Pasak jo, toks sprendimas gali padėti išsaugoti geresnę smegenų veiklą ir sumažinti rimtų sveikatos problemų riziką, rašoma jamesvito.com.
Alkoholis – tiesioginis neurotoksinas
Savo knygoje „How To Prevent Dementia“ dr. R. Restakas rašo, kad alkoholis, ypač vartojamas reguliariai ir dideliais kiekiais, gali pažeisti smegenis. Jis alkoholį vadina tiesioginiu neurotoksinu.
Neurologo teigimu, kiekvienam verta sąžiningai įvertinti, kodėl jis vartoja alkoholį: „Paklauskite savęs: „Kodėl aš geriu?“
Jeigu atsakymas yra toks, kad alkoholis padeda pagerinti nuotaiką ar sumažinti nerimą, tai gali būti rimtas įspėjamasis ženklas, todėl geriausia jo visiškai atsisakyti“, – teigia gydytojas.
Jis priduria, kad jei žmogus tik retkarčiais išgeria taurę vyno dėl skonio ar bendraudamas su draugais, rizika gali būti mažesnė. Vis dėlto tam tikrame amžiuje rekomendacija tampa kur kas griežtesnė.
„Primygtinai rekomenduoju visiems, kuriems yra 65 metai ar daugiau, visiškai ir visam laikui atsisakyti alkoholio“, – sako dr. R. Restakas.
Kodėl būtent nuo 65-erių?
Anot neurologo, viena svarbiausių priežasčių, kodėl 65-eri metai yra ta riba, kai reikėtų atsisakyti alkoholio – padidėjusi griuvimų rizika.
Nors alkoholis laikomas mažesniu Alzheimerio ligos rizikos veiksniu nei intensyvus rūkymas, jis vis tiek neigiamai veikia atmintį. Tačiau dar didesnį pavojų vyresniame amžiuje kelia griuvimai.
„Į alkoholio vartojimą reikėtų žvelgti ir per dažnų vyresnio amžiaus žmonių griuvimų prizmę. Mirtingumas dėl griuvimų didėja, ypač tarp vyresnio amžiaus vyrų“, – pažymi neurologas.
Jis nurodo, kad 2007–2016 metais mirčių dėl griuvimų padaugėjo apie 30 proc. Žmonėms, vyresniems nei 70 metų, griuvimai sudaro apie 70 proc. visų atsitiktinių mirčių.
Todėl po 65 metų alkoholio vartojimas tampa dar pavojingesnis, ypač jei žmogus jau susiduria su kitais griuvimų rizikos veiksniais – silpstančiais raumenimis, pusiausvyros sutrikimais ar vartoja tam tikrus vaistus.
Alkoholio vartojimas gali sukelti ir tam tikrą demencijos formą
Dr. R. Restakas perspėja, kad ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti Korsakovo sindromą – sutrikimą, kuris priskiriamas alkoholio sukeltiems smegenų pažeidimams. Jam būdingas ryškus nesenų įvykių atminties praradimas.
Pasak neurologo, ši būklė atsiranda dėl tiesioginio alkoholio poveikio smegenims ir sumažėjusio vitamino B1 (tiamino) kiekio organizme.
„Net ir įprastai funkcionuojantis žmogus, ilgą laiką piktnaudžiaujantis alkoholiu, per labai trumpą laiką gali tapti sutrikęs, prarasti pusiausvyrą, svirduliuoti ir nugriūti. Labiausiai nukenčia nesenų įvykių atmintis“, – aiškina jis.
Dar vienas būdingas šio sindromo požymis – konfabuliacija, kai žmogus nesąmoningai „užpildo“ atminties spragas išgalvotomis istorijomis, pats nuoširdžiai tikėdamas, kad jos yra tikros.
Neurologo teigimu, gausus alkoholio vartojimas taip pat gali sumažinti vitamino B12 kiekį organizme, kuris yra svarbus normaliai smegenų veiklai palaikyti.
Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo sveikatos ir mitybos visuomet rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
