Naujienų portalui tv3.lt apie besikeičiančias laidojimo tradicijas Lietuvoje bei laidotuvių kainas sutiko papasakoti Laidojimo paslaugų centro komunikacijos specialistė Vilma Budėnienė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsisveikinimų būna įvairių, tačiau pagrindiniai prašymai išlieka tokie patys – norima, kad jų metu velionis būtų palydimas su meile, atida ir pagarba.
Populiarėja prabangūs atsisveikinimai ir pinigų aukojimas
Iš pradžių pašnekovė papasakojo apie tai, kad vis dažniau galima pamatyti puošnias laidotuves. V. Budėnienės teigimu, žmonės noriai naudojasi galimybėmis skoningai ir gražiai puošti karstus ar urnas gėlių kompozicijomis ir žvakėmis.
Ji pasakojo, kad patirtis rodo, jog dažnai puošybos elementus vertina Vilniaus krašte gimę ir augę žmonės. Jie iš personalo prašo daugiau gėlių ir šviesos.
„Taip pat ir ateinantys atsisveikinti atneša gėlių: vis dar populiarios puokštės, vainikėliai ir kitokios puošnios gėlių kompozicijos, kurių pasirinkimas šiandien yra labai įvairus ir gausus“, – teigė ji.
V. Budėnienė taip pat pridėjo, kad šiais laikais į laidotuves ateinantys žmonės labai dažnai stengiasi paremti netektį išgyvenančią šeima, tad aukų dėžutės ar vokeliai atsisveikinimuose – ne naujiena.
Ji pasakojo, kad ant vokelių žmonės kartais parašo jautrius žodžius, kiti parašo nuo ko vokelis, o tretieji tik įdeda kupiūras į aukų dėžutę taip prisidėdami prie pagalbos šeimai.
„Aukų dėžutės labai gelbsti tiems, kurie nežino, kam iš šeimos narių įteikti paramą, kas organizuoja laidotuves.
Aukų dėžutę išlydint į kapines atidaro būtent tie artimieji, kurie laidoja ir geriausiai žino, kur bus panaudotos surinktos lėšos: laidotuvių išlaidoms padengti, tolesnei kapo priežiūrai, paminklui, o gal likusiems šeimos nariams paremti – vaikams, vyresnio amžiaus ar ligotiems tėvams ar kitiems“, – aiškino pašnekovė.
Didelis dėmesys sentimentams ir dvasingumui
Dar vienas aspektas, į kurį pokalbio metu dėmesį atkreipė pašnekovė, buvo jautrumas įvairioms detalėms, grožiui ir dvasingumui.
Pasak V. Budėnienės, dažnas prašo ekranuose susirinkusiems parodyti velionio nuotraukas, įvairias gyvenimo akimirkas taip prisimenant ir pagerbiant jo atminimą.
„Kiekvienoje šarvojimo salėje yra dideli ekranai, televizoriai: labai populiaru rodyti šeimos nuotraukas, vaizdo filmus, kuriuose velionis ar velionė dar džiaugiasi gyvenimu, yra apsupta artimųjų, šeimos, draugų. Kartu su susirinkusiaisiais pasidalijama brangiais prisiminimais.
Pastebėjome, kad tokiomis akimirkomis žmonės yra jautrūs detalėms, sukurtam grožiui, patogumui, dvasingumui.
Pastebime ir tai, kad vis dažniau artimieji prašo parašyti ar patys parenka gražių žodžių, sentencijų, sakinių iš mylimų velionio kūrinių, paprašo sumaketuoti, atspausdinti, padėti ar pakabinti juos šalia nuotraukos“, – sakė ji.
Tiesa, ji pridėjo, kad nors ne vienam rūpi tai, kaip atrodys laidotuvės, kaip bus pasitikti susirinkusieji ir kaip bus išlydimas velionis, vis tik ceremonijos ašimi išlieka dvasiniai dalykai – šv. Mišios ir maldos.
„Nors čia mes kalbame daugiau apie išorinius dalykus, detales, iš kurių susidaro laidotuvių visuma, bet, be abejonės, svarbiausia tradicija tikintiesiems išlieka šv. Mišios už mirusįjį, kunigo palyda, malda“, – pabrėžė ji.
Žmonės modifikuoja senąsias tradicijas
Pasiteiravus komunikacijos specialistės V. Budėnienės, ar ji pastebi tokių senųjų tradicijų, kurios anksčiau buvo populiarios, o dabar pasitaiko retai, ji tikino, kad ne.
Pasak pašnekovės, vienu ar kitu atveju, dažniausiai tradicijos išlieka, tačiau yra keičiamos, pritaikomos šiems laikams.
„Anksčiau populiarioms paslaugoms atsirado įvairios alternatyvos. Jeigu anksčiau pageidaudavo projektoriaus salėje, tai šiandien nueitą žmogaus gyvenimo kelią ir šviesias akimirkas rodo per didelius televizorių ekranus.
Jeigu anksčiau poilsio kambarėliuose patys rūpindavosi vaišėmis, tai dabar šias paslaugas vis dažniau patiki profesionalams ir nusiima nuo savęs šį rūpestį.
Pastebime ir tai, kad šiandien karsto, kryžiaus, nuotraukos nešimą žmonės neretai patiki profesionalams, palydai, o štai gėlėms iki kapinių nuvežti užsako atskirą automobilį.
Įdomu tai, kad anksčiau negalėdami atvykti į atsisveikinimą žmonės paprašydavo giminaičių ar draugų, kad ir nuo jų nupirktų gėlių, perduotų užuojautą, tai šiandien viską galima užsakyti“, – apie daugiau modernumo įgaunančias laidotuves pasakojo ji.
Taip pat V. Budėnienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau žmonės skubėdavo velionį greičiau pašarvoti, o dabar pastebima, kad laidotuvės tampa planuojamomis.
Pasak jos, susiduriama su atvejais, kai artimieji prašo pagarbiai ir saugiai laikyti kūną tiek, kiek reikia, iki kol susirenka visa iš atokiausių pasaulio kampų atsisveikinti norinti šeima.
Laidotuvėse nustato aprangos kodą
Kaip dauguma prisimena, anksčiau į laidotuves atvykusieji susirinkdavo apsirengę juodai, o šeimos nariai po artimojo mirties neretai vilkėdavo juodus drabužius dar kurį laiką.
Vis tik, pasak V. Budėnienės, juoda spalva šiuo metu dažniau vilki šeimos nariai, o kiti susirinkusieji renkasi tamsesnius atspalvius.
„Populiariais išlieka ramių, santūrių spalvų drabužiai. Pastebime, kad dominuoja juoda, bet dažniau ji atsispindi pačių artimiausiųjų, šeimos rate.
Atvykusieji atsisveikinti neretai renkasi pilkos, mėlynos, violetinės, rudus atspalvius. Geriausia pasirinkti tamsesnius ar neutralius, pastelinius atspalvius, išlaikant dalykišką, tvarkingą ir pagarbią išvaizdą“, - patarė specialistė.
Tiesa, pasak jos, jaunų žmonių ir vyresnių žmonių santykis su laidotuvėmis skiriasi. Pasak jos, galima pastebėti, kad vyresnio amžiaus žmonės, senjorai, į laidotuves žvelgia kiek kitaip, joms pasipuošia.
„Vyresnio amžiaus žmonės į laidotuves pasipuošia, netgi, galimai, turi būtent šiai progai skirtus drabužius: vyrai nevengia kostiumų, moterys dažniausiai dėvi klasikinio kirpimo suknutes, sijonėlius ir švarkelius.
Neseniai negalėjau atitraukti akių nuo garbaus amžiaus ponių, kurios atėjo į atsisveikinimo ceremoniją dėvėdamos pilko granito spalvos suknutes iš gipiūro, pamušalas buvo juodas, suknutės buvo puoštos nėriniais su iškiliu akytu raštu. Ši draugių trijulė atrodė labai puošniai.
Moterys atėjo palydėti savo draugės ir pasipuošė, buvo jautru ir pripažinsiu – gražu. Pagalvojau, kad tos suknutės tikrai joms kažką reiškia“, – šyptelėjo ji.
Nors kai kurie laikosi tradicijų ir stengiasi rinktis tamsesnius atspalvius, vis tik, pasak specialistės, retais atvejais artimieji atsisveikinimui nustato tam tikrą aprangos kodą.
„Kartais būna, kad paprašoma rengtis baltos spalvos drabužiais ar tokios, kurias mėgo velionis. O kartais matyti kitoks drabužis – ryškesnis ar su kokiu užrašu. Matyt, jis kažką reiškė velioniui, jų draugystei“, – sakė ji.
Vis tik V. Budėnienė taip pat išryškino tuos drabužius, kurie vis dar nėra tinkami atsisveikinimams. Pasak jos, tai – šortai, vasarinės suknelės, dėvimos paplūdimyje, laisvalaikio drabužiai.
Ji pabrėžė ir tai, kad atsisveikinimui vertėtų pasirinkti puošnesnius, tamsesnius, ilgesnėmis rankovėmis, kelius dengiančius drabužius. Bateliai taip pat turėtų būti uždaresni, o ne atviros basutės.
Įvardijo atsisveikinimo kainą
Galiausiai, V. Budėnienė išryškino tai, kiek gali kainuoti atsisveikinimas. Pasak jos, įprastai sumos varijuoja, nes kiekvieno poreikiai skirtingi, tačiau taip pat pateikė vidutinę atsisveikinimo kainą.
„Vidutiniškai laidotuvės kainuoja 3 500 eurų. Kuklios laidotuvės gali kainuoti mažiau, o štai jeigu norima ypatingo iškilmingumo ar išskirtinumo – gali kainuoti tiek 5 000 eurų, tiek 7 000 eurų, tiek daugiau nei 10 000 eurų“, – skaičius įvardijo ji.
Pasiteiravus, kodėl kainos gali svyruoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų, V. Budėnienė pasakojo, kad kiekvienos laidotuvių atributikos dalies kainos skiriasi.
Kaip pavyzdį ji pateikė karstą. Anot jos, vienas karstas gali kainuoti 400 eurų, tačiau kito kaina gali siekti iki kelių tūkstančių eurų.
„Taigi, jeigu mirusiajam artimieji perka brangų karstą, tai jau skaičiuojama kaina išauga“, – sakė ji, pridėdama, kad tokia pati filosofija tinkama ir urnoms.
Taip pat specialistė pridūrė, kad vieni artimieji netekę velionio nori šarvojimo salę puošti išskirtinėmis gėlių kompozicijomis ir žvakėmis, o kiti pasirenka kuklesnį papuošimą, kas lemia mažesnę kainą.
„Kaina didesnė, kai užsakovai pageidauja prabangaus katafalko, puošnios didelės salės ir palydos, kapo papuošimo, kapavietės sutvarkymo, vėliau – ir priežiūros. Pastebiu, kad žmonėms tampa labai svarbi kokybė, galimybės, geriausias rezultatas ir kuo mažiau rūpesčių.
Taigi, laidotuvių kaina priklauso nuo užsakovų norų, pageidavimų, velionio valios, net jo gyvenimo būdo, pomėgių. O pasirinkimas šiandien nuo drabužių iki karsto ar urnos, salių ir vietos, yra labai didelis, įvairus“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
