Asta Geibūnienė

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligas sukelia pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis, bet pravartu susirūpinti ir, rodos, nežymiais veiksniais, dėl kurių dar labiau paūmėja minėtosios ligos. Nepastebimas stresas Stresas, kurio net patys nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiški psichologinė perkrova, mano Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Vasarą nerekomenduojamos kai kurios gydomosios ir kosmetinės procedūros, dėl ultravioletinių spindulių poveikio nesaugus sveikatai gali tapti ir kai kurių vaistų vartojimas. Saulės spinduliai būtini kiekvienam sveikam žmogui gyvuoti: jie padeda organizmui pasisavinti vitaminus D, E ir C, riebalus, baltymus, mikroelementus, skatina endorfinų – „laimės“ hormonų – gamybą. Tačiau dėl besaikio buvimo saulėje oda gali nudegti, ištikti šilumos ar saulės smūgis.

Temperatūrų svyravimai silpnina imunitetą, todėl lengviau gali prikibti ligas sukeliantys virusai ar bakterijos. Lauke karšta, o automobilyje, biure ar bute nustatyta 18 °С temperatūra. Nuo karščio gelbėjamės darydami skersvėjus, gaivindamiesi lediniais gėrimais, mirkdami šaltame vandenyje. Visa tai – labai palankios sąlygos peršalti.

Augalinės kilmės maisto produktai turi daug biologiškai veiklių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo lėtinių ligų. Pagrindinės visų maisto produktų sudedamosios dalys – angliavandeniai, riebalai ir baltymai – suteikia mums energijos. Tačiau vien jų nepakanka, kad išliktume energingi ir sveiki daugelį metų. Mūsų kasdieniame maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių pagrindinis šaltinis – vaisiai ir daržovės.

Rytuose yra vienas nuostabus metodas, padedantis atsipalaiduoti, susigrąžinti jėgas ir vėl pasijusti visaverčiu sveiku žmogumi. Šis šiuolaikinis japonų psichoterapijos metodas vadinamas morita terapija (beje, kai kurie psichoterapijos centrai Lietuvoje taiko šią terapiją siekdami padėti krizių ištiktoms šeimoms). Metodo autorius – japonų medikas Shoma Morita (1874–1938 m.). XX amžiaus pradžioje jis vadovavo Tokijo medicinos universiteto psichiatrijos skyriui ir gydė neurozes, nerimo sutrikimus...

Jaučiate piniginių lėšų stygių, nerimaujate, galvodami apie ateitį, nesate tikri, ar turėsite darbą? Pakaks! Išmeskite už gyvenimo borto juodas mintis ir niūrias asociacijas. Geriau tokius neaiškius laikus išnaudokite kaip startą imantis pozityvių permainų. Atkreipkite dėmesį į Rytus, kur išminčiai sako: „Mūsų nesėkmėse jau yra būsimų sėkmių daigai“. O ir mes ne kartą prisimename, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Taigi, šalin neveiklumą ir apatiją. Pradedame naują gyvenimą.

Pagal stresų skalę darbo praradimas – vienas iš stipriausių žmogaus pergyvenimų. Tuo metu patiriama įtampa jis nusileidžia nebent skyryboms ar artimo žmogaus mirčiai. Ypač tada, kuomet žmogus buvo atleistas. Atleidimas iš darbo gali turėti įtakos ir tokioms sveikatos problemoms, kaip hipertonija, diabetas, širdies ligos. Pasirodo, netekus darbo savijauta pablogėja apie 40 proc. Ir visai nesvarbu, kaip greitai žmogus rado naują darbą, pasekmės gali išryškėti vėliau.

Štai tokia istorija: vienas žmogus sėdėjo stotyje ir laukė traukinio. Tai nebuvo paprastas traukinys, tai – jo laimės traukinys, kuris turėjo nuvežti toli, į ramybės ir džiaugsmo, harmonijos ir santarvės, meilės ir supratimo šalį. Laukimo salės suoliukai buvo nepatogūs, tačiau dėl būsimos laimės žmogus buvo pasiruošęs kentėti nepatogumus.

Sveiki nagai paprastai yra tvirti, lygūs, blizgantys, švelniai rožinės spalvos, nes pro juos prasišviečia kraujagyslės. O kokie jūsiškiai? Kas yra nagas? Nagas – svarbi apsauga, dengianti pirštų galiukuose esančias nervines ląsteles. Tai odos darinys, sudarytas iš žvynelių, kuriuose gausu keratino. Nago plokštelė neturi nei kraujagyslių, nei nervų skaidulų, todėl ją pažeidus ar nukirpus, neskauda, nekraujuoja. Nagas sudarytas iš kūno ir šaknies.

Rytuose yra vienas nuostabus metodas, kuris padeda atsipalaiduoti, susigražinti jėgas ir vėl pasijusti pilnaverčiu sveiku žmogumi. Šis šiuolaikinis japonų psichoterapijos metodas vadinasi morita terapija.

Alergija – ne tik viena iš labiausiai paplitusių negandų, varginančių žmoniją, apie ją sklando ir daugiausiai įvairiausių klaidingų požiūrių bei mitų. Pirmas mitas. Dėl visko kaltas vien tik blogas paveldimumas Iš tiesų. Žinoma, paveldimas polinkis vystytis alergijai – viena iš lemiančių sąlygų. Įrodyta, kad alergiją net iki 85 proc. lemia genetiniai veiksniai, bet nereikėtų neįvertinti ir kitų priežasčių.

Vidutinei oro temperatūrai pakilus iki +5°C, erkės tupi prisikabinusios prie augalų stiebų ir laukia savo aukų – mūsų. Ne visada galime nuo jų pasislėpti, tad privalome apsiginkluoti žiniomis. Apie erkių perduodamus erkinį encefalitą ir Laimo ligą, kurios beje, yra visiškai skirtingos ligos, esame girdėję ne vienas, randame pakankamai informacijos apie jų simptomus ir gydymą.

Vis dažniau savo aplinkoje sužinome apie po ne vienus metus susituokusias jaunas poras, kurių namų niekaip neaplanko gandras. Girdime, kad gydosi tai jis, tai jinai, kažkas išsiskiria, kažkas įsivaikina. Tokių nemažai: nevaisingumo problema Lietuvoje paliečia 10-15 proc. šeimų. Statistiškai apie 3 tūkst. naujai susituokiančių porų bergždžiai tikisi šeimos pagausėjimo. Tokioms šeimoms susilaukti vaikelio galimybės yra ir jos veiksmingos. Tai pagalbinis apvaisinimas.

Gegužės 7 d. Lietuvoje penktą kartą įvyks labdaringa Euromelanomos diena akcija. Joje sutikusių dalyvauti 40 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų gydytojai dermatologai įvertins paciento odą, matomus pigmentinius apgamus ir kitus į odos vėžį panašius darinius ir atsakys į pacientui iškilusius klausimus. Įtarus odos vėžį ar melanomą, pacientui bus pasiūlytas kitas apsilankymas, kurio metu būtų atliekami reikalingi papildomi diagnostiniai tyrimai ir gydymas.

Akiniai – ne tik koreguoja Jūsų regėjimą, saugo nuo žalingų ultravioletinių saulės spindulių bei kito aplinkos poveikio. Ši svarbi detalė, priderinta ne tik prie veido formos, bet ir prie drabužių, jus papuoš ir padės susikurti individualų stilių. Parinkus akinių formą ir spalvą, galima pagyvinti nepakankamai išraiškingų bruožų veidą. O tinkamai parinkti rėmeliai „pataisys“ kai kuriuos trūkumus. Kur dėti nosį? Jei gamta jus apdovanojo ilga nosimi, čia, rodos, jau nieko nepadarysi.

Pavasarį „saulės pabučiuotos“ merginos ima lėtai, bet užtikrintai eiti iš proto: na kaip gi, ir vėl tos kvailos strazdanos nupils visą veidą ir kaklą. Ir nebedžiugu, ir pavasaris – ne pavasaris, ir atrodo, jog štai tas simpatiškas jaunuolis nepanoro susipažinti būtent dėl tų rusvų dėmelių. Pažįstama, ar ne? Dar gerai, jei šalia yra vyriškis, kuris pasiruošęs ginti jūsų nelaimingas strazdanėles, įrodinėdamas, kad jūs ir su jomis nuostabi.

Nė vienas nesame amžinas. Vos gimę stojame ant bėgimo tako ir pradedame varžybas. Kuo labiau tolstame nuo starto linijos, tuo dažniau aplanko mintys: kaip sulėtinus bėgimą, sustojus, pailsėjus... Deja, bet koks sustojimas – taip pat finišas. Gyvenimas – nuolatinis judėjimas. Ką daryti? Gyvenkite įvairų gyvenimą. Metai vis tiek praeis, bet užtat bus ką prisiminti! Gyventi reikia taip, kad paskui nebūtų gaila dėl tuščiai praleistų metų.

Jums ką tik baigėsi gausesnės mėnesinės ir jūs sau sakote: „Reikia vaistinėje nusipirkti geležies“? Vadinasi, atsirado dar viena mitų apie anemiją auka, pasakytų medikai. Taigi, išsiaiškinkime terminus. Kas yra kas Geležies deficito ir anemijos (mažakraujystės) sąvokų tapatinti negalima. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, kas antrai vaisingo amžiaus moteriai galima nustatyti geležies stoką, tačiau tik mažiau nei ketvirtadaliui iš jų pasireiškia anemija.

Ko gero, geriausiai prisimenamas teisminis procesas, įvykęs šiuo klausimu, tai Monikos Levinski byla. Na, o dabar turime visuomenei atitrūkti nuo reikšmingesnių problemų pamestus sekso ekspertės Mildos Bartašiūnaitės ir švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus „santykius“: ministras, neva, po partijos suvažiavimo siūlė moteriai praleisti naktį viešbutyje. Tiek to, palikime tai reklaminėms rinkiminėms kampanijoms, tačiau visgi sociologinių tyrimų duomenimis, nuo 58 iki 72 proc.

Dėl plačiai plintančio planšetinių kompiuterių, tokių kaip iPad, naudojimo padaugėjo specifinių atramos – judėjimo sistemos pažeidimų. Leidinys Daily Mail parengė tokių ligų apžvalgą, kurią komentuoja ergonomikos – mokslo apie tai, kaip darbo aplinką ir darbo įrankius padaryti patogesnius naudojimui, ekspertai. Apžvalgoje pateikiami ergonomikos specialistės Cyndi Davis komentarai. Pasak jos, naudojantis tokiu kompiuteriu rasti patogią kūno padėtį – labai sunku.

Jei per šventes mus apleido valia ir neatsilaikėme neišragavę visų gastronominių vilionių, dabartiniai rezultatai, greičiausiai, nedžiugina. Ir kaip gi džiugins, jei tai – papildomi kilogramai, patinęs kūnas bei virškinimo problemos. Teks imtis skubių priemonių ir gelbėti savo organizmą: palepinti jį keliomis sveikos mitybos savaitėmis. Pradžiai, nustokime save koneveikę, kad nesusilaikėme prie stalo, ir pakaks liūdnai apžiūrinėti veidrodyje savo suprastėjusį atvaizdą.

Dažnai nerimaujame, kad pabudę viduryje nakties sutrikdome normalų miego rėžimą, tačiau mokslininkai atskleidė, jog tai gali būti net naudinga. Remiantis naujausiais tyrimų rezultatais įrodyta, kad nenutrūkstamas aštuonių valandų miegas nėra natūraliai būdingas žmogaus organizmui. 1990-aisiais psichiatras Thomas Wehras atliko eksperimentą, per kurį grupelė žmonių po 14 valandų per dieną visą mėnesį praleisdavo tamsoje.

Prieš keletą dienų kūdikį į gyvybės langelį atnešusi 19-metė panevėžietė jau kitą dieną sugrįžo atsiimti sūnaus. Kokie psichologiniai pokyčiai vyksta su jauno amžiaus būsimąja mama, jai sužinojus, kad laukiasi, kodėl ji kartais atsisako vaiko ir ar būti gera motina yra įgimta, kalbamės su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vaikų ir suaugusiųjų psichologe Vita Čioraitiene.

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligoms įtaką daro pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į, rodos, nežymius veiksnius, kurie neretai dar labiau sustiprina neigiamą šių priežasčių poveikį. Nepastebimas stresas Stresas, kurio mes net nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiškios psichologinės perkrovos. Taip yra pareiškę Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Ne, kalba neis apie žinomą muzikos leidybos įmonę „Koja records“, o apie žmogaus koją arba kojas, nes jų dažniausiai yra dvi. Tai – jūsų kojos. Gerai, jei jos grakščios ir ilgos – tokias mylėti lengva, O štai jei jos trumpos, putlios, kreivokos... Vis tiek – mylėti reikia. Jos – jūsų. Nemeilė savo kojoms jums gali brangiai kainuoti. Mylėti pradėti galima abi kojas arba kiekvieną paeiliui, bet pradėti geriau nuo kairės. Nes, kaip sako gyd.

Visą žiemą laukėme pavasario. Ne kalendorinio, o tikrojo. Kai daug saulės, šviesaus giedro dangaus ir šilto oro. Deja, šis ilgai lauktas metas vis niekaip neateina, o ir atėjęs daugumai žmonių dažnai tampa nemalonumų kupinu laiku. Užklumpa naujos ligos, paūmėja seni lėtiniai negalavimai. Žinokite ir būkite sau dėmesingesni! Per nervus į skrandį Ko gero, labiausiai paplitusi pavasario sezono liga – opaligė.

Jei jūs ne kosmonautas, tai vargu ar reguliariai darotės medicininius tyrimus. Deja, dauguma iš mūsų atidedame vizitą pas gydytoją iki to paskutinio momento, kai nepastebėti skausmo jau tampa neįmanoma. Bet būna ir priešingai: medikai jus įtikinėja, kad viskas tvarkoje, bet intuityviai jūs tiksliai žinote: kažkas ne taip. Aplinkinių abejonės: „Na iš kur tu žinai, kas su tavimi?“ „Tu juk ne daktaras!“ – išmuša jus iš vėžių ir trukdo įsiklausyti į signalus, kuriuos jums siunčia organizmas.

Estetinė plastinė chirurgija – jau visiems tapo žinomu ir suprantamu dalyku. O kas yra plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija – atsakys ne kiekvienas. Net ir patys šios srities medikai, mikrochirurgai, trumpai savo veiklos apibūdinti negali.

Galime tik pasidžiaugti, kad dabartinės tatuiruočių mėgėjų kartos laukia linksma senatvė. Įsivaizduokite, kiek aplink bus senučių su tatuiruotėmis ant juosmens! Žinoma atkalbinėti ar įkalbinėti nuo dekoratyviosios kūno modifikacijos (taip gražiai dabar vadinami ne tik piešiniai ant kūno, bet ir auskarų vėrimas, randavimas) beprasmiška, nes dėl skonio nesiginčijama, todėl papasakosime kaip sumažinti nepageidaujamas tokio gražinimosi pasekmes.

Medicinos praktika, ko gero, būtų labai nuobodi ir liūdna, jei ne kuriozai, kuriais mes patys, pacientai, papildome jos istoriją. Nusprendėme surinkti pačius smagiausius nutikimus, susijusius su įvairių vaistinių preparatų naudojimu, ir sudarėme jų TOP sąrašą. Kad išsaugotume visas intrigos taisykles, pradedame nuo paskutinės vietos. 7 vieta: Miegas per egzaminą Užmigti per paskaitą – įprastas reiškinys.

Drama Garliavoje, kur dėl suaugusiųjų manipuliacijų ir toliau kenčia Drąsiaus Kedžio dukrelė, nesibaigia. Paprašyta pakomentuoti galimą mergaitės būklę, psichologė Aušra Kurienė pripažino, kad negali tiksliai tvirtinti, kaip jaučiasi konkretus vaikas su juo nebendravusi ir sakė, kad neabejoja, jog mergaitės psichika jau yra labai paveikta ankstesnių įvykių ir dabartinė situacija nelabai ką keičia.

„Duokite man savo ranką, matau, kad oda suskeldėjusi“, – neseniai paūžusioje kasmetinėje grožio parodoje„Pelenė“ prie kvepiančio stendo užkalbino mane rimtas vyriškis ir patepė ranką degančios žvakės vašku. „Matote, kaip švelniai paglosto jūsų odą, viskas visiškai natūralu“, – toliau viliojo jis. Sužinojau, kad taip maloniai, tikru Provansu, kvepia namams skirta parfumerija. Vyriškis pasirodė besąs vienos įmonės, prekiaujančios natūraliais aromatais, direktorius Mindaugas Kalvaitis.

Kovo 24 d. kasmet minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. Tie kurie susidūrė su šia sunkia liga, žino: ji nesirenka aukų nei pagal amžių, lytį ar socialinį sluoksnį, taigi gali užklupti bet kurį iš mūsų. Žinoma, geriau niekada nesusitikti su ja akis į akį, bet žinoti, kaip ją atpažinti, reikia.

Rytų išmintis byloja: „gėlo vandens ąsotis geriau už sūrią upę". Nuo vandens priklauso visi žmogaus organizmo gyvybiniai procesai... ir liekna figūra. Vanduo – pats galingiausias lieknėjimo katalizatorius Vanduo sumažina apetitą ir padeda organizmui sudeginti sukauptus riebalus. Tyrimai rodo, kad organizmas, negaudamas vandens, kaupia jį, o gaudamas pakankamai – mažina jo atsargas. Jis išties yra lieknėjimo eliksyras. Vanduo sumažina apetitą ir padeda sudeginti susikaupusius riebalus.

Nuo alinančių dietų iki visiško badavimo... Ne vienas iš mūsų esame tai išbandę sunkioje kovoje su savo nuosavu kūnu. Ar susimąstome, kas iš tikrųjų tada vyksta su mūsų organizmu ir kokie pavojai slypi už vos ne panacėja tapusio gydomojo badavimo? Tuo labiau, kad badavimas kiekviename organizme palieka individualius atgarsius, o ir mes patys skirtingai reaguojame į tokį drastišką elgesį su savimi. Todėl prieš pradėdami badauti sužinokime, apie ką perspėja medikai.

Šių metų „Pelenės“ parodoje tarp daugybės įvairių grožio priemonių pardavėjų ieškojau mūsiškų natūralios kosmetikos gamintojų. Teradau tris prekystalius ir prie kvepiančių indelių užkalbinau moteris, noriai atsakančias į visus klausimus.

Šiandien trečiąkart startavusi „Savaitė BE PATYČIŲ“ ir jos iniciatorius – VĮ „Vaikų linija“ pakvietė į renginį – diskusiją, kurioje dalyvavo Norvegijos ir Švedijos karalysčių ambasadoriai, valstybinių institucijų, žiniasklaidos, verslo atstovai, medikai. Pasak specialistų, patyčios – tarsi kokia infekcija, socialiai užkrečiamas reiškinys, kuris plinta, kai jai leidžiama plisti. Diskusijos svečiai bandė išsiaiškinti, iš kur ta infekcija plinta ir kaip ją sustabdyti.

Esate jaunas ir laikote save sveiku žmogumi? Specialistai tvirtina: „Jei niekuo nesergate, dar nereiškia, kad esate sveikas.“ Norite pasitikrinti, ar jūsų širdis treniruota, raumenys elastingi, o sąnariai stiprūs? Atlikite keletą nesudėtingų testų ir viskas bus lyg ant delno. Kūno rengimo ir aerobikos instruktorė Svetlana Jankevičiene pabrėžia, kad šie testai tinka tik sveikiems žmonėms.

Ar pastebėjote, kad einate ko nors nusipirkti, kai esate suirzęs, nusivylęs, pavargęs ar vienišas, tiesiog norėdami pagerinti savo savijautą? Ir perkate tai, ko jums galbūt visai nereikia. Vėliau su gėda perskaičiuojate bereikalingas išlaidas, slepiate pirkinį toliau nuo akių ir taip iki kito karto... O gal šalia jūsų yra taip besielgiantis artimas žmogus? Yra riba, kurią peržengus toks rodos nekaltas malonumas virsta liga, apsėdimu, kai žmogui padėti gali tik specialistai.

Pavasarį mes dažnai prastai jaučiamės ir nelabai džiaugiamės savo išvaizda. Būkite budrūs: „pavasarinio nuovargio“ simptomai panašūs į daugelio ligų požymius. Taigi, kuo mes skundžiamės pirmosiomis saulėtomis dienomis ir kaip su tuo kovoti? Sausa, pleiskanota oda Odos būklė – labai svarbus skydliaukės veiklos požymis, teigia gydytojai endokrinologai. Sausa, pleiskanota oda gali būti hipotireozės – skydliaukės hormonų stokos sukelto sindromo požymis.

„Mano draugė leidžia keistus ir nemalonius garsus per nosį, kaip tie filmuko herojai, Byvis ir Tešlagalvis, tokius „khem, „kheem“. Maniau, kad tai tik blogas įprotis ir jis praeis, bet pasidomėjęs įtariau, kad tai gali būti polipai. Ar yra kokia nors galimybė išsigydyti visam laikui? Ir nuo ko jie?“ – domisi skaitytojas. Taigi, jei jau jie kartą pamėgs kieno nors nosį, jų atsikratyti bus nelengva. Polipams nebaisus net chirurgo skalpelis. Pašalinti jie nesunkiai gali vėl atsirasti.

