Apie tai, kiek sveikatos „kainuoja“ tatuiruotės, kodėl jos gali „paslėpti“ odos onkologines ligas ir kas, kalbant apie tatuiruotes, yra tiesa, o kas – tik mitai, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo gydytojas onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas.
Tatuiruotės gali apsunkinti odos vėžio diagnozavimą
Anot gydytojo, tendencija akivaizdi – į kabinetus ateina žmonės ir su vis daugiau, ir su vis didesnėmis tatuiruotėmis. Didelį populiarumą išduoda ir tatuiruočių salonų bei jų meistrų gausa.
Vis dėlto tai, kad kūnus nusėja gausūs kiekiai tatuiruočių – didelio ploto, įvairiausių spalvų – gali tapti meškos paslauga mūsų sveikatai. Gydytojas įspėja, kodėl tatuiruotės kelia bėdų ir jų darbe, ir pacientams:
„Vis daugiau sudaro, ypač jeigu žmonės turi dideles tatuiruotes ir spalvotas tatuiruotes, nes jeigu tatuiruotės zonoje atsiranda pavojingas apgamas arba tatuiruotė buvo padaryta toje zonoje, kur yra apgamas, tatuiruotės dažai paslepia pakitimus.
To pasekoje mes turime vėlesnę diagnozę, o, deja, melanoma yra tokia liga, kuri vis dar sunkiai pasiduoda gydymui ir visos jėgos metamos į ankstyvą diagnostiką. Būtent tatuiruotė mums ir trukdo tai padaryti.“
Ekspertas prideda, kad atlikti tyrimai aiškiai rodo: jeigu melanoma nustatoma esamoje tatuiruotėje, įprastai tai jau pažengusi onkologinė liga. Vertinant pagal Breslow požymį (pagal jį matuojamas naviko storis ir kiek giliai jis yra odoje), šis jau būna toli pažengęs.
„Būtent dėl to turime blogesnį išgyvenamumą, blogesnę ligos kontrolę“, – pridūrė onkodermatologas.
Ar tatuiruotės gali sukelti vėžį?
Jeigu tatuiruotės gali paslėpti apgamų pokyčius, gali kilti klausimas ir apie tai, ar tatuiruotės gali sukelti vėžį. Dr. V. Sidorovas sako, kad kol kas patikimų tyrimų nėra, tačiau jau atsiranda pirmieji, kuriuose tyrinėjamos sąsajos.
Laidoje jis aptarė 2024 metais švedų ir danų atliktą tyrimą, kurio metu aptikta koreliacija tarp tatuiruočių turėjimo ir limfomos. Tačiau gydytojas pabrėžia: tai yra koreliacija, o ne priežastis, t. y. teigti, kad tatuiruotės sukelia vėžį, būtų neteisinga.
„Reikia suprasti, kad tai yra populiaciniai tyrimai, jie pasako kol kas, kad yra koreliacija. Buvo pastebėta, kad pacientai – žmonės, kurie turi tatuiruočių – turi 20 proc. didesnę galimai tikimybę susirgti limfoma.
Ir net buvo pastebėta, kad ta rizika didesnė pirmais dviem metais po tatuiruotės padarymo ir, kaip nekeista, paskui po 11 metų vėl didėja. Kol kas mes negalime paaiškinti, kodėl taip yra, bet aš vėl noriu pakartoti, kad tai yra koreliacinė tikimybė, tai nėra priežasties nustatymas“, – aiškino gydytojas onkodermatologas.
Tatuiruočių dažų sudėtyje – pavojingos medžiagos
Jis sako, kad tokias sąsajas gali lemti nebūtinai tatuiruotės – galbūt žmonės, mėgstantys tatuiruotes, gyvenime daro dar ką nors, kas gali didinti limfomos riziką. Vis tik, anot eksperto, svarbu suprasti ir kaip tatuiruotės galėtų didinti šio vėžio riziką, koks mechanizmas tai lemia.
Onkodermatologas aiškino, kad darant tatuiruotes rašalas įvedamas į gilesnius odos sluoksnius, o tai mūsų organizmui – svetimas, neatpažintas dalykas. Todėl imuninės ląstelės, bandydamos atpažinti, kas tai, paėmusios gabaliuką rašalo, „neša“ jį į limfmazgius.
Dr. V. Sidorovas sako, kad limfmazgius galima įsivaizduoti kaip vadavietę, kur „sėdi“ aukščiausio rango generolai – limfocitai „su patirtimi“, kurie neatpažįsta medžiagos ir „prašo“ jos atnešti dar.
„Galimai, kadangi rašalas gali turėti pavojingų medžiagų, kurios galimai galėtų pažeisti limfinę sistemą, to pasekoje galime turėti didesnę riziką susirgti limfoma. Bet kol kas tai yra hipotezė“, – pridūrė laidos svečias.
Prieš darantis tatuiruotę užduokite svarbų klausimą
Paklaustas apie tatuiruočių rašalo sudėtį, gydytojas onkodermatologas vardija, kad jame yra ir sunkieji metalai (pvz., kadmis, chromas, nikelis, kobaltas, padedantys išgauti skirtingus atspalvius), konservantai, aromatiniai angliavandeniliai. Tai – kancerogeninės medžiagos ir, kaip aiškina ekspertas, tokie dažai buvo sukurti ne tatuiruotėms, o pramonei ir tik vėliau tatuiruočių daryme.
