Dažnas išsausėjus odai ar padidėjus prakaitavimui skuba pas dermatologą, sutrikus širdies ritmui – pas kardiologą, dėl varginančio nuovargio ar rankų drebulio tariasi su šeimos gydytoju, o moterys sutrikus menstruaciniam ciklui negalavimo priežasčių ieško pas ginekologą. Ir tik vėliau, išsamiai ištyrus šiuos pacientus, gali paaiškėti, kad organizmo darbą išderino skydliaukės veiklos sutrikimai.
Ir genai, ir stresas
Skydliaukė – tai drugelio formos endokrininė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje. Ji gamina aktyvias medžiagas – hormonus, kurie gyvybiškai svarbūs visam mūsų organizmui. Hormonai palaiko normalią medžiagų apykaitą, skatina augimą, psichinį ir fizinį vystimąsi, turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitų organų veiklai. „Skydliaukė yra tarsi šviesoforas, reguliuojantis eismą. Kol jis veikia, visas judėjimas vyksta tvarkingai, o jam sugedus gali įsivyrauti chaosas“, – skydliaukės svarbą vaizdžiai paaiškino Antakalnio poliklinikos Konsultacinio skyriaus vedėja gydytoja endokrinologė Lina Zabulienė.
Liaukos audinio pakitimus ir veiklos sutrikimus lemia daugelis veiksnių. Tai ir paveldėtas polinkis, ir aplinkos užterštumas, netaisyklinga mityba, jodo trūkumas ar perteklius, lėtinės infekcijos ar kitos ligos. „Skydliaukė vadinama streso liauka, todėl per ilga darbo diena, poilsio stoka ar kitoks ilgalaikis stresas gali keisti skydliaukės veiklą. Kai kurių veiksnių galime išvengti, kai kurių, deja, ne“, – pripažino L.Zabulienė. Prevencinio skydliaukės ligų gydymo nėra – rekomenduojamas tik sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, saikingas fizinis krūvis ir, žinoma, kuo mažiau streso. „Nustatyta, kad papildomas seleno vartojimas gali teigiamai veikti skydliaukės veiklą. Daug seleno yra kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse, raudonojo mėsoje, česnakuose“, – vardijo gydytoja endokrinologė.
Skydliaukės veiklą rekomenduojama tirtis visiems vyresniems nei 35 metų asmenims ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, taip pat – sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai, net vaikai ar seneliai.
Gydyti tenka ilgai
Skydliaukės pakitimai gali būti dvejopi: kai liauka padidėja ar sumažėja, ir kai sutrinka hormonų gamyba joje. Skydliaukės padidėjimas vadinamas gūžiu arba struma, tačiau daugeliu atvejų jos gydyti nereikia. „Gūžio atsiradimas nebūtinai reiškia, kad skydliaukės veikla sutriko. Kita vertus, padidėjusi skydliaukė gali turėti mazgų – juos būtina stebėti ir tirti, nes gali supyktybėti“, – pabrėžė L.Zabulienė.
Jei skydliaukė gamina per daug hormonų (šis sutrikimas vadinamas hipertiroze), gali varginti dažnas širdies plakimas, kilti arterinis kraujospūdis, kristi svoris, atsirasti nuolatinis rankų drebulys, o moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas. „Žmogus gali tapti neįprastai jautrus, nervingas ar net per daug aktyvus. Tačiau ligos negydant jį vis dažniau ima varginti silpnumas, nuovargis, gausus prakaitavimas“, – aiškino gydytoja endokrinologė. Dažniausiai pasitaikanti komplikacija – širdies ritmo sutrikimas. Pradėjus gydymą vaistais, slopinančiais skydliaukės veiklą, ji normalizuojasi per 1–5 mėn., tačiau palaikomasis gydymas tęsiamas net iki 2 metų. „Nutraukus gydymą anksčiau, hipertirozė atsinaujina iki 50 proc. atvejų. Tuomet paprastai skiriamas gydymas radioaktyviuoju jodu arba atliekama skydliaukės operacija“, – pasakojo L.Zabulienė.
Susilpnėjus skydliaukės veiklai (tai vadinama hipotiroze), lėtėja medžiagų apykaita, todėl žmogus gali jaustis nuvargęs, vangus, mieguistas, gali pablogėti jo atmintis, augti svoris, išsausėti ir pleiskanoti oda, slinkti plaukai. Taip pat gali užkietėti viduriai, patinti veidas, prikimti balsas, o kraujyje padidėti cholesterolio kiekis. „Hipotirozė yra lėtinė liga, todėl gydymas hormonų terapija reikalingas visą gyvenimą. Kuo anksčiau ligonis patenka pas gydytoją endokrinologą, tuo geresni gydymo rezultatai, išvengiama tokių padarinių kaip ankstyva kraujagyslių aterosklerozė“, – pažymėjo gydytoja.
Vėžio bijoti nereikia
Jei padidėjus skydliaukei, deformuojasi kaklas, tuomet įtarti strumą yra lengviau. „Tačiau kartais kaklo formos išorinių pakitimų nepastebime, o strumą aptinkame atsitiktinai“, – pripažino L.Zabulienė. Skydliaukė pirmiausia tiriama apčiuopos metodu. Taip tiriant beveik pusei pacientų galima aptikti skydliaukės audinio pakitimų. „Vėliau, siekiant nustatyti, ar žmogus serga skydliaukės liga, atliekami hormonų tyrimai, tiriama ultragarsu, o esant reikalui atliekama skydliaukės mazgo biopsija, į jį įvedus ploną adatą“, – aiškino ji.
Atlikus ultragarsinį tyrimą, galima pastebėti skydliaukės tūrio, audinio struktūros pakitimus, aptikti mazgus. Įvertinęs visų tyrimų gautus rezultatus, gydytojas endokrinologas nusprendžia, ar ligonis serga skydliaukės liga, ar jį reikia gydyti, ar užtenka tik stebėti jo būklę. „Daugiau nei 90 proc. mazgų yra nepiktybiniai. Skydliaukės vėžys tesudaro 1,1 proc. visų piktybinių navikų. Daugelis skydliaukės vėžio formų laiku aptinkamos, mirštamumas nuo jų mažas“, – ramino gydytoja endokrinologė. Nustačius ar įtarus vėžinius skydliaukės pakitimus, ją reikia operuoti. Kartais po operacijos prireikia ir gydymo radioaktyviuoju jodu.
Apie jodą
Kiekvienam žmogui per parą reikia suvartoti apie 100–200 mkg jodo. Maistui gaminti naudojama daug joduotos druskos, jūros dumblių ar tiesiog papildų su jodu, tad jo stokos daugelyje Lietuvos rajonų šiuo metu beveik nebėra. Dažniau bijoma jodo pertekliaus (pavyzdžiui, naudojant kai kuriuos vaistus) ir siūloma jodo preparatų papildomai nevartoti nepasitarus su gydytoju.
A. Blaževičiūtė
