Kino scenarijumi ši istorija dar netapo, užtat nugulė į komiksų knygą „Karalius nakvos Merkinėje“, rašoma pranešime spaudai.
Tai – ne pirmasis autorės darbas
Uždraustos meilės istoriją komiksų paveikslėliais pavertė ir aprašė komiksų kūrėja Gerda Jord (Gembickienė). Komiksuose atgijusi Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos IV istorija – ne pirmasis autorės darbas. Gerda Jord sukūrė knygas „Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis“, „Daugiabutis“, „10 litų“ (kartu su Migle Anušauskaite).
Filologijos studijas baigusi, specialiąją pedagogiką ir logopediją bei animaciją studijavusi kūrėja augina dvi dukras, ugdo mokinių kalbinius gebėjimus ir piešia komiksus. Buvo laikas, kai ir ji pati gyveno Merkinėje, girdėjo šios unikalios vietos pasakojimus ir legendas.
Komikse „Karalius nakvos Merkinėje“ gyvai ir išraiškingai atkuriami svarbūs XVII amžiaus įvykiai bei kontekstai: Vilniaus gaisras, Vladislovo Vazos atvykimo į Vilnių iškilmės, karališkosios vestuvės, pirmosios operos premjera, Šv. Kazimiero palaikų perkėlimas ir jam skirtos koplyčios atidarymas, Vilniaus akademijos veikla, kurioje dalyvavo M. K. Sarbievijus, A. Kojalavičius, Ž. Liauksminas ir kiti to meto šviesuoliai.
Vladislovas Vaza IV buvo vienintelis Lenkijos karalius, kuris Lietuvoje lankėsi taip dažnai – kas kelerius metus. Magiškos gamtos glėbyje, atokiau nuo didžiųjų miestų ir smalsių akių įsikūrusi Merkinė tapo ypatinga karaliaus ir jo mylimosios Jadvygos Luškovskos rezidencija.
Komiksu tapusią Merkinės legendą, o iš tiesų pirmąjį lietuvišką meninį pasakojimą, išsamiai atkuriantį Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo Vazos portretą, jo aplinką bei ryšius su Lietuva, išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygos pristatymas planuojamas Merkinėje, rugpjūčio 16 dieną, 20 valandą, per tradicines senovės dienas „Samanos“.
Pokalbis su komikso autore
Apie Merkinės istorijos vingius, kūrybą ir komiksu tapusią legendą su knygos „Karalius nakvos Merkinėje“ autore Gerda Jord kalbėjosi Laisvė Radzevičienė.
Turbūt kiekvienas Merkinės gyventojas yra girdėjęs Karaliaus Vazos meilės istoriją, tačiau dažnas atvykėlis praranda amą ją išgirdęs. Kada jūs pirmą kartą išgirdote šią istoriją?
Merkinė yra mano vyro Vaido gimtinė, atvykau čia prieš 12 metų. Susipažinome ir po kelių mėnesių jis mane atsivežė į Merkinę. Pamenu, jos grožis visiškai pakerėjo – trijų upių santaka, kalvotas reljefas, slėniai, miškai... Tuo metu Merkinė dar nebuvo atrasta, patyriau ir atradimo jausmą – čia yra tai, ko kiti dar nematė, nežino. Istoriją apie karalių Vazą, greičiausiai, papasakojo dabartinis Merkinės muziejaus direktorius, istorikas Žygimantas Buržinskas. Ji mane sudomino, užsikabinau, pradėjau gilintis pati.
Iš pradžių galvojau kurti komiksus, kurių viena linija pasakotų Vladislavo Vazos istoriją, o kita vestų į žydiškąją Merkinę. Atradau įdomių liudijimų, kuriuos gali skaityti tarsi dienoraštį ir įvykius įsivaizduoti. Man buvo įdomi ir totorių linija, kaip jie buvo atkeldinti į Merkinę. Juo labiau, kad mūsų vaikai totoriško kraujo taip pat turi.
Esu filologė, tačiau man smalsu istorija, smalsu pasidomėti, kaip viskas atsirado, ne tik matyti, kas dabar vyksta.
Ar iš to domėjimosi ir gimsta knygos?
Būna, stipriai domiuosi kokia nors tema, bet tuo pačiu ir intensyviai dirbu. Bet vos tik nueinu į dušą, rodos, šiltas vanduo atpalaiduoja, užplūsta galybė idėjų, ką norėčiau sukurti. Griebiu rankšluostį, puolu iš vonios kambario ir, rėkdama, netrukdykit, bėgu užsirašyti (juokiasi).
