Po beveik trijų dienų Tailando sostinėje pagaliau vėl keliaujame - vėluojančiu traukiniu judame link Ayutthaya miestelio, kuris garsus šventyklomis ir parkais. Vėl kelionės dvasia atsigavus, keturios kuprinės šypsosi.
Kelias: Bankokas – Ayutthaya
Bankoko traukinių stotis šurmuliuojanti ir erdvi kaip ir daugelis vietų, kur susikerta keliai. Skirtumas tas, kad čia visi atsipalaidavę – budistiškai ramūs ir kupini teigiamų emocijų. Laukimo atmosfera juntama ir čia, tačiau be streso ir skubėjimo – peronai pilni gatvės prekeivių, wok keptuvėse vartančių Pad Thai ar ryžius su įvairiais įdarais, vaikai laižo tradicinius Duriano ledus, suaugę kramto ant pagaliukų sunertą vištieną ar pieniškų dešrelių pilkšvai melsvus rutuliukus. Maisto kultūra, o gal tiksliau valgymo kultūra negali likti nepastebėta, net stotyje. Žmonės valgo daug ir visur. Kas valgo į palmės lapą susuktus ryžius, kas suguldęs visą būrį vaikų ant turbūt vakarykščių laikraščių nepaiso purvinų grindų ir pučia į akį.
Ayutthaya, Lop Buri Thailand (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Balandžio 12 – 15 dienomis Tailando nauji metai – Songkran (Vandens šventė). Traukiniai pilni, trečia klasė tailandiečiams nemokama, visi traukia į šiaurę, kur ši šventė turi giliausias tradicijas. Mes irgi traukiam į šiaurę, nes juk mes irgi „nuooorim šventę švęsti“. Šis noras stipresnis net už laisvą dvasią – susipančiojom turistinio turo grandinėmis, jį turistiškai tradiciškai nusipirkom Bankoke, NES KITAIP BILIETŲ Į ŠIAURĘ NĖRA. Korupcija korupcija. Taigi planai keičiasi – keliausim jau sudarytu maršrutu – turistiniu, bet gal ne tokiu jau ir prastu – šitoj kelionėj norim visko, net ir suprasti, ką reiškia kai už tave planuoja, ką nori pamatyti ir kaip nori keliauti.
Ayutthaya, Lop Buri Thailand (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Traukinys vėluoja, nors Tailandas ir buvusi Didžiosios Britanijos kolonija, tačiau britams beveik šventos tradicijos griežtai laikytis eilių ir bet kur jas sudaryti, tailandiečiai neperėmė. Lipant į traukinį galioja džiunglių įstatymai – laimi stipresnis, greitesnis ir sumanesnis. Mes šioje srityje ne laimėtojai, bet ir ne pralaimėtojai. Sėdimas vietas gavom – yahooooo!! Traukiny parduoda viską – maistą, gėrimus, daiktus – kainos, tokios kaip gatvėje.
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos.
Ayutthaya – mažas miestukas, visiška priešingybė Bankokui. Žalesnis, tvarkingesnis, ramesnis, „kurortas“ – mūsų Druskininkai J Žmonės draugiški ir nuolat besišypsantys, tik spėk visiems atmojuot ir atsakyt „hello“. Pasiklydę nedidukame miestelio centre paklausėme vietinio ayutthaiečio kelio. Jis ne tik paaiškino artimiausią kelią, bet dar ir pasisiūlė savo motoroleriu, kuriuo jau ir taip važiavo vaikas ir šuo, dviem reisais suvežioti mus iki reikiamos vietos.
Ayutthaya, Lop Buri Thailand (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Tuk tukai neįkyrūs ir „papiktinti“ – lenktyninis priekis primena animacinių filmukų personažus. Mažiau vietinių kalba angliškai, bet jų šypsenos atperka žodžius. Dar labiau atsipalaidavę žmonės tiesiog padeda jaustis velniškai gerai. Mąstom gal taip jaučiamės, nes esam saloje – Ayutthajos centras apsuptas upės. Juk sala visada verčia galvoti apie kažką bent šiek tiek kitokio, nesvarbu, ar tai ežero ar vandenyno apsuptas gabalėlis žemės. Įsijaučiam į vietinę atmosferą - neskubam ir mes, sustojam parkeliuose, valgom ledus, stebim vaikus, žaidžiančius futbolą šventyklos kieme. Bandom įsivaizduoti, ar toks vaizdas būtų įmanomas mūsų bažnyčių kiemeliuose. Buddha atrodo arčiau jų, kiekvienam name, net ir šiukšlyne, skersgatvy ar šventykloj. Prie auksinių statulėlių dažnai padėtas tualetinis popierius, dantų pasta, vaisiai, daržovės – viskas, ką naudojam kasdieniam gyvenime. Vienuoliai nepyksta ant spardančių kamuolį vaikų, rūkančio dieduko ar geriančio benamio ant šventos žemės, turbūt nepyksta ir Buddha. Pagarba ir tikėjimas atrodo suvokiamas kitaip.
Ayutthaya, Lop Buri Thailand (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Šventyklų architektūra irgi skirias nuo Bankoke esančiųjų. Čia jos iš toli panašesnės į vaikystėje prie Baltijos jūros statytas iš smėlio gabaliukų pilis – aukštais bokštais, reljefinėm sienom, daugybė laiptų, vedančių link Buddhos statulėlių. Apgriuvusių pastatų, šiuo atveju šventyklų, konservavimas turbūt nėra stiprioji paminklosaugos pusė – aptrupėję bokštai dažnai primena „olyziukus“ ar ežiukus. Medžiais apaugę stogai kartais priverčia susimąstyti gal taip daroma specialiai, siekiant siųsti žinutę, esą gamta ir religija eina pakeliui, o gal visi tiek atsipalaidavę, kad tiesiog nesuka sau galvos. Juk budistai gyvena čia ir dabar.
Tik atvažiavę į miestą jau pradėjom domėtis maisto ir vaisių turgumi. Ieškojome vieno, radome kitą. Nei vieno turisto, tik tuntas vietinių šlamščiančių geldeles, krevetes, makaronų sriubas ir ryžius. Pirmą kartą ragavome žuvį, „cielą“ keptą ant žarijų – skanuma. Daug daržovių ir makaronai. Vienam tokia porcija būtų neįveikiama, bet kadangi valgėm keturiese, visiems neužteko. Turėjom kelias išeitis – pasitenkinti tradiciškais tailandietiškais užkandžiais, tokiais kaip kepti vabzdžiai ar virkšrai, ar sukirsti Pad Thai su krevetėmis. Ilgai negalvoję vabzdžių užkandžius pasilikom vėlesniam kartui ir čiupome Pad Thai.
Ayutthaya, Lop Buri Thailand (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Pinigai
Nakvynė buvo įtraukta į turo kainą, taigi objektyviai negalime pasakyti, kiek būtume mokėję. Buvom užsukę į tarptautinį jaunimo hostelį, kur dvivietis kambarys kainavo apie 400 batų.Maistas – pigiausias 20 batų;Vidutiniškai 30 - 40 batų;
Transportas: Tuk tukai – brangūs – kainos iš dangaus (gyvenom 1,5 km nuo stoties - užsiprašė po 20 batų nuo kiekvieno);Viešasis transportas – 7 batai žmogui.
Hau! Susitiksime Beždžionių mieste!
Ayutthaya, Lop Buri Thailand (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
