Kasdien nuo storosios žarnos vėžio Lietuvoje miršta trys žmonės. Beveik visi jie gyventų, jei būtų laiku atėję pas gydytoją pasitikrinti. Deja, lietuviai, net ir žinodami pavojingą diagnozę, pas gydytojus neskuba.
Nustatė netikėtai
Danutė Makauskienė vos prieš dvi savaites buvo operuota dėl storosios žarnos vėžio. Kitą dieną po operacijos moteris jau galėjo vaikščioti, o dabar, jei ne vizitai pas gydytojus, nė neatsimintų, kas jai nutiko, nes jaučiasi gerai ir atrodo puikiai.
Ligą medikai nustatė netikėtai: moteris atėjo į polikliniką dėl akių, o šeimos gydytoja pasiūlė jai pasitikrinti ir dėl storosios žarnos vėžio. Mat dabar Lietuvoje kaip tik vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – visiems 50–75 metų žmonėms siūloma išsitirti.
D.Makauskienė prisipažino, kad gydytoja ne veltui ją nusiuntė pas kolegas – dingo apetitas, buvo pradėjusi valgyti tik vėlai vakare, tad prarado daug svorio. Galiausiai ėmė skaudėti kirkšnyje. Tačiau į tai ji nekreipė dėmesio.
Programos koordinavimo grupės pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas teigė, kad, žmogų tiriant dėl storosios žarnos vėžio, pirmiausia atliekamas tyrimas, kuris parodo, ar išmatose nėra akimi nematomo kraujo. Jei kraujo randama, žmogus siunčiamas atlikti išsamesnių tyrimų, jei nerandama, tyrimas pakartotinai atliekamas tik po poros metų. Tačiau prof. K.Strupas pabrėžė, jog kraujavimas dažniausiai nereiškia, kad žmogus serga vėžiu, nes kraujavimą iš žarnyno gali sukelti daug priežasčių.
Kitą dieną vaikšto
Medikai pabrėžėa, kad storosios žarnos augliai gydomi gana sėkmingai. Santariškių klinikose, atsižvelgiant į ligos stadiją, taikomi pažangiausi piktybinių navikų gydymo būdai – chirurginis, spindulinis ir chemoterapinis.
Kai nustatomas ankstyvos stadijos vėžys, ligoniai paprastai gydomi mažai invaziniais metodais. Paciento pilvo sienelėje chirurgai prapjauna kelias vos poros centimetrų skylutes ir specialiais instrumentais išoperuoja vėžį. Ilgiausiai operacija užtrunka iki 3 valandų.
Šitaip buvo operuota ir D.Makauskienė. „Jau kitą dieną galėjau vaikščioti“, – pasakojo moteris. O po penkių dienų ji buvo išleista namo.
Visos operacijos atliekamos ligoniui skyrus bendrą nejautrą, tad baimintis, kad skaudės, nereikėtų. Santariškių klinikų chirurgas doc. Paulius Žeromskas pabrėžė, kad ligonis pagydomas ne tik neskausmingai, bet ir greitai bei pigiai, nes jam nereikia ilgus mėnesius vartoti vaistų ir atlikti reabilitacijos. Jis gali greitai vėl pradėti dirbti.
Jei nustatomas išplitęs vėžys, operuojama atvėrus pilvo ertmę. Tokia operacija trunka 12 valandų. Po jos praeina daug laiko, kol ligonis atsigauna. Be to, tenka vartoti brangius chemoterpinius vaistus, kurie turi nemažą šalutinį poveikį.
„Net ir esant užleistam vėžiui, negalima pasiduoti. Dabar galima padėti ir tiems, kurių kepenyse ar plaučiuose yra metastazių, ir tiems, kurie anksčiau laikyti nepagydomais, kai navikas išplitęs pilvaplėvėje. Jiems iš pradžių šaliname metastazes, o vėliau atliekame intraperitoninės hiperterminės chemoterapijos operacijas, kai vaistai suleidžiami tiesiai į pilvą“, – teigė prof. K.Strupas.
Ilgai nenustato
Lietuvoje per metus storios žarnos vėžiu suserga daugiau kaip 1 600 žmonių, 900 iš jų miršta. Per pastaruosius 30 metų susirgimų storosios žarnos vėžiu padaugėjo beveik du kartus. Šis vėžys pagal sukeliamą naštą visuomenei užima trečią vietą po plaučių ir skrandžio vėžio, nes jį reikia ilgai gydyti.
Viena didžiausių problema yra ta, kad storosios žarnos vėžys nustatomas per vėlai. III–IV stadijos vėžys nustatomas daugiau kaip 60 proc. ligonių. Taip yra todėl, kad šiuo vėžiu sergantys žmonės ilgai nejaučia jokių nemalonių požymių. Prof. K.Strupas tvirtino, kad nuo to laiko, kai žarnoje susiformuoja adenoma (polipas), iki tol, kol ji virsta vėžiu, gali praeiti net 10–30 metų.
Apie 90 proc. ligonių, kuriems nustatomas I stadijos storosios žarnos vėžys, išgyvena, tačiau jei nustatomas išplitęs, – išgyvena vos 10 proc. „Taigi labai svarbu nustatyti vėžį kuo anksčiau“, – tvirtino profesorius.
Neateina tikrintis
Ketverius metus pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio nemokamai galėjo tik septynių apskričių gyventojai, o nuo šių metų liepos tokią galimybę turės visos šalies gyventojai. Tačiau lietuviai pas medikus neskuba: iš visų 50–75 metų žmonių, kurie buvo kviesti pasitikrinti, atėjo tik kas trečias. Gydytojams dažniausiai jie teisinasi, kad neturi laiko.
66 proc. žmonių, kuriems po pirmo tyrimo buvo nustatyta, kad yra kraujo išmatose, toliau tirtis irgi neina. Jie tvirtina, kad išsigando. Gydytoja dr. Natalija Zaks pridūrė, kad pas Santariškių gydytojus neatvyksta net pusė užsiregistravusių ligonių, nors iš vakaro administratoriai jiems skambina ir klausia, ar jie tikrai atvažiuos. „Jeigu praneštų, kad neatvyks, vietoj jų galėtume priimti kitus ligonius ir nebūtų eilių“, – teigė gydytoja.
Kaip išvengti?
Nėra patikimų mokslo duomenų, kaip būtų galima išvengti storosios žarnos vėžio. Tačiau dr. N.Zaks teigė, kad visuomet gali padėti sveikas gyvenimo būdas. Be to, gydytoja tvirtino, kad žarnynui daug nemalonumų pridaro nesaikingas raudonos mėsos valgymas.
„Kad žarnynas būtų sveikas, pirmiausia patarčiau valgyti pusryčius. Geriausia rinktis maistą, kuriame daug angliavandenių, t. y. košes. Visame maiste turi būti daug ląstelienos, mažai riebalų. Be to, per dieną būtina išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens. Taip pat reikia kuo rečiau valgyti saldumynų ir kuo daugiau judėti. Jeigu žmogus mašina važiuoja net į už kampo esančią parduotuvę, nereikia tikėtis, kad jis bus sveikas. Tokį žmogų gali pradėti kankinti vidurių užkietėjimas, nes jo žarnynas pripranta tinginiauti“, – aiškino gydytoja.
Dr.N.Zaks tvirtino, kad nereikia skubėti gerti ir vidurius laisvinančių vaistų, mat kai organizmas pripranta prie vaistų, sulėtėja žarnų peristaltika. Ilgainiui net stipriausi vaistai gali nebepadėti. Jei žmogus neserga kokia nors liga, nuo vidurių užkietėjimo dažniausiai padeda sveika mityba (mažiau mėsos, daugiau daržovių bei ląstelienos) ir paprasčiausia mankšta.
Aušrinė Šėmienė
