Visai neseniai su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais dalijomės Jehovos liudytojų organizaciją palikusio Remigijaus Levandovskio istorija. Po jos gavome Ritos žinutę, kurioje ji pranešė norinti papasakoti savo istoriją skaitytojams.
„Skaitant apie išėjusius iš organizacijos žmones mane asmeniškai palietė tie patys jausmai – buvau padaryta paklusnia avimi sistemai, kuri moko, kad visur klystame tik mes, o ne ji“, – sakė Rita.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Jehovos liudytojų organizaciją dėl komentaro. Jį rasite ketvirtajame puslapyje.
Prie Jehovos liudytojų prisijungė artimiesiems susirgus vėžiu
Kalbėdama apie laiką iki įstojimo į Jehovos liudytojų organizaciją, Rita pasakojo, kad augo išsiskyrusių tėvų šeimoje. Tuo metu ji gyveno su mama, kurią apibūdino kaip itin šviesios sielos, užsiėmusią meditacijomis, afirmacijomis, guosdavusią žmones taro kortų būrimais.
Tuo metu Rita su mama buvo geriausios draugės, pašnekovė sėmėsi iš mamos stiprybės, nes matė ją vieną auginančią tris vaikus.
Vis tik paaugus Ritai jos senelė susirgo kiaušidžių vėžiu, o kadangi pašnekovė mėgo skaityti dvasinę literatūrą, domėjosi prisikėlimo tema, taip, pasak jos, pamažu Jehovos liudytojai ją patraukė į savo pusę.
„Tai buvo 1998-ieji, kai susipažinau su Jehovos liudytojais. Iš Biblijos sužinojau, kad būrimai Dievui nepatinka, o mano mama yra ragana, kurios reikia vengti, nes ji gali daryti blogą įtaką, užhipnotizuoti. Visai netrukus išėjau iš mamos namų kaip Mozė į dykumą, pasitikėdama Dievu ir nauja šeima – broliais ir seserimis. 1999-aisiais pasikrikštijau“, – pasakojo pašnekovė.
Nors tuometinė skaitoma Ritos literatūra smerkė mamos užsiėmimą ezoterinėmis praktikomis, vis tik pašnekovė neslėpė, kad sąžinės balso tuo metu paklausė – eidavo slaugyti tiek sergančios močiutės, tiek vėliau vėžiu susirgusios mamos ir tėčio.
Rita dalijosi, kad jie visi ją labai mylėjo ir stipriai išgyveno dėl jos pasirinkimo priklausyti „sektai“. Deja, ilgainiui ryšiai su šeima subyrėjo.
Per mėnesį Jehovos žodžio skleidimui skirdavo 80–90 valandų
Pradėjusi studijuoti literatūrą, Rita aktyviai įsitraukė į Jehovos liudytojų veiklą. Ji pasakojo, kad pasaulis be karų, bado ir kančių jai atrodė patrauklus, o bendruomenės nariai rodė vienas kitam didelę meilę ir aukštus moralės standartus.
Pašnekovė dalijosi, kad tuo pilnai patikėjo ir jai atrodė, kad bendruomenė kuria rojų žemėje, dėl to savęs negailėjo ir tiek, kiek galėjo, skelbdavo tikėjimo žodį.
„Tuo metu Jehovos žodį skelbdavau po 80–90 valandų per mėnesį, vesdavau Biblijos studijas, ieškodavau naujų žmonių, kuriuos būtų galima supažindinti su tikėjimu. Vakare kaip negyva krisdavau į lovą ir dėkodavau Jehovai, kad davė jėgų panaudoti jaunystės dienas ir skelbti jo žodį.
Visuomet norėjau būti kuo uolesne Kristaus mokine, dėl to mane kviesdavo kalbėti ant scenos per renginius, kur susirinkusieji plodavo ir mane palaikydavo. Tada buvau visiškai atsidavusi organizacijai. Gyvenau pagal jos taisykles ir maniau, kad tai yra pats svarbiausias gyvenimo tikslas“, – pasakojo ji.