Nors Lietuvoje ir kitose šalyse sergamumas invazinėmis meningokokinės infekcijos formomis yra nuolatinė problema, tačiau, kai ji pasireiškia itin skaudžiomis pasekmėmis, jaunų žmonių mirtimi, sukelia visuomenės rūpestį ir susidomėjimą. Tai – reta, bet labai klastinga liga. Šiuo metu stebimas meningokokinės infekcijos pakilimas, o ir įprastai Europoje susirgimai dažniau pasireiškia žiemos-pavasario sezono metu.

Be socialinių ir asmeninių problemų, persidirbimas gali kenkti ir grynai medicinine prasme: vystosi lėtinis pervargimas, stresas, taigi ir psichinės bei somatinės ligos. Liga nuo darbo Masačiusetso (JAV) universiteto mokslininkai po plačių ir ilgamečių studijų yra nustatę, kad tie kurie nuolat dirba viršvalandžius, 61 proc. dažniau serga arba patiria traumas. 12 val. ir ilgesnis darbas riziką susirgti padidina trečdaliu.

Visame pasaulyje sveikatos sistemos kūrėjai ieško optimalių būdų kaip geriau galėtų bendradarbiauti pirminės asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sektoriai, nes daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, jie veikia atskirai. Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje „Kodėl reikia asmens ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo?“ Higienos instituto sveikatos informacijos centro ir „ImPrim“ projekto priemonės „Sveikatos sinergija“ vadovas dr.

„Išeisi pietauti – tave suvalgys“, – taip sako Silicio slėnio (JAV), kuriame įsikūrę tūkstančiai IT įmonių, darboholikai. Savanaudiški verslo pasaulio interesai verčia žmones dirbti vis daugiau. Kartu su baime prarasti darbo vietą vystosi ir liguistas įprotis nuolat dirbti. Žinoma, darbas gali būti mėgstamas, išsvajotas, būtinas kaip oraus gyvenimo pagrindas.

Terminas „darboholikas“ pas mus vis dar dažnai skamba kaip komplimentas. Tačiau tai yra diagnozė, kurios turėtojui reikia profesionalios psichologinės, o gal net medicininės pagalbos. Sužinokite, ar Jūsų aistra darbui dar netapo liga. Atsakykite į klausimus „taip“ arba „ne“, po to suskaičiuokite teigiamus atsakymus.

Prastas burnos kvapas (chalitozė) kartkartėmis vargina visus. Prieš kelerius metus kone visi gydytojai savo pacientams, kenčiantiems nuo šio nemalonumo, galėjo pasiūlyti vienintelę išeitį – skirti daugiau laiko ir dėmesio burnos higienai. Išsigelbėjimas... seilės Nepriklausomai nuo to, kas yra nemalonumų burnoje priežastis, dėl blogo jos kvapo kalčiausios seilės. Tiksliau, jų trūkumas.

Mūsų emocijos – tai teigiamas dalykas ar kažkas, kas trukdo gyventi? Šiuolaikiniai tyrėjai teigia – nei viena, nei kita: emocijos – tai instrumentas, kuriuo naudotis turime mokytis. Juk šiame įtemptame gyvenime gerai suvokti, ką jauti pats ir ką jaučia kiti žmonės bei mokėti tuo pasinaudoti, tampa vis svarbiau. Emocinis intelektas: ką, toks yra? 100 metų atgal intelektas nekėlė jokių abejonių: jis buvo protinių sugebėjimų sinonimas.

Ar jums būna, kai žiūrint baisius filmus, per odą „bėgioja skuzdėlytės"? O nuo kai kurių jos visai ir nesiruošia pabėgti. Tikras tų žmonių „siaubas" – tai „žąsies oda“. Viskuo kalti plaukai? Plaukai – suragėję epidermio dariniai, dengia beveik visą kūną, išskyrus delnus ir padus. Plauką sudaro stiebas ir šaknis. Plauko šaknis glūdi odoje, plauko maišelyje. Į jį atsiveria riebalų ir apokrininės prakaito liaukos, čia tvirtinasi plauko šiaušiamieji raumenys.