Sportas - pavojingas užsiėmimas. Net profesionalūs sportininkai negali išvengti traumų, tad ką jau kalbėti apie mėgėjus, rašo „tourism.ru“.
Atėjus žiemai į gydytojus kreipiasi vis daugiau asmenų, kurie susižaloja slidinėdami ar šliuoždami snieglente. Susižeidžiama tiek susidūrus su kliūtimis, tiek su kitais slidininkais. Ypač pavojingi – blogai prižiūrimi takai: užtenka akmenuko, kad sportininkas rimtai susižeistų. Kita vertus, be išorinių veiksnių veikia ir patirties stoka, nesugebėjimas apskaičiuoti savo jėgų, per didelės emocijos ir baimė bei fizinis nuovargis. Kokios traumos dažniausios bei kaip sveikam sugrįžti iš kalnų kurorto?
Dažniausiai pasitaikančios traumos – sumušimai. Senas gydytojų patarimas – trys dienos šalčio, trys dienos karščio, ir viskas tvarkoje. Mėlynė – vidinio kraujavimo ženklas. Šaltis sutraukia kraujagysles, taigi, vidinis kraujavimas stabdomas. Ledą ant žaizdos reikėtų dėti patalpinus į šildyklę, polietileno maišelį, blogiausiu atveju tinka ir gryno ledo gabalėliai. Taip pat rimtesnius sužeidimus derėtų aptvarstyti. Po trijų dienų šaltis keičiamas šildančiais tepalais bei fizioterapijos procedūromis. Tačiau tokiu metu daugelis jau švilpia trasoje.
Antroje vietoje – raumenų traumos. Dažniausia - pertempimas, nors iš tikrųjų tai yra nervų uždegimas, kurį sukelia pervargimas. Gydomas šalčiu ir ramybe, tačiau be gydytojo konsultacijos čia nebus apsieita. Jei raumenys trūko, būtinas įtvaras, tačiau nederėtų užsiimti savigyda - kas iš tiesų nutiko, gali pasakyti tik gydytojas.
Dažnai kenčia ir raiščiai bei sąnariai. Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis. Kol traumą gali apžiūrėti gydytojas, o tai yra būtina, išnarintą ranką būtina įtvirtinti per kaklą perrištu šaliku. Paprastas patinimas nėra toks pavojingas – jis turėtų praeiti per dvi – tris dienas. Tačiau didelė mėlynė ar hematoma perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį.
Aštrus, nuolatinis skausmas gali signalizuoti ir kaulų lūžį. Visų pirma reikia sustabdyti kraujavimą ir stengtis kuo mažiau judinti ir dirginti pažeistą plotą. Specialaus įtvaro po ranka greičiausiai neturėsite, todėl iki vizito pas gydytoją lūžį galite sutvirtinti slidžių lazdomis, diržu, šaliku ar bet kokia virve jas priveržkite aukščiau ar žemiau lūžio vietos.
Statistika teigia, jog labiausiai kenčia slidininkų kojos, pirmiausia keliai. Pradedantieji itin dažnai pasitempia vidinius kojų raiščius. Jiems sunkiai sekasi kontroliuoti abi slides, todėl neretai „persuka“ blauzdas į išorę. Tačiau traumų neišvengia ir labiau patyrę. Tuo tarpu snieglentininkai dažniausiai susižaloja viršutinę kūno dalį, ypač rankas ir riešus. Kita vertus, atkreipkite dėmesį į slidinėjimo batus – jie turi gerai sutvirtinti čiurnas, krentant su snieglente jos yra ypač pažeidžiamos.
Patirtis – ne tik žinojimas, kaip elgtis sudėtingose situacijose, bet ir sugebėjimas jų išvengti. Todėl pabaigai – keletas patarimų. Pirmiausia, itin svarbu tinkamai sureguliuoti sąvaržas. Laiku neatsisegus slidėms susižeidžiama rimčiausiai. Be to, galima būti itin atsargiam, tačiau jei pasirodote trasoje kartą metuose, svarbiausia palaikyti tinkamą fizinę formą. Išlavinti raumenys pakelia didesnę apkrovą, o tai padeda išvengti rimtesnių sužeidimų.
