Neilgai trukus 13 kv. m bute gyveno penkiese
Netrukus po vestuvių mirė Ritos vyro pirmoji žmona, apie kurią pašnekovė atsiliepė kaip apie turėjusią problemų dėl alkoholio. Tuo metu dvi dukros iš pirmosios santuokos liko našlaitėmis.
Viena dukra buvo pilnametė, dėl to išvyko gyventi atskirai į užsienį, o kita ne, tad ji apsigyveno pas Ritą.
„Vėliau pas mus atėjo gyventi ir vyro motina, kuriai nutiko nelaimė – sudegė jos namai. Ji turėjo rimtų problemų dėl alkoholio, tačiau tikėjo, studijavo Bibliją.
Aš labai stengiausi jai padėti. Tačiau realybė buvo labai sunki. Kambarys buvo perpildytas, neturėjau jokios asmeninės erdvės. Jaučiausi spaudžiama iš visų pusių“, – aiškino ji.
Vėliau Ritos vyras kartu su savo motina namuose ėmė vartoti alkoholį. Tuo laiku pašnekovė buvo vienintelė besirūpinusi namais, išlaikiusi šeimą.
Rita neslėpė, kad teko valyti privemtą butą, tvarkyti visą buitį. Tuo metu ji atsiliepė apie save kaip apie nervingesnę, pradėjusią kelti balsą, nors šie bruožai anksčiau jai nebuvo būdingi.
„Mane graužė sąžinė, nes bendruomenėje buvo mokoma būti gera, paklusnia ir kantria krikščione, tačiau realybėje jau nebeturėjau jėgų“, – neslėpė pašnekovė.
Nors kai kurie bendruomenės nariai žinojo, kad Ritos šeimoje yra problemų, tačiau pašnekovė sakė, kad dažnai jausdavosi taip, tarsi jie kreiptų dėmesį tik į religinę pusę. Pašnekovė neslėpė, kad į Jehovos liudytojų karalystę eidavo tam, kad pabėgtų – ten ji matydavo laimingus ir tvarkingus žmones.
„Man pradėjo atrodyti, kad gyvenu dvigubą gyvenimą. Tuo metu mūsų situacija jau buvo kritinė. Gyvenome ankštai, trūko pinigų, vyras turėjo problemų, o aš bandžiau studijuoti ir išlaikyti šeimą.
Kai supratau, kad laukiuosi antro vaiko, man buvo labai sunku. Pamenu, kad verkiau iš nevilties, nes nežinojau, kaip išgyvensime.
Gydytojai kalbėjo apie rizikas, nes žinojo, kad vyras aktyviai vartoja alkoholį, ir siūlė rimtai apsvarstyti abortą, tačiau dėl savo religinių įsitikinimų nė neleidau sau galvoti apie nėštumo nutraukimą“, – dalijosi ji.
Skaudžiausias momentas Ritai buvo pranešimas savo vyrui apie antrąjį nėštumą. Ji pasakojo, kad tuo metu nuoširdžiai stebėjosi, nes stengėsi saugotis, vaikų neplanavo, tačiau vėliau vyras prisipažino, kad sugadino apsisaugojimo priemonę.
„Pamenu, kad tuomet manyje kažkas lūžo. Supratau, kad nebegaliu juo pasitikėti. Man atrodė, kad visa atsakomybė už šeimą ir vaikus krenta ant mano pečių, o jis į situaciją žiūrėjo daug lengvabūdiškiau“, – nusivylusi tarstelėjo ji.
Vyras buvo atribotas nuo Jehovos liudytojų bendruomenės
Turbūt tai buvo paskutinis lašas Ritos kantrybės taurėje. Pašnekovė neslėpė, kad toks vyro poelgis ją siaubingai nuvylė, atrodė, kad tik jai vienai rūpi šeimos gerbūvis.
Augant Ritos nusivylimui blogėjo ir vyro padėtis – jis vis daugiau gerdavo, ėmė smurtauti. Galiausiai Rita neatlaikė ir pasisakė apie tai bendruomenės vyresniesiems, o jie nusprendė vyrą nuo organizacijos atskirti.
