Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.03.09 11:00
Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Pekarskienė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Pekarskienė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Kas gali būti donoru, kada galima organų donorystė, kaip organizuojamas šis procesas ir koks čia visuomenės vaidmuo – visi šie klausimai vis dar kelia daug diskusijų ir neaiškumų svarstantiems pasirašyti sutikimą po mirties tapti organų donoru.

Į visus šiuos klausimus buvo atsakyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultete organizuotoje paskaitoje apie organų donorystę, į kurią susirinko medicinos mokslų studentai ir kiti, besidomintys šia tema. Paskaitą skaitė ir į susirinkusiųjų klausimus atsakė Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) Komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Pekarskienė.

Renginyje dalyvavusi mediciną studijuojanti Agnė sakė, kad paskaita buvo ne tik įdomi ir kupina naudingos informacijos, bet ir priverčianti susimastyti. „Esu nemažai girdėjusi apie organų donorystę, bet vis iškildavo tam tikrų klausimų, dėl kurių nesiryžau išsiimti donoro kortelės. Po šios paskaitos jaučiuosi visiškai rami, todėl tuojau pat užpildysiu savo sutikimą.“

REKLAMA

Kas gali būti organų donoru?

Pasak R. Pekarskienės, amžius – ne kliūtis tapti organų donoru. NTB duomenimis, vyriausias pasaulyje donoras buvo 83 metų, o jauniausias – vos 6 dienų kūdikis. Kas po mirties gali tapti donoru, lemia medicininiai kriterijai.

„Pirma, organų donoru gali tapti žmogus, kuriam nustatyta smegenų mirtis. Tik ją konstatavus žmogus laikomas mirusiu, – teigia NTB atstovė. – Vis dėlto žmonės smegenų mirtį dažnai painioja su koma, iš kurios žmogus gali pabusti. Taip pat negali būti medicininių kontraindikacijų, trukdančių donorystei. Ir galiausiai – labai svarbi paties asmens iki mirties išreikšta valia tapti organų donoru ir artimųjų sutikimas paaukoti mirusiojo organus.“

Statistika nedžiugina

Nors metai dar tik įsibėgėja, šiemet Lietuvoje jau atlikta 21 organų ir audinių transplantacija: persodintos 6 ragenos, 1 kepenys, 1 širdis ir 10 inkstų (vienas iš jų – gyvo donoro). Praėjusiais metais iš viso atliktos 158 transplantacijos.

Organų transplantacijos kasmet laukia 400 Lietuvos gyventojų. Paaukoti donorų organai ir audiniai išgelbėja dalies iš jų gyvybes, pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Deja, kasmet Lietuvoje nesulaukę organų miršta apie 15–20 žmonių.

Pasak R. Pekarskienės, šiuo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių tam tikro organo transplantacijos laukia 377 recipientai, 16 iš jų yra vaikai. Priežastys, dėl kurių pacientams prireikia organo transplantacijos, yra įvairios: gripo komplikacijos, lėtinės ligos, šalutinis vaistų poveikis ir kt.

REKLAMA

Mitai vis dar egzistuoja

Nors visuomenės sąmoningumas ir suvokimas apie organų donorystę didėja, vis dar gajūs mitai, kurie neleidžia apsispręsti po mirties paaukoti savo organus.

NTB atstovė pasakoja, kad vis dar yra manančių – jei gydytojai žinos, jog pacientas nori būti donoru, nebesistengs išsaugoti jo gyvybės. Taip pat manoma – jei asmuo turės donoro kortelę, jam gali grėsti pavojus arba po mirties gali būti sudarkytas jo kūnas. Paplitusi ir nuomonė, kad miręs žmogus gali būti per senas tapti donoru, netgi tikima, kad asmuo po nustatytos smegenų mirties gali atsigauti arba kad Bažnyčia nepritaria organų donorystei.

Pasak R. Pekarskienės, visi šie sklandantys mitai yra klaidinantys, todėl labai svarbu gauti teisingą informaciją, kuri padėtų apsispręsti po mirties tapti donoru. Šiuo metu sutikimą tapti donorais pasirašę ir donoro korteles turi 28 745 Lietuvos gyventojai.

„Kad ir kaip asmuo apsispręstų, mes gerbiame jo ir jo artimųjų nuomonę, tačiau labai prašome pasikalbėti su artimaisiais apie savo sprendimą. Žinoma, tokiam rimtam pokalbiui reikia motyvo – galbūt pamatyta laida, išgirsta paskaita ar perskaitytas straipsnis bus priežastis, kuri paskatins apie tai pasikalbėti, išsakyti savo poziciją, savo norą ir padės nesukelti keblumų artimiesiems po asmens mirties“, – kalbėjo R. Pekarskienė.

REKLAMA

Informacijos vis dar trūksta

Į paskaitą susirinkę medicinos mokslų studentai NTB atstovei aktyviai uždavė netikėčiausių klausimų – teiravosi apie organų ir pačių donorų gabenimo galimybes, tarptautinius organų mainus, užsienio šalių patirtį, organų pirkimą ir pardavimą.

Susirinkusieji po paskaitos galėjo pabendrauti ir su žmonėmis, kurie po organų transplantacijos gyvena visavertį gyvenimą. Medicinos mokslų studentas Rokas pasibaigus renginiui sakė, kad organų donorystė jam atrodo itin svarbi tema, todėl būtina šviesti visuomenę, suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos. Jo manymu, sklandantys mitai apie organų pirkimą ir kiti prasimanymai labai menkina šios idėjos svarbą.

„Esu ne kartą skaitęs, kad tokiose šalyse kaip Iranas organus galima „nusipirkti“ – tokia informacija net blaiviai mąstančiam žmogui sukelia priešiškumą organų donorystei. Todėl tokios paskaitos yra puikus būdas paneigti mitus ir suteikti šia tema patikimos informacijos“, – sako Rokas.

Straipsnio autorė: Ieva Meškauskaitė

Ar negalią turintiems žmonėms Lietuvoje sudarytos galimybės balsuoti savarankiškai?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Taip, yra daug pritaikytų rinkimų apylinkių, neįgaliesiems užtikrinta teisė balsuoti namuose.
Ne, dauguma neįgaliųjų neturi galimybės balsuoti savarankiškai.
Nežinau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Ar negalią turintiems žmonėms Lietuvoje sudarytos galimybės balsuoti savarankiškai?
Taip, yra daug pritaikytų rinkimų apylinkių, neįgaliesiems užtikrinta teisė balsuoti namuose.
26,7%
Ne, dauguma neįgaliųjų neturi galimybės balsuoti savarankiškai.
59,2%
Nežinau, man tai neaktualu.
14,1%

Skaitytoja
2019-03-11 14:53:43
Reikia bent kiek nusimanyti , o tada samprotauti. Gaila man tamstos-ir reikia gi būti tokiam piktam?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Optimistė 2019-03-10 13:38:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Bent pats supratai ką parašei?:D Kai pačiam ar tavo artimam žmogui reikės panašios pagalbos, nesistebėk, kad nėra kam padėti. Nes tokių žmonių, kaip tu, yra daug. piktų žmonių, juodų... Labai gaila.   ATSAKYTI
DZUKAS 2019-03-09 20:34:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
DONARYSTE? Juokdarei,cia tu busi transplontuotas ar ne,priklauso nuo to kuris prieme HIPOKRATO priesaika.Tai priklauso ar tu busi simpatiskas ar antipatiskas.Patinka ar nepatinka.Trumpiau pasakysiu,jei LIETUVOJE yra perkamas teisingumas,tai ka jus manote kad sitoje sistemoje sveikatingumo dirba sventieji?Nejuokina tegul su savo uzliuliuojamom pasakom.Cia,sitoje sveikatos transplontacijos sistemoje taip pat dirba mafija,isisaknijusi didele gili korupcija.Aisku nepasakysi kad visai nieko nedaro ar nedirba?DIRBA,bet daro ir dirba abile kad sudaryti vaizda,jeigu kas tai nurasys kad nepavyko,ir visiskai nesuka galvos del to kad zmogus uzsilenke,Tik del saves tarpusavi pasakys ir pasiguos,AI JISAI BUVO NESIMPATISKAS,o taip sitoje transplontacijoje.   ATSAKYTI
Rima 2019-03-11 11:12:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Jums linkiu niekada nesusidurti su organų donoryste, o tuo labiau su transplantacija. Jūs esate piktas ir nesamones rašantis žmogus.  
Skaitytoja 2019-03-11 14:53:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Reikia bent kiek nusimanyti , o tada samprotauti. Gaila man tamstos-ir reikia gi būti tokiam piktam?  
Diana 2019-03-11 16:56:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aš pati esu transplantuota . Nerašyk nesąmonių, jei nieko apie tai neišmanai. Kai tau reikės, linkiu" nusipirkti"- tada suprasi, kad pinigai dar ne viskas  
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų