Metams bėgant, tiek vyro, tiek moters organizme hormonų kiekis mažėja. Moterims jis išlieka palyginti stabilus visą jų vaisingo gyvenimo laiką, moteriškų hormonų gamyba kiaušidėse išnyksta tik klimakteriniu periodu, tačiau vyrui hormonų „pikas“, prasidėjęs vėlyvoje paauglystėje, sulaukus brandaus amžiaus, pamažu ima mažėti.
Vyrai nemėgsta kalbėti apie savo sveikatą, ypač kai paliečiama seksualinė potencija. Dažnas įsivaizduoja, kad prabilęs apie mažėjantį seksualinį pajėgumą prisipažins esąs nebe vyras, tačiau 40-ečio ir vyresnio vyro organizme vyksta ne nuo jo priklausantys procesai, kuriuos galima koreguoti ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.
Sunkusis periodas
Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, o vyrams – andropauze, tiksliau sakant, androgenų (testosterono) lygio sumažėjimas senstančio vyro organizme arba hipogonadizmo pradžia. Pasak gyd. urologo Antano Balvočiaus, androgenų gamybos pakitimai vyrams senstant, moksliškai pripažinti daugiau kaip 70 metų. Vyrai paprastai tai patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Vieniems tai atsitinka anksčiau, kitiems – vėliau, bet keturiasdešimtmečiai, žvelgdami į dešimtmetį atgal, jaučia skirtumą, bet toks vyras, kuriam jaunystėje buvo vyriškų hormonų perteklius, jų sumažėjimo gali ir nepajusti.
„Nors andropauzė – sąvoka, informuojanti apie emocinius ir fizinius pokyčius, jie susiję ir su ryškiais hormoniniais pakitimais, – teigia gyd. A. Balvočius. – Testosterono sumažėjimas – hipotestosteronemija, yra plačiausiai pripažintas ir ištirtas su senėjimo procesu susijęs hormoninis pakitimas. Amžius giliai paveikia ir padidina kitų hormonų gamybą, kurie taip pat gali paveikti lytinę funkciją. Hipogonadizmas yra klinikinis ir biocheminis sindromas, dažnai susijęs su vyresniu amžiumi ir pasižymintis androgenų trūkumu, kraujo serume pakitus ar nepakitus receptorių jautrumui androgenams. Hipogonadizmas gali: paveikti daugelio organų sistemų funkcionavimą ir žymiai pabloginti gyvenimo kokybę, turėti lemiamą įtaką vyro psichinei ir fizinei savijautai, pažeisti lytinę funkciją.“
Dėl šių priežasčių, tikėdamiesi patirti daugiau emocijų, pasijusti pilnaverčiais, atjaunėti, dažniausiai jaunos meilužės glėbyje, ne retai vyrai patiki iliuzija ir palieka šeimą ar nusuka „į šalį“. Tačiau juk kitur vyras išeina kartu su savo problema, kuri niekur nedingsta. Bendraamžius sutuoktinius vyro problemos užgriūna anksčiau nei moters. Tokiu sunkiu vyrui metu, pasak psichologų, moteris turėtų būti jam atlaidesnė, dėmesingesnė, taktiškai patarti jam kreiptis į gydytoją specialistą, taip pat derėtų elgtis ir vyrui, kai žmona patiria klimaksą.
Pagrindiniai andropauzės požymiai:
1 Sumažėjęs lytinis potraukis;
2. Energijos stoka;
3. Nusilpusi jėga arba/ir kantrybė;
4. Ūgio pakitimai (dėl kaulų deformacijų stubure);
5. Sumažėjęs gyvenimo džiaugsmas;
6. Dirglumas, mieguistumas, pyktis, depresinės nuotaikos;
7 Silpnesnė erekcija;
8. Sumažėjęs pajėgumas sportuojant, žaidžiant ar visai nėra noro to daryti;
9. Prastesnė atliktų darbų kokybė.
10. Būna karščio pylimai.
Taigi gyvenimo kokybė tampa blogesnė. Ji gali būti susijusi su nesėkmėmis darbe ar įtampa šeimoje, tačiau dažniausios prielaidos visoms šioms problemoms atsirasti – sumažėjęs testosterono kiekis kraujyje ir tam tikri biologiniai pokyčiai vyro organizme.
Po 40–45 metų testosterono, vyriško hormono, kiekis sumažėja perpus
Testosteronas – pagrindinis androgenas – vyriškasis hormonas, lemiantis daugelio vyriškų lytinių organų, antrinių lytinių požymių formavimąsi ir raidą, reguliuojantis spermatozoidų susidarymą ir formavimąsi, lytinį potraukį. Vyrams, skirtingai nei moterims, lytinių hormonų kiekio sumažėjimas ir reprodukcinės funkcijos susilpnėjimas nepasireiškia staigia. Pavyzdžiui, trisdešimtmečiams testosterono kiekis kasmet sumažėja 1-2 proc., o sulaukus 60 ar 70 jo tėra pusė to kiekio, kuris yra sveiko 25-rių metų jaunuolio organizme. Tad po truputį mažėjantis vyriškų hormonų kiekis yra normalus procesas.
Šiuo laikotarpiu svarbiausia, kad vyro organizme būtų tam tikras nekintamas testosterono kiekis. Kai jis būna netolygus, dingsta gera nuotaka bei raumenų tonusas, blogėja savijauta, ima augti svoris. Beje, silpstant raumenynui, vis didesnis apkrovimas tenka širdžiai, mat raumenys, pumpuodami veninį kraują į širdį, padeda jai dirbti, o jei vietoje raumenų jau yra riebalai?
Nustatyta, kad vyrai, kuriems trūksta testosterono, net gyvena trumpiau, tačiau ne laiku ir neteisingai vartojamas testosteronas gali visiškai suluošti. Turima omeny, kai sportuojantys vyrai ir juonuoliai vartoja testosterono preparatus, tikėdamiesi, kad jie užaugins raumenų masę. Pasak, mediko, tokiems vėliau jau net nebegalima padėti, juk vietoj raumenų, iš tiesų, didėja tik riebalinis audinys.
Dėl androgenų ir estrogenų pusiausvyros sutrikimo pusei vyrų, kurie sulaukia 45–60 metų, pasireiškia priešinės liaukos (prostatos) išvešėjimas, vadinamas gerybine prostatos hiperplazija, todėl ligą labai svarbu laiku diagnozuoti. Gydytojas primena, kad vyresniems nei 50 metų vyrams būtina profilaktiškai lankytis pas urologą ir pasitikrinti prostatos būklę.
Pakaitinė hormonų terapija
Jeigu kritiniu vyrui gyvenimo tarpsniu atlikus tyrimus tampa aišku, kad testosterono kiekis organizme nepakankamas ir dėl to organizme vyksta andropauzės procesai, gali padėti pakeičiamoji androgenų terapija.
Pasak gyd. urologo A. Balvočiaus, pakaitine hormonų terapija siekiama trūkstamą hormoną pakeisti tobula natūralaus hormono kopija. Tokia terapija gali būti trumpa (kelis mėnesius) arba ilga (daug metų). Taip gydant svarbiausias rūpestis susijęs su prostatos sauga, kadangi androgenai reikalingi gerybiniam prostatos augimui.
„Tačiau jei po deramo gydymo testosteronu nėra pakankamos reakcijos, reikia atlikti tolimesnius tyrimus, siekiant išsiaiškinti susijusias gretutines ligas,“– pastebi gydytojas.
O ką vyras gali padaryti pats?
Gali padėti keli paprasti gyvenimo būdo pakeitimai. Reikia tik: Rasti naujų būdų stresui išgyventi (išlieti, atsipalaiduoti); Valgyti vertingą maistą, laikytis neriebios, turtingos ląsteliena dietos; Pakankamai miegoti; Reguliariai mankštintis; Susirasti palaikantį, suprantingą draugą ar grupę ir kalbėtis apie patiriamus sunkumus; Apriboti alkoholio ir gėrimų, turinčių kofeino vartojimą; Gerti daug vandens. Svarbiausia, būti sąžiningu su savimi pačiu ir artimaisiais, neslėpti nuo mylimų žmonių užklupusių sunkumų.
