REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgaamžiškumo ir puikios savijautos patarimų galime išgirsti nemažai. Vienos iš dažniausiai girdimų rekomendacijų, kurias įvardija skirtingų sričių specialistai, pavyzdžiui, sporto treneriai, dietologai, dažniausiai būna paprastos – reikia sveikai maitintis ir pagerinti fizinį aktyvumą. Tiesa, kartais patarimai tik ir lieka tuščiais žodžiais. Visgi vienas ir šiaurietiško ėjimo Lietuvoje pradininkų, keliautojas Algimantas Jucevičius tikina, kad geriausi dalykai pirmiausiai prasideda nuo svajonių.

Ilgaamžiškumo ir puikios savijautos patarimų galime išgirsti nemažai. Vienos iš dažniausiai girdimų rekomendacijų, kurias įvardija skirtingų sričių specialistai, pavyzdžiui, sporto treneriai, dietologai, dažniausiai būna paprastos – reikia sveikai maitintis ir pagerinti fizinį aktyvumą. Tiesa, kartais patarimai tik ir lieka tuščiais žodžiais. Visgi vienas ir šiaurietiško ėjimo Lietuvoje pradininkų, keliautojas Algimantas Jucevičius tikina, kad geriausi dalykai pirmiausiai prasideda nuo svajonių.

REKLAMA

78-metis A. Jucevičius, kalbėdamas apie savo meilę keliavimui, turistinius žygius, pabrėžė, kad didžiausią įtaką šiems pomėgiams padarė mokykla.

„Dėkoju likimui, kad teko mokytis Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Turėjome nuostabią geografijos mokytoją, kuri paskatino mus keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir į tolimesnius kraštus“, – neabejodamas teigė keliautojas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasiteiravus keliautojo A. Jucevičiaus, kuris, būdamas 16-os metų, 1959-aisiais išsileido į pirmąjį žygį – Karpatų kalnus – kokias dar valstybes teko aplankyti bei kokio aukščio kalnus reikėjo kopti, šis teigė, kad vieno iš kalnų aukštis siekė net daugiau kaip 7 kilometrus.

REKLAMA

„Esu keliavęs po buvusios Sovietų sąjungos respublikas, kopiau į Kaukazo, Tian Šanio, Pamyro, Uralo, Karpatų, Altajaus kalnus.

Aukščiausi mano lankyti yra Pamyro kalnai Tadžikijos respublikoje. Įkopta į 7134 m aukščio Izmailo Somani (sovietmečiu ji buvo vadinama Lenino) viršūnę“, – pasakojo turistinių žygių rengėjas.

A. Jucevičius, paklaustas apie kelionių esminį tikslą ir siunčiamą žinutę, nedvejodamas tvirtino, kad žygių esmė yra fizinio aktyvumo stiprinimas ir taip pat lietuvybės puoselėjimas.

„Keliavimas yra fizinio aktyvumo forma. Kopimas į lietuviškais vardais pavadintas viršūnes yra vienas iš lietuvybės puoselėjamų būdų“, – teigė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Protingai pamatuota rizika

Žygių į kalnų rengėjas tvirtina, kad keliaujant rizikų visuomet gali atsirasti, tačiau svarbiausias dalykas prieš išsiruošiant į tokio tipo kelionę yra tinkamas pasiruošimas.

„Kopimas į kalnus yra pavojingas, bet rizika turi būti protingai pamatuota. Ją galima sumažinti kruopščiu pasiruošimu: surenkant informaciją apie maršrutą, galimus pavojus, gamtines sąlygas. Labai svarbus kopėjo fizinis ir techninis pasiruošimas“, – tikino A. Jucevičius.

Pašnekovas tikina, kad stebuklingo vaisto, galinčio staiga prailginti gyvenimą nėra, tačiau pirmuosius pamatus, padėsiančius įgauti puikią savijautą net ir vyresniame amžiuje be abejonės padeda sveiko gyvenimo puoselėjimas, fizinis aktyvumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gerą savijautą lemia pozityvus nusiteikimas ir teigiamos emocijos, suvokimas, kad tavo veikla yra reikalinga visuomenei. Be abejonės, sveikatą lemia sveikas gyvenimo būdas“, – keliautojas apibendrino geros savijautos puoselėjimą.

Svajonės skatina tikslų įgyvendinimą

„Snaigės” žygiai, kuriuos rengia keliautojas A. Jucevičius, yra masiniai turistiniai sveikatingumo renginiai, taip pat šiuos žygius organizuoja miestų ar rajonų keliautojų klubai. Būtent tokios išvykos metu susirinkusieji slidėmis keliauja artimiausiose ir gražiausiose miestų apylinkėse, miškingose vietose pažymėtose trasose.

Šio tipo žygyje dažniausiai būna paruoštos kelios trasos – nuo 5 iki 25 kilometrų ilgio. Tokie užsiėmimai dažniausiai vyksta Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jonavoje, Mažeikiuose, Palangoje, Ukmergėje ir kitose Lietuvos vietose, Ypač jie populiarūs Vilniuje ir Kaune, kur viename žygyje dalyvauja 300–800 įvairaus amžiaus miesto gyventojų.

REKLAMA

Be rengiamų „Snaigės“ fizinio aktyvumo žygių, į kuriuos susirenka tūkstančiai arba šimtai žmonių, dar vykdomi ir pėsčiųjų žygiai, turiados. Tiesa, šiuo metu kelionių planus kiek sudrumstė dabartinė situacija, susijusi su suvaržymais šalyse dėl koronaviruso keliamos grėsmės, tačiau tikimasi, kad greitu metu viskas sugrįš į savas vėžes ir vėl bus galima keliauti nevaržomai.

Nepaisant to, keliautojas A. Jucevičius sako, kad jo pagrindinis tikslas išvesti lietuvius į kalnus yra jau iš esmės įgyvendintas, tačiau kaupti istorinių kelionių bagažą ketina ir toliau.

„Mano tikslas – kaip galima daugiau keliautojų išvesti į kalnus dalinai yra įgyvendintas. Šią misiją planuoju tęsti, kol leis fizinės galimybės. Turiu tikslą įsteigti Lietuvos keliautojų muziejų, kuriame būtų kaupiama kopimų į viršūnes ir kelionių istorija, saugomos keliautojų regalijos“, – kalbėjo A. Jucevičius.

REKLAMA

Turistinių žygių rengėjas A. Jucevičius, apibendrindamas pokalbį, tvirtina, kad kiekviena veikla ar užsibrėžtas tikslas prasideda nuo svajonių. 

„Svajonės visada skatina tikslų įgyvendinimą. Kuo aukštesnis tikslas tuo daugiau ryžto ir valios pastangų reikia kad jas įgyvendinti. Konkreti veikla prasideda nuo pirmo žingsnio peržengiant namų slenkstį ir einant krašto ir pasaulio pažinimo keliais“, – apibendrino pašnekovas.

Daugiau informacijos apie žygius Lietuvoje ir svetur galima rasti Vilniaus keliautojų klubo tinklapyje www.klubas.lt.

Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų