Kūno plaukų šalinimas yra ne tik mados reikalas – tai giliai įsišaknijęs kultūrinis reiškinys, atskleidžiantis lyties, klasės ir galios santykius, rašoma starsinsider.com.
Nuo akmens amžiaus iki civilizacijų ištakų
Plaukų šalinimas egzistavo dar akmens amžiuje, o Egipte, Graikijoje ir Romos imperijoje moterys bei vyrai tam naudojo aštrių kriauklelių kraštus, bičių vašką ar kitas natūralias priemones. Senovės romėnai glotnią odą laikė aukštesnės klasės bei tyrumo ženklu.
Vidurio Rytuose bei Azijoje paplito siūlo metodas – plaukų, ypač nuo antakių, šalinimas plonu siūlu arba virvele. Šis būdas iki šiol tebenaudojamas.
Įdomu, kad tuo metu vienas plaukuotumas buvo itin geidžiamas – tankūs suaugę antakiai laikyti patrauklumo ženklu, o Persijoje merginoms plaukų šalinimas ir antakių formavimas simbolizavo pasirengimą santuokai.
Viduramžių ir Renesanso mada
Viduramžiais Katalikų bažnyčia skatino moteris auginti plaukus kaip moteriškumo simbolį, bet viešumoje privalėta juos slėpti.
XIV a. damos net pešiodavo plaukų augimo liniją, kad veidas atrodytų ovalesnis. XVI a., valdant Elžbietai I, išpopuliarėjo visiškas antakių šalinimas.
Naujieji laikai: nuo skutimosi peiliukų iki Darvino teorijos
XVIII a. išradus pirmąjį saugų skutimosi peiliuką vyrams, jais ėmė naudotis ir kai kurios moterys. Tačiau tik XIX a. pabaigoje požiūris į kūno plaukus smarkiai pasikeitė.
Čarlzas Darvinas 1871 m. veikale „Žmogaus kilmė“ teigė, kad mažiau plaukuota oda yra evoliucijos ir patrauklumo ženklas.
Mokslininkai net ėmė moterų plaukuotumą sieti su ligomis, „beprotybe“ ar seksualiniais nukrypimais. Taip gimė naujas socialinio spaudimo sluoksnis.
Plaukų šalinimas kaip socialinė kontrolė ir klasės simbolis
XX a. pradžioje, JAV glotni oda tapo baltaodžių viduriniosios ir aukštesniosios klasės moterų skiriamuoju ženklu.
1915 m. žurnalas „Harper’s Bazaar“ pirmasis paskelbė reklamą apie būtinybę šalinti pažastų plaukus, o „Gillette“ išleido pirmą skustuvą moterims, reklamuotą kaip sprendžiantį „gėdingą problemą“.
Nauja mada sutapo su trumpėjančiais drabužių kirpimais ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu išpopuliarėjusia kojų depiliacija dėl nailoninių kojinių trūkumo.
Seksualumo era ir bikini revoliucija
XX a. viduryje, atsiradus bikini stiliaus maudymosi kostiumėliams, ypatingas dėmesys buvo skiriamas ir intymiosios zonos depiliacijai.
„Playboy“ ir kiti panašūs leidiniai įtvirtino idėją, kad glotni oda – seksualumo sinonimas. 1960–1970 m. feministės ir hipių kultūra mėgino tam pasipriešinti – tarp jų kūno plaukai tapo lygybės simboliu.
Tačiau popkultūra, pornografija ir naujos depiliacijos mados greitai susigrąžino dominavimą. 1987 m. Niujorke atidaryta pirmoji salonų grandinė, siūliusi „brazilišką“ depiliaciją, tapo tikru proveržiu, kurį išpopuliarino tuometiniai supermodeliai.
Rytų ir Vakarų skirtumai
Jei Vakaruose depiliacija tapo „higienos norma“, Azijoje situacija visiškai kitokia. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje bikini zonos plaukai buvo laikomi vaisingumo ženklu, o kai kurios moterys netgi darėsi plaukų persodinimo procedūras, kad šie atrodytų vešlesni.
Moterys Azijos šalyse, tokiose kaip Pietų Korėja bei Japonija, iki šiol dažnai renkasi nešalinti plaukų intymioje kūno zonoje.
Vakarietiškoje kultūroje glotni oda prilyginta švarai, o plaukuotumas – priešingai, tačiau realybė kartais netgi priešinga. Tiesa tokia, kad depiliacija dažnai sukelia odos pažeidimus, infekcijas ar sudirgimus.
Nepaisant to, technologijos tobulėjo – elektrokoaguliacija, šviesos impulsai ir lazeriai buvo pristatomi kaip modernus sprendimas.
Ketvirtoji feminizmo banga: pasipriešinimas grįžta
2010-aisiais feministinis judėjimas įgavo naują pagreitį. Jaunesnė karta ėmė drąsiau kalbėti apie kūno autonomiją ir savo teisę rinktis.
Žinomos moterys, tarp jų Emily Ratajkowski, viešai pozavo su nepašalintais pažastų plaukais, o net „Harper’s Bazaar“ publikavo tokias fotosesijas – tarsi atsiprašydamas už savo istorinę reklamą.
Šiuolaikiniai prekės ženklai, tokie kaip „Billie“, ėmė vaizduoti įvairias moteris – su plaukais ar be jų – ir skatinti „tikrą pasirinkimą“. Taip kūno plaukai iš kosmetinio klausimo virto revoliucijos, aktyvizmo ir socialinių pokyčių simboliu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
