Jehovos liudytojų organizacijos atsakas
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Jehovos liudytojų organizaciją dėl komentaro. Pateikiame jį jums:
„1. Pašnekovė teigė, kad jos mama užsiėmė ezoterinėmis praktikomis, o jūs, pasinaudodami tikėjimu, mėginote ją atriboti nuo šeimos. Kaip reaguojate, kai organizacijos nario šeimos narys užsiima tokiomis praktikomis?
Gerbiame kiekvieno žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos išpažinti. Jehovos liudytojai skatina šeimos narius elgtis vieniems su kitais pagarbiai ir maloniai, net jeigu jų religiniai įsitikinimai skiriasi.
Jehovos liudytojai gali nuspręsti nedalyvauti veikloje, kuri prieštarauja Biblijos mokymais pagrįstiems jų įsitikinimams, tarkim, tam tikruose dvasinio ar ezoterinio pobūdžio užsiėmimuose. Tačiau tai nereiškia, kad jie skatinami atstumti kitokius įsitikinimus turinčius giminaičius ar nuo jų atsiriboti.
2. Rita pasakojo, kad tikėjimo žodį skelbė net po 80–90 valandų per mėnesį. Ar tiesa, kad jūs raginate taip intensyviai skelbti tikėjimą?
Gerai žinoma, kad Jehovos liudytojai noriai kalbasi su kitais apie tikėjimą, nes šią veiklą laiko svarbia tarnybos Dievui dalimi. Tačiau dalyvavimas tokioje veikloje yra visiškai savanoriškas ir priklauso nuo kiekvieno asmeninių aplinkybių ir apsisprendimų.
Jehovos liudytojams nėra nustatyta jokio privalomo valandų skaičiaus, kurį turėtų skirti evangelizacijos veiklai. Kiekvienas tam skiria tiek laiko, kiek nusprendžia pats, atsižvelgdamas į savo šeiminius įsipareigojimus, darbą, mokslus, sveikatą ir kitas asmenines aplinkybes. Kai kurie Jehovos liudytojai gali asmeniškai įsipareigoti Dievui, kad tam tikrą laiko dalį skirs evangelizacijos veiklai. Jie mūsų bendruomenėje vadinami pionieriais, tačiau tai yra kiekvieno asmeninis sprendimas.
3. Svarbu prabilti apie Ritos ir jos vyro, turėjusio kriminalinę praeitį, pažintį. Jos teigimu, vienas iš vyresniųjų ją „supiršo“ su būsimu vyru vien dėl to, kad bendruomenė jį laikė pasikeitusiu, nors, kaip teigiama, jis vis dar turėjo problemų su teisėsauga, jau buvo patyręs santuokos iširimą ir turėjo du vaikus. Ar jūsų organizacijoje žmonės yra supažindinami arba „superšami“? Ar atsižvelgiama tik į tai, kad asmuo yra tikintis, ar vertinamos ir kitos jo gyvenimo aplinkybės?
Jehovos liudytojai neorganizuoja santuokų ir nerenka savo bendruomenės nariams sutuoktinių. Sprendimai dėl draugystės ir santuokos yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas.
Nors Biblijos principai skatina krikščionis sutuoktinio ieškoti tarp tų, kurie išpažįsta tuos pačius įsitikinimus, Jehovos liudytojai supranta, kad santuokinio gyvenimo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių.
Mūsų leidiniuose draugaujančios poros skatinamos rimtai apsvarstyti, ar tikrai tinka vienas kitam, ir į sprendimą tuoktis žiūrėti labai atsakingai. Dėl santuokos apsisprendžia pati pora, vadovaudamasi savo nuožiūra ir vertybėmis.
4. Pašnekovės teigimu, jos vyrui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu ir smurtauti, jis buvo pašalintas iš bendruomenės. Pašnekovė tikino, kad vėliau jis nusižudė dėl patirto atstūmimo. Norėčiau, kad papasakotumėte, kaip elgiamasi su jūsų bendruomenės nariais, susiduriančiais su priklausomybėmis.
Negalime komentuoti konkretaus asmens aplinkybių.
Kalbant bendrai, Jehovos liudytojai supranta, kad priklausomybė gali būti rimta ir sudėtinga problema. Su piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis susiduriantys asmenys nėra automatiškai pašalinami iš bendruomenės. Priešingai, vyresnieji (religiniai tarnai) stengiasi patiriantiems sunkumų suteikti dvasinę paramą ir Biblijos principais pagrįstą pagalbą. Jie siekia padėti tokiems asmenims atsisakyti žalingo elgesio ir keisti savo gyvenimą į gera.
Nuoširdžiai užjaučiame kiekvieną artimo žmogaus netekusią šeimą. Savižudybė yra tragedija, sukelianti didžiulį skausmą šeimos nariams, draugams ir bendratikiams.
5. Kokiais atvejais tikintieji pašalinami iš jūsų bendruomenės?
Mūsų organizacija vadovaujasi Biblijos mokymais, todėl sunkų nusižengimą padaręs asmuo nėra automatiškai pašalinamas iš bendruomenės. Bendruomenės vyresnieji stengiasi suteikti Šventuoju Raštu pagrįstą pagalbą ir paskatinti asmenį pasikeisti.
Jeigu asmuo ir toliau sąmoningai daro sunkius nusižengimus ir neatgailauja, jis gali būti pašalintas iš bendruomenės. Tokiems sunkiems nusižengimams gali būti priskiriama, pavyzdžiui, svetimavimas, vogimas, smurtavimas. Teikdami asmeniui dvasinę pagalbą vyresnieji stengiasi elgtis kantriai ir su meile, gerbti jo privatumą bei orumą.
6. Kaip reaguojama, jeigu jūsų bendruomenei priklausantis žmogus pradeda bendrauti su iš bendruomenės pašalintu asmeniu?
Biblijoje sakoma, kad krikščionys turėtų „nebebendrauti“ su tais, kurie buvo pašalinti iš bendruomenės (1 Korintiečiams 5:11). Kiek konkretus Jehovos liudytojas apribos bendravimą su pašalintu iš bendruomenės žmogumi, priklauso nuo jo asmeninių aplinkybių ir sąžinės balso. Tačiau vienaip ar kitaip, mūsų bendruomenė su tokiais žmonėmis elgiasi maloniai ir pagarbiai. Pavyzdžiui, jie yra laukiami mūsų sueigose.
Jeigu pašalintas iš bendruomenės asmuo gyvena su šeima, nutrūksta tik bendra religinė veikla. Tačiau įprastas šeiminis gyvenimas tęsiasi ir šeiminiai įsipareigojimai nesikeičia.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
