Pradėkime iš pat pradžių. Virginija dalijosi, kad vos susirgus reumatoidiniu artritu jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – tuo metu ji jau buvo suradusi savo kelią, šoko, ateitį siejo su choreografija. Deja, liga šiai svajonei užkirto kelią, nes tuo metu Virginija vos galėjo pajudėti.
„Turbūt esate matę per televiziją eksperimentą, kai žmogus gatvėje prašydavo praeivių užsimauti specialią pirštinę ir pabandyti sulenkti pirštus ar ką nors paimti. Taip buvo siekiama parodyti, kaip jaučiasi reumatoidiniu artritu sergantys žmonės.
Bet viena pirštinė dar neatspindi tikrosios situacijos. Mano atveju buvo sukaustytas visas kūnas. Atrodė, lyg būčiau išdrožta iš medžio: niekas nesilenkia, niekas nejuda. Tokiai jaunai merginai tai buvo labai baisu“, – prisiminusi ligos pradžią pasakojo ji.
Ieškojo metodų sau padėti – atrado vegetarizmą
Virginija pasakojo, kad visą kūną sukaustęs skausmas ragino ją pradėti domėtis savo liga, o, pasak jos, anuomet, kaip ir dabar, buvo manoma, kad mėsa kenkia ir sukelia uždegiminius procesus organizme.
Dėl to tuo metu iš savo mitybos raciono Virginija išbraukė daugybę produktų – atsisakė mėsos, duonos, miltų, bulvių, daržovių, kurios, kaip manoma, turi solanino (pomidorų, paprikų, baklažanų).
„Labai daug skaičiau, domėjausi, stengiausi viską išgryninti. Mano vegetarizmas buvo labai griežtas. Paskutiniu metu net juokaudavau su draugėmis, kad valgau tik penkis likusius produktus, ir net jie jau pradeda netikti mano organizmui.
Tuo metu pagrinde valgydavau daug uogų. Visada prisipildydavau jų pilną šaldiklį. Vasarą uogų valgydavau dar daugiau. Taip pat vaisius: bananus, datules.
Dabar, kai pagalvoju, suprantu, kiek daug cukraus tuo metu suvartodavau, o juk pakilęs insulinas taip pat susijęs su uždegiminiais procesais“, – apie kasdieninę rutiną pasakojo ji.
Kadangi vegetarizmas neatnešė sveikatos pagerėjimo, Virginija ryžosi pradėti eksperimentuoti. Ji pasakojo, kad vienu metu mėgino valgyti žuvį, tačiau supratusi, kad ir tai nepadeda, tapo vegane.
Ilgainiui kovodama su liga Virginija pastebėjo, kad tuo metu didžiausią naudą sveikatai teikdavo naftos vonios Azerbaidžane. Nors tai kai kuriems gali skambėti neįprastai, tačiau Virginijai jos mažino uždegiminius procesus.
„Kai susirgau jaunystėje, trejus metus iš eilės važiavau į tą sanatoriją. Po to net dvylikai metų pasiekiau remisiją. Atrodė, kad liga niekada nebegrįš. Per tą laiką spėjau ištekėti, susilaukti sūnaus, gyventi visavertį gyvenimą“, – teigė ji.
Dėl sveikatos teko net badauti
Deja, sugrįžusi liga smogė su trenksmu ir Virginija pastebėjo, kad jos imuninė sistema ėmė itin jautriai reaguoti į aplinkinius veiksmus. Ji pasakojo, kad turėjo labai atsargiai vertinti įvairius paskirtus medikamentus, nes organizmas iškart į juos atsakydavo.
Išgyvendama šį etapą moteris turėjo prisiminti, ką reiškia paieškos sveikatos būklei gerinti. Virginija pasakojo, kad pati domėjosi, išbandė įvairius metodus, tarp kurių buvo ir badavimas.
„Kelis kartus badavau po septynias dienas, o ne vieną kartą po dvidešimt dienų. Ilgiausias mano badavimo laikotarpis buvo pasiekęs 36 dienas.
Tada pastebėjau labai įdomų dalyką, kad kai nevalgydavau, mano savijauta pagerėdavo, simptomai nurimdavo, tačiau vos tik pradėdavau valgyti, net ir vaisius ar daržoves, viskas grįždavo iš naujo: sąnariai vėl sustingdavo, atsirasdavo diskomfortas, skausmas“, – pastebėjimass dalijosi ji.
Virginija pasakojo supratusi, kad kažkas maiste turi stiprios įtakos jos būklei, tačiau niekaip nesuprato kas. Ji ėmė domėtis biologija, chemija, o vėliau ėmė suprasti, kad augalai turi įvairių apsauginių medžiagų, vadinamų, antinutrientais, kurie galėjo paveikti jos sveikatą.
„Mano nuomone, sergant autoimuninėmis ligomis problema ta, kad mes dažnai net nežinome, į kurią konkrečią augalo medžiagą reaguoja mūsų organizmas. Būtent tada pradėjau dar intensyviau ieškoti atsakymų“, – sakė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