Darant tatuiruotę, visos šios medžiagos patenka po mūsų oda, o ėmus jas tirti ir supratus galimą žalą sveikatai, 2022 metais Europoje buvo patvirtintas REACH reglamentas, kuriame nurodoma, kokios medžiagos gali būti dažuose, kokios – ne:
„Ten yra virš 4 tūkst. įvairių cheminių medžiagų, kurios arba jau apribotos, kad negali būti sudėtyje, arba aprašytos tam tikros koncentracijos, kurios negali būti viršytos. Taip galimai turime saugesnį produktą.“
Gydytojas sako tikintis, kad Lietuvoje tatuiruočių meistrai dirba su saugiomis, pagal reglamentą sertifikuotomis priemonėmis. Vis tik einantiems puošti savo kūną rašalu rekomenduoja nesigėdyti, nebijoti ir paklausti, ar dažai yra sertifikuoti.
Ar saugu šalinti tatuiruotes lazeriu?
Gyvenime nutinka ir taip, kad pasidarius tatuiruotę ateina metas, kai norisi ją pašalinti dėl įvairių priežasčių: norima kažką pakeisti, ji yra matomoje vietoje ir t. t.
Dr. V. Sidorovas sako, kad jos gali būti šalinamos lazeriu. Paklaustas, ar tokia procedūra rizikinga, jis teigia, kad pati procedūra skausminga, po šalinimo gali atsirasti patinimas, paraudimas, pūslelės, pigmentacijos pakitimai (oda toje vietoje gali būti baltesnė arba tamsesnė). Einant šalinti svarbu atminti, kad šalinant skirtingus tatuiruočių pigmentus efektyvumas taip pat būna skirtingas, tad gali likti pigmento atspalvis.
„Jeigu vėl grįžti prie cheminės sudėties, laboratorijose buvo nustatyta, kad šalinant tam tikras tatuiruotes tam tikros spalvos išskirdavo sudėtingų cheminių medžiagų, <...> kurių koncentracija dešimteriopai gali viršyti galimai nepavojingą koncentraciją.
Bet čia vėlgi yra laboratorijoje, o su žmonėmis tokių tyrimų kol kas nėra. Jei ir yra, jie dar neįrodė, kad tai gali sukelti rimtą pažeidimą, odos vėžį ar kitokią patologiją“, – aiškino gydytojas.
Kalbėdamas apie šalinimą jis prideda, kad būna ir tokių atvejų, kai žmonės, pavyzdžiui, yra alergiški tam tikriems dažams ar jų sudedamosioms dalims. Tuomet šalinant lazeriu dažai gali būti suskaidyti į dar mažesnes daleles ir, kaip manoma, dar labiau padidinti alergizuojantį poveikį. Tokiais atvejais išeitis – chirurginis tatuiruotės šalinimas.
Onkodermatologo patarimai planuojantiems darytis tatuiruotes
Tad planuojantiems darytis tatuiruotę gydytojas onkodermatologas dr. V. Sidorovas dalijasi naudingais patarimais, apie ką svarbu pagalvoti prieš žengiant šį žingsnį.
Pirmiausia, jei šeimoje yra odos vėžio atvejų, žmogus turi daug apgamų, nustatyta daug pakitusių apgamų arba nustatyti ikivėžiniai ar vėžiniai odos susirgimai, prieš darantis tatuiruotę pasikalbėkite su gydytoju.
„Jeigu rasite bendrą kalbą, tada aš rekomenduočiau padaryti vadinamąjį apgamų žemėlapį – tai yra aukštos raiškos skaitmeninės odos nuotraukos. Ypač reikia užfiksuoti tą vietą, kur planuojama daryti tatuiruotę, kad turėtumėte startinę poziciją.
Ir, ko gero, paskui po tam tikro laiko protinga vėl pakartoti tą pačią nuotrauką jau su tatuiruote, kad būtų galima vertinti dinamiką“, – patarė pašnekovas.
Apsisprendusiems darytis tatuiruotę apgamo zonoje svarbi rekomendacija – nepaliesti, nepažeisti apgamo ribos. Tarpas nuo apgamo ribos turėtų būti mažiausiai 0,5 cm, dar geriau – 1 cm.
„Trečia – jeigu yra kažkokios alergijos, vėlgi įvertinti, ar neturėsite dar daugiau bėdų“, – dar vieną patarimą davė gydytojas onkodermatologas.
Galiausiai, pasidarius tatuiruotę nepamiršti savikontrolės – stebėti, ar toje vietoje neatsiranda dariniai, ar jie nekinta.
Mitai apie tatuiruotes
Nors tatuiruočių meno populiarumas auga jau ne vienerius metus, vis dėlto jį vis dar gaubia įvairūs mitai. Pavyzdžiui, ne vienam kyla klausimas – ar tatuiruotės sukelia melanomą?
„Šiai dienai atsakysiu, kad tai yra mitas, mes neturime tokių duomenų“, – teigė gydytojas, pridūręs ir tai, kad klausimas, ar tatuiruotės sukelia limfomą, kol kas yra mitas, nes sąsaja pastebėta kaip koreliacija, o ne priežastis.
Kiti galvoja, kad geltona, raudona ar kitos dažų spalvos yra saugesnės. Vis tik tai – klaidinga nuomonė, nes gali būti net atvirkščiai.
Iš seniau atėjęs ir klausimas, ar žmonėms, turintiems tatuiruočių, galima daryti magnetinio rezonanso tomografiją.
Gydytojas onkodermatologas sako, kad, pasikonsultavęs su šios srities specialistu, drąsiai gali teigti, jog tai – mitas. Vis tik pataria nesidaryti šio tyrimo, kol tatuiruotė dar „šviežia“, t. y. padaryta prieš 2–3 savaites.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ekspertai pataria“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
