąnarius pradeda gelti, mausti“, – aiškino šeimos gydytoja. Sąnarių ligos gali paūmėti ne tik atšalus, bet ir pavasarį, kai atslenka drėgni ir vėjuoti orai. Ypač jautrūs orų permainoms lauke dirbantys žmonės.
Pavasaris yra itin nepalankus metas ir sergantiesiems įvairioms kvėpavimo takų ligomis – bronchine astma, alergine sloga, alerginiais akių uždegimais, konjuktyvitais. Šios ligos paplitusios tarp jaunų žmonių. „Sprogstant medžiams sergančiųjų būklė netrunka pablogėti. Mes patariame ligoniams nelaukti, kol liga paūmės, ir iš anksto pasirūpinti savo sveikata – jau žiemą išsitirti, kam jie yra alergiški, ir profilaktiškai vartoti vaistus nuo alergijos“, – ragino J.Randakevičienė. Žolei ar šienui alergiški žmonės vasaros sezono metu turėtų vengti poilsio sodybose ar prie ežerų. Atostogoms, anot medikės, jiems geriau rinktis pajūrį.
„Žmonės sako, kad drėgnu oru dažniau pakyla jų kraujospūdis. Šiuo atveju orų neskubėčiau kaltinti – kraujospūdžio pokyčiams didesnę įtaką turi žmonių gyvenimo būdas, mityba. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų vengti sūraus ir riebaus maisto, vietoj mėsiškų sriubų rinktis pieniškas, daržovių. Būtina žinoti savo cholesterolio kiekį ir jį kontroliuoti, periodiškai išsitirti kraują. Tai padės apsisaugoti nuo įvairių širdies bei kraujagyslių ligų“, – pabrėžė šeimos gydytoja. Kiekvienas sergantis žmogus turi žinoti, kada jam gali pablogėti, ir tam ruoštis. Pavyzdžiui, jeigu jo sveikatai nepalankus žemas slėgis ir drėgmė, kuo mažiau reikėtų būti lauke, nenešioti guminės avalynės, jei būtina – profilaktiškai gerti gydytojo paskirtus vaistus.
Daiva Šalc