Vis dėlto, istorinis aspektas ir naujoje jūsų komiksų knygoje, o ir prieš tai buvusiose, gana ryškus...
Praeitis man visada gyva, neužkonservuota. Lengvai įsivaizduoju dalykus, kurie vyko praėjusį šimtmetį, per karą ir okupaciją, galiu matyti juos kaip dabar.
Gal visai logiška, kad istorijai į šiandieną tiesiate tiltą per jauniems žmonėms suprantamą modernią mediją – komiksą?
Vis dar gali atrodyti, kad komiksai Lietuvoje – moderni medija, tačiau pasaulyje – jau klasikinė. Nežinau, kodėl kuriu komiksus, negaliu sakyt, kad esu juos pasirinkusi, tiesiog taip susiklostė. Nuo vaikystės daug piešdavau, dabar tą patį daro mano dukra. Vos tik išmokau rašyti, prie paveikslėlių atsirado tekstai ir veikėjai pradėjo kalbėtis tarpusavyje. Ne pati, žinoma, sugalvojau komikso struktūrą, pamačiau ją retuose Donaldo komiksuose.
Prisimenu, močiutė turėdavo vokiškų, versdavo juos man į lietuvių kalbą. Kai kurie kūrėjai, žinau, tokių sugretinimų kratosi, sako, komiksų yra kur kas daugiau nei ančiukas Donaldas, bet aš manau, kad būtent šie komiksai yra be galo svarbūs kūrėjų raidai, nes būtent per juos atradome pasaulinius kūrinius.
2012 metai man atvėrė akis, kad komiksai gali būti ne tik vaikiški, kai susipažinau su leidėjų „Kitokia grafika“ lietuviškai išleistais pasaulinio garso komiksais suaugusiesiems. Vėl pradėjau juos kurti, nes ilgosios prozos bandymai nebuvo tokie sėkmingi. Susigrąžinusi komiksus, supratau, kad man geriau sekasi pasakoti kalbą derinant su vaizdu.
Istorinius įvykius mes linkę priimti rimtai, bet, kai pagalvoji, juk visais laikais žmonėms gyveno, mylėjo, kūrė, kovojo. Nuostabu, kad savo knygoje karalių Vazą priartinote prie įprasto gyvenimo, sužmoginote...
Turbūt toks mano kūrybos braižas, būtent taip pasakoju savo istorijas. Prieš dešimtį metų, kai su Migle Anušauskaite leidome komiksą apie Darių ir Girėną, labai bijojome, kad istorikai mūsų nesukritikuotų, o skaitytojai neapkaltintų, kad išniekinome Puntuko akmenyje iškaltus veidus. Tačiau knyga buvo priimta gerai, netgi gavome „Patriotų“ premiją ir paaiškėjo, kad herojų paprastumas nesukėlė abejonių. Kurdama „Karalius nakvos Merkinėje“ irgi šiek tiek jaudinausi: ar nepagalvos žmonės, kad sąmoningai siekiu parodyti valstybę silpną.
Kaip jūs pati apibūdintumėte savo knygos herojų, karalių Vazą?
Apibūdinau jį komikse. Tai valdovas, kuris Lietuvoje globojo meną, kultūrą, tai jo ir jo tėvo, karaliaus Zigmanto Vazos III, dėka Vilniuje atsirado pirmoji opera, teatras, Kazimiero koplyčia prie Vilniaus katedros. Jam valdant vyravo taika, tokia taika, kaip „tyla prieš audrą“. Taip, jis buvo taikos laiko karalius, o po jo prasidėjo LDK nuniokoję karai.
Kur ieškojote medžiagos knygai? Ar turėjote konsultantų?
2018 metais, radusi įdomią temą, pagaliau prisiverčiau parašyti savo lietuvių filologijos bakalauro darbą. Rašiau jį apie kultūrinius Merkinės pasakojimus, domėjausi istoriniais šaltiniais, taip pat – menine kūryba, pasakojančia apie įvairius miestelio laikmečius.
Kai pradėjau kurti Vazos istoriją, itin svarbiu tapo Liudo Glemžos straipsnis apie karaliaus keliones. Mano pasakojimas mini kai kuriuos tuos pačius įvykius. Pritrūkusi informacijos, siunčiausi lenkiškas knygas, dėl jų nebebūtina važiuoti į Krokuvą – gali įsigyti internetu. Apie Vladislovą Vazą lietuviškai nėra labai daug informacijos, reikėjo jos paieškoti.
Pirmasis jau sukurtą komiksą „Karalius nakvos Merkinėje“ perskaitė istorikas Ž. Buržinskas, jis dar prieš atspausdinant knygą, tikslino faktus. Antroji skaitytoja, rašytoja Jurga Tumasonytė, sakė: „Skaitau ir vis sustoju pasigooglinti, ar tikrai taip buvo“. Turėjau netgi mintį sudėti į knygą laiko juostą, kurioje būtų visi tikri įvykiai pažymėti, o gal sutalpinti kokį ilgą mokslinį straipsnį, kuris pagrįstų įvykių tikrumą, bet apsisprendžiau palikti erdvės skaitytojų smalsumui ir galimybei patiems atrasti istorinius įvykius ir herojus.
Nuo ko prasidėjo piešiniai? Galbūt įkvėpė koks nors herojus ar įvykis?
Man atrodo, viskas prasidėjo nuo Sarbievijaus. Iš tiesų pradėjau nuo istorinių šaltinių ir scenarijaus. Po to – eskizai, komikso planas. Vėliau visą komiksą nupiešiau pieštuku, uždėjau šešėlius, spalvas. Darbas užtruko ketverius metus.
Iš karto žinojau, kad norėsiu vaizduoti, kaip žmonės grybauja, o ir tas milžiniškas Merkinės šamas, kuris, anot vietinių, plaukioja upėje, man atima norą lipti į vandenį, kai einame maudytis. Man patiko Sarbievijaus asmenybė, kuriam darbas Vilniaus universitete buvo malonesnis nei karaliaus dvare. Komikse pavaizdavau, kaip jis skaito savo kūrybą premjeroje, kurioje jo niekas nesiklauso.
Apie vieną pagrindinių istorijos herojų – karaliaus mylimąją Jadvygą Luškovską nėra daug istorinių duomenų. Kaip jūs sau ją įsivaizdavote?
Išties, Jadvygos Luškovskos portreto nėra išlikę. Kai kas nors klausia, kuo ji mane įkvėpė, atsakau klausimu į klausimą – o kuo įkvėpė jus, nes tai aš ją tokią savo komikse sukūriau. Egzistuoja faktai, kad ji gyveno Merkinėje, kad čia buvo atkeldinta ir jos motina. Manoma, kad po vyro mirties merkiniškiai ne itin ją mėgo.
Pavaizdavau ją ramią, nors ir egzistuoja legenda, kad po karalienės apsilankymo Merkinėje, Jadvyga prakeikė karaliaus kelią į Vilnių. Vėliau tas kelias jam nešė tik nelaimes – jame mirė negyvą kūdikį pagimdžiusi karalienė, o ir jo kelionė tuo keliu tapo paskutine.
Egzistuoja legenda, kad mirštantis karalius buvo išneštas į aikštę, esą, paprasti žmonės turėję matyti, kad ir karaliai miršta. Bet realybėje taip tikriausiai negalėjo nutikti.
Ar buvo tema, kurią komikse norėjote išryškinti ir perduoti skaitytojams?
Man svarbu anuomet gyvenusių žmonių emocinis krūvis, stipriai veikė žinojimas, kad karalius neteko savo vaikų. Verkiau piešdama kai kurias scenas, nes scenos, kai karaliui ant rankų miršta vaikai, yra išties sunkios. Man rodos, paskutiniais savo metais jis dažnai atsisukdavo atgal ir galvojo apie tai, kad daug dirbo ir mažai laiko leido su artimiausiais žmonėmis. Šių laikų skubančiam žmogui tai irgi aktualu.
Merkinėje Vaza ne tik nakvojo, jis čia užmigo amžinu miegu, o didikai dar ilgai aiškinosi, kur jį laidoti, taigi, miegas užtruko, – pavadinimą komiksui sugalvojau dar prieš pradėdama jį piešti.
Lenkams ši istorija svarbi. Ar planuojate komiksą versti į lenkų kalbą?
Turbūt, čia leidyklos darbas, aš apie tai negalvoju. Išties, gal lenkams būtų visai egzotiška pamatyti, kas apie jų karalių yra sukurta Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