„Jam tai buvo labai skaudi bausmė. Staiga žmonės, kurie anksčiau buvo jo pagrindinis socialinis ratas, nustojo bendrauti, jis jautėsi atstumtas. Dabar, žiūrėdama atgal, matau, kad tai jį paveikė daug stipriau, nei tuo metu supratau, nes vėliau jis nusižudė“, – susigraudino pašnekovė.
Organizacijoje apie Ritos netektį, pasak jos, buvo beveik nekalbama. Ji dalijosi, kad dažniausiai bendrame kontekste buvo pabrėžiama, jog tai – jo paties pasirinkimas. Vis tik Ritos širdis sako, kad socialinė izoliacija galėjo stipriai vyrą paveikti.
„Po vyro mirties man buvo labai sunku, psichologiškai buvau sugriuvusi. Iš tikrųjų man prireikė maždaug metų, kad bent kažkiek atsigaučiau. Pamenu, dažydavau kambario sienas, ieškodavau įvairiausių darbų, kad tik nereikėtų galvoti apie tai, kas nutiko. Reikėjo kažkuo užimti mintis.
Bet tuo metu man labai kliuvo vienas dalykas. Atrodė, kad bendruomenėje visi tarsi turi būti laimingi. Eini į salę, visi šypsosi, kalba apie rojų, apie ateitį, o tu viduje griūni. Aš vis galvodavau: kaip galima apsimesti, kad viskas gerai, kai žmogus ką tik išgyveno tokią traumą?
Kartais jausdavau, kad savo skausmą tiesiog turiu nuryti. Susirinkimuose reikia šypsotis, skelbti, būti aktyviam. Atrodė, kad nėra vietos normaliam gedului“, – apie siaubingas patirtis kalbėjo ji.
Išsikraustė gyventi į Naująją Akmenę
Po vyro mirties Rita suvokė, kad vieno kambario bute gyventi daugiau nebegali, tad jį iškeitė į trijų kambarių butą Naujojoje Akmenėje, kur nekilnojamasis turtas buvo pigiausias ir turėjo Jehovos liudytojų susirinkimo vietą. Į ten pašnekovė išsikraustė su abiem savo vaikais.
Deja, Naujojoje Akmenėje išgyventi buvo labai sunku – Ritos masažo paslaugos ten buvo nepopuliarios, dėl to nuolat teko gyventi skurde.
„Kartais jausdavausi visiškai priklausoma nuo Jehovos liudytojų bendruomenės pagalbos. Kai vykdavo didieji suvažiavimai Kaune ar kitur, sesės atiduodavo savo vaikų išaugtus drabužius, batus. Už tai iki šiol esu joms dėkinga.
Vis tik kartu tas dėkingumas tarsi surišdavo. Galvodavau: žmonės man padeda, kaip aš dabar viskuo suabejosiu? Kaip atsitrauksiu? Tuo metu labai daug bendravau tik su Jehovos liudytojais. Mano socialinis ratas praktiškai buvo tik bendruomenė“, – pasakojo ji.
Negana to, pašnekovė juto, kad už kiekvieną savo veiksmą turėdavo atsiskaityti organizacijai. Ji nuolat svarstydavo, ar pakankamai laiko dalyvavo susitikimuose, ar pakankamai laiko skelbė Jehovos žodį, kodėl nepadarė vieno ar kito. Rita neslėpė, kad kartais atrodydavo, jog ji neturi teisės gyventi savo gyvenimo.
„Pamenu, būdavo įvairūs pokalbiai po susirinkimų. Vaikai pavargę, nori namo, valgyti, o kažkas dar ilgai kalba, tariasi, svarsto. Sėdėdavome ir laukdavome. Kartą net paskambinau vienam vyresniajam ir paklausiau: „Kiek mums dar laukti? Mano vaikai pavargę, nori namo.“
Atrodė, kad kažkas vis pamiršta, jog be visų religinių reikalų egzistuoja ir paprastas gyvenimas“, – pasakojo ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
