Kartais norint susipažinti su svetimomis kultūromis nereikia net nosies kišt iš namų – tai įrodo svetainių couchsurfing.com ir hospitalityclub.org sėkmė. Užsiregistravusieji šiuose portaluose turi galimybę savo namuose apgyvendinti iki tol nepažintus žmones, o keliautojai – susirasti kur nemokamai apsistoti svetimuose kraštuose. Tauragėje šių svetainių idėja taip pat sulaukia atgarsio: apie savo apgyvendinimo bei svečiavimosi įspūdžius papasakoti sutiko tauragiškiai Beatričė ir Donatas.
Kaip tai veikia?
Kartą nusiteikus savo namų duris atverti nepažįstamiesiems arba sumanius leistis į avantiūrą ir keliaujant apsistoti ne viešbutyje, o pas vietinius, daug pastangų nereikia. Tereikia užsiregistruoti vienoje svetainių ir įdėti kuo išsamesnę informaciją apie save: mokamas kalbas, pomėgius, aplankytas šalis, net perskaitytas knygas ar matytus filmus. Juk taip vėliau aplankymo arba priėmimo galimybę svarstysiantiems svetainių lankytojams bus daug lengviau nuspręsti, ar su žmogumi bus lengva rasti bendrą kalbą. Tad surašius žinias apie save – pirmyn į paieškas!
O kaip žinoti, kad aplankyti norimas žmogus nėra maniakas? O į svečius atvykti pageidaujantis nepažįstamasis – ne vagis? Abejose svetainėse rekomenduojama palikti atsiliepimus: sutikus draugišką žmogų svetainėje jį reikėtų apdovanoti teigiamu įrašu, o štai jei buvo elgtasi nedraugiškai ar pridaryta žalos, privalu kenkėjo anketoje palikti įspėjimą kitiems.
Stogas virš galvos mainais už bendravimą
Beatričės sąskaitoje – kol kas tik vienas pasisvečiavimas. Užsiimdama savanoryste Austrijoje ji bei jos draugė iš Latvijos nutarė neapsiriboti vien Vienos įžymybių lankymu ir pasidairyti nors viename nedideliame miestelyje. Retas kuris jų turi viešbutį, o jei ir turi, tai kainos – ne studento kišenei, todėl vienintelė išeitis merginoms buvo svetingų žmonių paieškos. Vienas toks žmogus Beatričės bei jos draugės lūkesčius išpildė su kaupu.
– Jei ne šis žmogus, miestelyje nebūtume aplankiusios nė pusės to, ką pasisekė pamatyti. Savo automobiliu šeimininkas mums aprodė vaizdingus aplinkinius ežerus bei kalvas, supažindino su savo draugais ir mandagiai teiravosi, ko norėtume užkąsti, – malonia pažintimi džiaugėsi Beatričė ir pridūrė, kad viena leistis į tokį nuotykį nebūtų išdrįsusi.
Anot jos, žmonėms smagu aprodyti savo kraštą, pademonstruoti žinias apie jo istoriją ir galbūt atrasti savyje gido gyslelę. Dažnai vietovės yra susijusios su vaikystės prisiminimais ar išgyvenimais. Pasakodamas istorijas, žmogus šias emocijas įprasmina ir gerai jaučiasi dalindamasis potyriais.
– Tada žmogus ne verda savo sultyse, o atsiveria pasauliui, – sakė Beatričė.
O atvykėlis, šiaip apie vietovę darantis tik paviršutiniškas išvadas, gali pajusti jos dvasią.
Ji sakė dar ir dabar, prabėgus dvejiems metams, palaikanti ryšį su kelionėje sutiktu austru.
Mergina pasakojo iš draugų girdėjusi, kad ne visi teigiamai atsiliepia apie savo svečius: štai viena klaipėdietė sakė, kad jos namuose svečiuojantis kitai lietuvaitei iš piniginės dingo šimtas litų.
– Šis keliavimo būdas tampa vis populiaresnis, kasdien prie tinklo prisijungia vis daugiau žmonių, todėl natūralu, kad ir pavojų daugėja, – sakė Beatričė ir siūlė kruopščiai apžiūrėti atsiliepimus ir išlaikyti kritišką žvilgsnį. Namai – ne vien mano tvirtovė?
Donatas svetaine couchsurfing.com naudojasi dar tik ketverius metus, tačiau spėjo pasisvečiuoti jau maždaug šimto žmonių namuose. Namai šiuo atveju – labai plati sąvoka. Vaikinas sako, kad jam yra tekę apsistoti net tokiose vietose, kaip vaikų darželis, kopinėjimo salė, studentų bendrabutis ar iš stambių akmenų sumūrytas rūsys, kuriame ropinėja skruzdės. Aistringam keliautojui nebaisu ne visada minkštas guolis ir visą savo sukauptą svečiavimosi patirtį jis vertina teigiamai, o atsiliepimai apie Donatą irgi pozityvūs.
Daugiausia Vakarų Europos šalis išmaišęs keliautojas tikino, kad visi jį į savo namų erdvę įsileidusieji paliko jam šaunų įspūdį, todėl sunku ką nors išskirti.
Beatričė Donatui pritarė teigdama, kad kiekvienas, į tokią asmeninę vietą kaip namai svetimą įsileidžiantis žmogus yra ypač plačių pažiūrų.
Donatas sakė, kad mėgaujasi tokio keliavimo būdo teikiamais kontrastais.
- Vieną kartą vakaroju drėgname ir ankštame rūsyje, o po kelių dienų apsistoju ištaiginguose namuose, – sakė jis. Nuo menininkų iki statybininkų
Žmonės – daug įvairesni nei būstai. Pamažu ant žemės iš gilių dėliodamas besišypsantį veiduką, Donatas prisimena Berlyne lankęsis pas svetingą pakistanietį, kuris jį nusivedė į mečetę. Savo ruožtu gerai Berlyną pažįstantis Donatas namų šeimininkui parodė vietų, į kurias pastarasis dar nebuvo užklydęs. O Londone tauragiškį apgyvendino žmogus, jam išsamiai papasakojęs apie meditaciją ir taip įkvėpęs norą jos imtis.
Prieš vykdamas į svečius Donatas informuoja apie savo gyvenimo būdo detales. Juk būtų nesmagu, jei svečio belaukdamas šeimininkas vegetarui Donatui iškeptų kepsnį!
Jis sako apsistojęs pas įvairiausių profesijų žmones: menininkus, statybininkus, kartą lankęsis pas filosofijos dėstytoją, žurnalistę, šiaip įdomių lenkų kompaniją, kurie su šuneliu nuo Lenkijos sienos su Vokietija pėsčiomis atėjo į Vilnių.
– Įdomu, jog kartais su atviru bankininku pavyksta daug geriau susibičiuliauti negu su laisvamaniu panku, su kuriuo, iš pirmo žvilgsnio atrodo, ryšį užmegzti daug lengviau, – sakė Donatas.
– Juk neįmanoma gerai sutarti su visais pasaulio žmonėmis, todėl kartais pasitaiko ir ne tokių jaukių viešnagių, – jam antrino Beatričė.
Abu jaunuoliai sutiko, kad ne tik užsieniečiai yra įdomūs: savo kraštu ne mažiau nei svetimšaliai domisi ir tautiečiai, jie irgi praturtina naujomis mintimis ar užkrečia gera nuotaika. Kartą pabandžius – sunku sustoti
Beatričės namuose kol kas nesisvečiavo nė vienas svetainės narys, nors norinčių užsukti buvo. Ji nenori varginti savo tėvų, su kuriais gyvena, tačiau įsikūrusi atskirai ketina vieną kitą keliauninką priimti po savo stogu.
Šiuo metu Tauragėje vasarojantis Donatas svečių nepriima dėl tos pačios priežasties, kaip ir Beatričė. Nors keletas atvykėlių svečiavosi jam gyvenant Vilniuje, Donatas mano, kad dar neatidavė „skolos“ už jam parodytą gerumą klajojant po pasaulį ir ketina netrukus atsimokėti su kaupu. Rugsėjo mėnesį jis važiuos savanoriauti į Graikiją, kur dirbs arklių terapijos paslaugas teikiančioje organizacijoje. Jaunuolis tikisi, kad laisvalaikiu turės galimybę apgyvendinti keliautojus – juk visatoje reikia palaikyti pusiausvyrą.
Rūta ŠIAUDVYTYTĖ