Rita taip pat prisiminė, kad ją vyresnieji labai lengvai pasikviesdavo į didžiules savanorių talkas, kurios statydavo nemokamai namus tariamiems broliams ir seserims. Jie remontuodavo butus, nuimdavo daržovių derlius iš laukų, prižiūrėdavo sergančius – užsiimdavo neapmokamais darbais.
Ji pasakojo, kad vis labiau ir giliau pasineriant į tikėjimą kiti tikintieji turbūt galvojo, kad ji linkusi į fanatizmą, dėl to nebebijojo parodyti savo klaidų, didelių skirtumų tarp to, kas tikra, ir to, kas vaizduojama.
„Pamenu liudytojus apsimetėlius, kurie tarnybos laiką rašydavo ne po laiptines eidami, o tvarkydami visokius asmeninius reikalus, kaip nuėjimas į paštą, vizitui pas gydytoją ar į parduotuves. Tuo tarpu man sakydavo, kad visur yra tarnybos laikas siekiant atrasti naujus potencialius studentus“, – sakė Rita.
Būsimą vyrą Ritai išrinko vyresnieji dvasininkai
Kalbantis su Rita buvo galima jausti, kad prisiminti metus, praleistus organizacijoje, jai nebuvo lengva. Ji dalijosi, kad ne vieną kartą su ja buvo pasielgta mažų mažiausiai nepagarbiai, o atvejų pavyzdžiais dalijosi su skaitytojais.
„Kam paskųsti vyresniuosius, jei tik jie bendruomenėje yra vyriausi? Jų klaidas nurašiau netobulumui, nors, pavyzdžiui, kartą vienas iš jų sakė paragauti verdamo šuns ėdalo, ar jame netrūksta druskos, daržovių ir mėsos. Kodėl jis pats neragavo?
Kitas, kurį buvau įsimylėjusi, perskaitė mano asmenišką laišką visiems broliams pirtyje girdint ir juokėsi. Apie tai sužinojau tik po vestuvių su savo vyru, nes tuo metu jis buvo su visais pirtyje“, – dalijosi ji.
Šioje vietoje svarbu pasidalinti Ritos pasakojimu apie susipažinimą su savo vyru. Pasak moters, vienas iš vyresniųjų pripiršo jai būsimą vyrą, kuris tuo metu buvo 14 metų už ją vyresnis, ką tik palikęs įkalinimo įstaigą, turintis dvi dukras ir iširusią santuoką.
„Vyresnysis pradėjo kalbėti, kad būtumėme gera pora, o mano būsimas vyras jau buvo Jehovos liudytojas. Tada visiškai pasitikėjau vyresniaisiais ir jų sprendimais. Man atrodė, kad jie geriau žino, kas man tinka“, – sakė ji.
Tuo metu Ritos vyras bendruomenės akyse jau buvo „pasitaisęs“, o ji pati apie išrinktąjį manė, kad jis geras, švelnus ir negeriantis – atsiųstas paties Dievo.
Dabar Rita pripažįsta, kad tuomet buvo labai naivi ir visai nesigilino nei į jo praeitį, buvusią santuoką ir joje užgyventus vaikus, nei į finansines problemas – pakako žinoti, kad jis priklauso Jehovos liudytojams.
„Mes gavome sutuoktiniui teismo leidimą tuoktis už miesto ribų, bet tie teismai jam tęsėsi 10 metų, kol suėjo senaties terminas. Tuo metu galvojau, kad ateis greit Žemėn rojus ir nebeliks mano vyrui problemų, o man, apsuptyje daugybės vienišų sesių, labai pasisekė“, – sakė ji.
Jiedu abu tuo metu neturėjo pinigų, o glaudėsi maždaug 13 kv. m Ritos bendrabučio kambaryje, tad vestuvės buvo labai kuklios. Neilgai trukus po santuokos Rita pastojo ir pagimdė savo vyrui sveiką dukrytę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
