Gimdymas kaunietei virto košmaru: paženklino visam gyvenimui

Trijų vaikų mama Lina Ramoškienė (36) savo paskutiniosios atžalos, sūnaus Domanto, laukė su didžiuliu nekantrumu. Nors visas moters nėštumas buvo itin sklandus ir geras, vis dėlto lemtinga ir kupina skaudžių akimirkų tapo būtent išsvajota gimdymo diena.

16

Kauno rajone gyvenanti Ramoškų šeima – iš tiesų gausi komanda. Drauge su savo vyru Lina Ramoškienė čia augina tris savo vaikus (14 m., 5 m. ir 2m.). Būtent mažiausiasis judviejų sūnus Domantas savo gyvenimą šiame pasaulyje pradėjo ne taip ramiai kaip dvi vyresnėlės jo sesutės. 

(16 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Domantą paženklino visam gyvenimui: dabar perspėja kitus

Prisiminti gimdymo dieną – vis dar sunku

Dabar kalbėdama apie pirmąsias Domanto dienas, jo mama Lina vis dar negali sulaikyti ašarų ir be galo jautriai renka žodžius. Moteris atvira – jai apie tai šnekėti vis dar labai sunku, tačiau ji tiki, kad Domantui sustiprėti gali padėti aplinkiniai žmonės.

Į prisiminimus sugrįžusi Lina pasakoja, kad jos nėštumas niekuo nesiskyrė nuo praeitų dviejų – jis buvo geras, sklandus, o vaikelis vystėsi puikiai. Tačiau lemtinga tapo būtent ilgai laukta gimdymo diena.

„Naktį prasidėjus sąrėmiams, išvykome į ligoninę. Čia atvykus, tonusai buvo geri, sąrėmiai reguliarūs. Tačiau po poros valandų viskas pasikeitė – tonusai tai nukrisdavo iki žemiausio lygio, tai vėl pakildavo į aukštumas. Sunerimusi akušerė kelis kartus kvietė gydytoją, tačiau jis patikino, kad tai nieko rimto“, – sako Lina.

Vaiką stūmė per prievartą

Gydytojas nusprendė pagreitinti moters gimdymą ir skyrė skatinamųjų, po kurių gimdymas itin pagreitėjo. Tačiau dabar Lina prasitaria, kad vaikelio stūmimo jausmo vis dėlto nebuvo:

„Vaiką stūmiau per prievartą. Gimęs Domantas net nekvėpavo, gydytojai iš karto puolė jį gaivinti. Gaivinimas truko apie 10 – 12 minučių, vėliau jį išnešė į inkubatorių. Žinoma, gydytojai tokiose situacijose galvoja apie vaiko gyvybę, bet savo naujagimio net nepaliečiau ir nelaikiau jo ant krūtinės...“.

Tačiau viskas taip paprastai ir laimingai nesibaigė, į ligoninę iš Kauno klinikų buvo iškviestas reanimobilis, Domantas buvo paguldytas Kauno klinikų naujagimių skyrių. Nors dabar viską pasakodama Lina neslepia abejonių, kodėl jos sūnus iš karto nebuvo paguldytas į reanimaciją.

REKLAMA

Begulint naujagimių skyriuje, naktį Domantui prasidėjo traukuliai, kurių medikai nesugebėjo suvaldyti. Jis buvo perkeltas į reanimaciją, kurioje jau trečią dieną vaikui prasidėjo sepsis bei pneumonija.

Galėjo išgelbėti Cezario pjūvis?

Lina svarsto, kad galbūt jį galėjo sukelti atliekami įvairūs tyrimai, nuolatiniai adatų dūriai. Tačiau dabar tokie svarstymai lieka tik mintyse, o Domantui oro trūkumas gimdymo metu bei tokios komplikacijos po to sukėlė nebeišgydomų pasekmių.

Paklausus, kas lėmė deguonies trūkumą gimdymo metu, Lina ir medikai patys neturi tikslaus atsakymo į šį klausimą, tačiau atsakymas, ar Cezario pjūvis būtų padėjęs Domantui į šį pasaulį pasibelsti sveikam – lieka nežinioje.

„Po gimdymo ilgai kalbėjomės su gydytoju, akušere ir vedėju. Jų teigimu, nebuvo jokių rimtų požymių atlikti Cezario pjūvį. Šokinėjantys tonusai pasitaiko labai dažnai, jie susireguliuodavo, todėl nevertino to kaip labai rimto požymių.

Mano manymu, Cezario pjūvis tikrai buvo reikalingas, nes nuo to laiko, kai pradėjo šokinėti tonusai, praėjo bent porą valandų, o tokį pjūvį atlikti daug laiko nereikia, galbūt tada būtų ir daug mažesnis deguonies trūkumas, tuo labiau net vaiko galvelė nebuvo įsistačiusi į gimdymo takus“.

Domantas pirmąsias savo savaites praleido, apsuptas ne jaukių namų šilumos, o baltų ligoninių sienų. Berniukas dvi savaites gulėjo reanimacijoje, dar tiek pat – naujagimių skyriuje. Medikai nesiryžo prognozuoti vaiko likimo, viskas, ką buvo galima daryti – laukti, augti ir tikėtis, kad viskas bus kiek įmanoma geriau.

Pats nieko negali daryti

Berniuko smegenys buvo itin ištinusios, todėl buvo ganėtinai sudėtinga pasakyti, kiek iš jų yra žuvusių. Vis dėlto, atslūgus patinimui, buvo matyti, kad žuvusiųjų kiekis iš tiesų didelis. Jau pirmomis dienomis Domantui prasidėjo epilepsija, o sulaukus keturių mėnesių – nustatytas cerebrinis paralyžius.

Dabar Domantui – jau dveji metukai. Jam augant, ėmė ryškėti ir visi didžiausi sunkumai. Jis nieko pats padaryti negali, berniukas nesivarto, nesėdi ir pats nevaikšto.

REKLAMA

„Bandome mokytis žingsniuoti, bet, deja, labai sunkiai mums tie žingsniai dėliojasi. Domantui reikia labai daug pastangų ir jėgų tam. Po truputį jis mokosi ir kramtyti, nors jo raumenukai veido ir labai silpni, todėl jis tai daro itin retai. Skysčius geriame iš buteliuko, o valgome – trintą maistą“, – sako Lina.

Domanto mama džiaugiasi, kad berniukas iš tiesų yra ramus vaikas, kuris spinduliuoja begaline šiluma ir gerumu. Pamažu šeima atpažįsta ir jo emocijas. Štai, pavyzdžiui, mankštų metu jis kartais nustato piktesnę veido išraišką, vadinasi, tokiu būdu nori pasakyti, kad šiandien jis jau pavargo.

Šeima nuolatos kartu su Domantu lankosi pas kineziterapeutę, o jo mama Lina įvairiausiais keliais stengiasi atrasti naujus būdus, kaip būtų galima padėti mažamečiui. Ji buvo išsiuntusi ir dokumentus į Maskvą dėl kamieninių ląstelių terapijos. Deja, Domantas šiai procedūrai netiko dėl per didelės epilepsijos formos.

Nauja viltis

Be akių nervo atrofijos Domantui yra žievinis regos sutrikimas, todėl nors akys tarsi ir mato, bet smegenys nepriima vaizdo, jis nesuvokia, ką mato. Todėl jam nuolatos reikia stimuliuoti ir treniruoti smegenis.

„Išnaudojame visas valstybės skiriamas reabilitacijas, sanatorijas, raidos centrą bei vykstame pas privačius specialistus, dabar gavome galimybę Rimanto Kaukėno fondo dėka gauti specialistę nemokamai, kuri Domantui darys masažą ir dar vieną mankštą papildomai“, – sako Domanto mama.

Domantas taip pat klauso Tomatis programą, kuri turėtų paskatinti kalbos atsiradimą ir suvokimą. Berniukui sukakus dviem metams, jo mama ilgai stebėjo grupę „Vilties spindulėlis“, kurioje matė, koks palaikymas sergantiems vaikams yra iš aplinkinių žmonių, kaip visi drauge jie padeda vaikams pasiekti reikalingą gydymą.

Domanto mama yra be galo dėkinga šiai grupei už visą palaikymą, taip pat savo artimiesiems ir draugams už pagalbą. 

Nauja viltis vaikui užgimė Novosibirsko mieste, kurioje atliekama speciali terapija vaikams. Jos metu ląstelės yra išskiriamos iš pačio vaiko kraujo, jos dauginamos savaitę laiko ir tada suleidžiamos į stuburo slankstelius.

REKLAMA

Vieną kartą Domantas tokią terapiją jau išbandė. Per paskutinius penkis mėnesius jam stipriai pagerėjo galvos ir nugaros kontrolė, o jo emocijos tapo žymiai aktyvesnės, atsirado ir veido išraiškos, pagerėjo žvilgsnis ir pagausėjo garsų. Siekiant sulaukti geriausių rezultatų, makrofagų ląstelių terapiją reikia pakartoti mažiausiai tris kartus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų