Pilvo skausmas (nuotr. 123rf.com)

Pilvo skausmas (nuotr. 123rf.com)

Pirmojo pasimatymo nerimas gali sukelti diarėją: gydytojas paaiškino, kodėl dėl streso sustreikuoja pilvas. Žmonės turi įsišaknijusią „kovok arba spruk“ sistemą, kuri sukelia fizines reakcijas į jaučiamus pavojus.

Jei dėl ko nors jaudinamės, kūnas taupo virškinimui skirtą energiją kovodamas su baime.  Tuo tarpu žarnyno veikla pagreitėja, o dubens nervai gali stimuliuoti tiesiąją žarną.

Vincentas Ho, Vakarų Sidnėjaus universiteto gastroenterologas, paaiškino šį sąryšį, rašoma dailymail.co.uk.

Taigi, susiruošėte į pasimatymą ir, suprantama, truputį jaudinatės. Ir tuomet atsitinka tai - ima sukti vidurius ir diegti pilvą.

Staiga jau bėgate į tualetą ir svarstote, kodėl jūsų organizmas iškrėtė tokį pokštą. Kokiu būdu nervai virsta pilvo negalavimu? Kas iš tiesų vyksta mūsų kūne?

Jei patiriame stresą, normalu, kad pasireiškia ir virškinimo sutrikimų. Bendru dispepsijos terminu vadinamas nemalonus jausmas viršutinėje pilvo dalyje arba pilvo skausmai - tai yra labai dažnas dalykas nerimo ar streso atveju.

REKLAMA

Sisteminė apklausų duomenų iš kelių skirtingų tyrimų apžvalga parodė, kad dispepsija pasireiškia maždaug kas ketvirtam žmogui.

Kai imame jaudintis, smegenyse įvyksta keletas procesų, kurie perduoda signalus į pilvą ir gali paveikti virškinimo procesą.

Tai – lyg pirmykščio, medžiotojo ir rankiotojo gyvenimo pagirios bei „kovoti arba sprukti“ sistemos dalis – fiziologinė reakcija į jaučiama kenksmingą įvykį, puolimą arba grėsmę išgyvenimui.

Kai esame atsipalaidavę, virškinimui skiriama daugiau energijos.

Greitesnė pilvo veikla ir smulkesnės žarnos padeda greičiau įsisavinti maistingąsias medžiagas.

Tačiau patyrus stresą, virškinimas ir pilvo veikla bei smulkiosios žarnos sulėtėja, o stambesnių žarnų (gaubtinės žarnos) judesių padaugėja.

Tokie gausesni stambiųjų žarnų judesiai ir nulemia tai, kad kai kuriais atvejais tenka bėgte bėgti į tualetą. Štai kaip tai vyksta.

Trumpa eksperimentų istorija

Už tai, kad jau seniai suprantame, kas vyksta mūsų pilve, kai nerimaujame ar jaudinamės, galime dėkoti dviem pacientams, patyrusiems labai retus atsitikimus.

1822 metais, devyniolikmečiui Alexiui St Martin buvo peršautas pilvas. Jis išgyveno, tačiau jo pilve liko nemažėjanti skylė, kuri niekaip negijo. Ši skylė išsiplėtė į jo pilvo odos išorę.

REKLAMA

Nors Alexiui gyvenimas tikrai tapo sunkus, kariuomenės gydytojas Williamas Beaumontas gavo retą galimybę. W. Beaumontas šia skyle naudojosi lyg langu į virškinimo sistemą ir atliko eksperimentus, kad geriau išsiaiškintų, kaip iš vidaus veikia žarnynas – vienas tokių eksperimentų buvo Alexio pilvo reakcijos į emocinį poveikį.

Pavyzdžiui, W. Beaumontas pastebėjo, kad jei Alexis supykdavo, jo virškinimas sutrikdavo.

Daugiau pastebėjimų paliko gydytojas Stewartas Wolfas, tirdamas kitą pacientą, Tomą Little.

1894 metais, būdamas devynerių metų, Tomas išgėrė medžiagos, kuri stipriai pažeidė jo stemplę. Maitinimui jam buvo padaryta skylė skrandyje.

Kaip ir Alexio atveju, S. Wolfas Tomo pilvą stebėjo emocinio streso akimirkomis. Jis pastebėjo, kad išsigandus Tomo pilvas pabaldavo, o depresija galėjo virškinimą net sustabdyti.

„Kovok arba spruk“ ir žarnynas

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje mokslininkas Walteris Cannonas sukūrė terminą „kovok arba spruk“, stebėdamas gyvūnų reakcijas į stresines situacijas. Jis pastebėjo, kad kai katės yra streso būklės, jų viršutinės žarnyno dalies veikla, įskaitant skrandį ir mažąjį žarnyną, ženkliai sumažėja.

Šiame procese dalyvauja dvi nervinės sistemos dalys, vadinamos simpatetine ir parasimpatetine sistemomis.

REKLAMA

Simpatetinė nervų sistema aktyvuojama pasireiškus stresui ir organizme tarsi įjungia karinį režimą.

Parasimpatetinė nervų sistema veikia priešingai, lyg stabdis. Ji skatina „poilsio ir virškinimo“ reakciją, kuri kūną nuramina, praėjus stresui ir padeda taupyti energiją.

Kai patiriame stresą, hipotalamu vadinama smegenų dalis, kuri padeda reguliuoti emocijas, gamina kortikotropiną išleidžiantį hormoną (CRH), o tai yra pagrindinis hormonas, aktyvuojantis simpatetinę sistemą.

CRH gali stimuliuoti taip pat ir kito, adrenokortikotropinio hormono (ACTH) susidarymą, kuris tuomet iš ant inkstų esančios adrenalinės liaukos išleidžia kortizolį.

Kortizolis yra „kovok arba spruk“ reakcijai svarbus hormonas. Jis padeda pasiruošti kovai su pavojumi arba pabėgimui ir gali sulėtinti skrandžio veiklą.

Manoma, kad tai – evoliucinis mechanizmas, kadangi kraujas nukreipiamas tolyn nuo skrandžio ir mažojo žarnyno į skeleto raumenis ir plaučius, taip paruošiant kūną gynybai.

Skrandžio ir mažojo žarnyno veikla bei virškinimas vėl pagreitėja, kai yra aktyvuojama parasimpatetinė sistema.

Tačiau gaubtinėje žarnoje (didžiosios žarnose) viskas vyksta kitaip.

Streso ir nerimo metu didžiųjų žarnų veikla iš tiesų pagreitėja, nors tai sąlygoja ne simpatetinė nervų sistema.

REKLAMA

Iš tiesų manoma, kad dėl gaubtinei žarnai perduodamų signalų kaltos tos pačios parasimpatetinės sistemos skaidulos, kurios perduoda „kovok arba spruk“ reakciją.

CRH gali būti perduodamas per skaidulas tiesiai į gaubtinės žarnos sieneles, kur stimuliuoja receptorius gaminti skystį ir skatina gaubtinės žarnos judesius.

Tai paprastai nesukelia gausesnio tuštinimosi ar viduriavimo stipraus streso metu, nes tuštinimuisi reikalinga sudėtinga ir gerai koordinuojama funkcijų sistema.

Tačiau kai kurių stresinių situacijų atvejais dubens nervas gali būti aktyvuotas ir tiesiogiai stimuliuoti tiesiosios žarnos sienelių neuronus. Būtent tai tokiu atveju sukelia aktyvesnę tiesiosios žarnos veiklą ir tuštinimąsi.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
LFF burtų traukimas virto sensacija: aistras kurstė pusnuogė mergina
DABAR RODOMA
Šiurpus momentas: Lekavičius aikštę paliko kraujuojančiu veidu
DABAR RODOMA
Kaimynai ir pareigūnai prabilo apie „Iki" užpuoliką
DABAR RODOMA
Greitas ir lengvas velykinis desertas: pavyks kiekvienam
DABAR RODOMA
Viskas, ką reikia žinoti apie velykines gėlių kompozicijas
DABAR RODOMA
Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją
DABAR RODOMA
Šaro techninė Stambule. Ar „Žalgirio“ strategas pasikarščiavo be reikalo?
REKLAMA
Veido kaukė  (nuotr. 123rf.com)
Įsibėgėjus pavasariui, vis dažniau lietuviai susirūpina ir savo veido oda. Būtent šiltuoju metų laiko ji tampa išsausėjusi ir sudirgusi. Tačiau veido mankštos specialistės ...
Nemaloni statistika: lietuviai piktnaudžiauja migdomaisiais
Lietuviai suvartoja daugiausiai migdomųjų ar raminamųjų Šiaurės Europoje. Šiuos vaistus bent kartą vartojo kas penktas lietuvis. Gydytojai primena, kad visgi tai nėra nekaltos ...
Kiaušinių dažymas su svogūnais
Kiaušiniai – mitais ir legendomis apipintas maisto produktas: antai vieni mano, kad norint maitintis sveikai jų reiktų privengti, kiti tuo tarpu tikina, kad žmogaus organizmui ...
Šventinio Velykų stalo idėjos (nuotr. facebook.com)
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti? Kokiose maisto kombinacijose užšifruotas pavojus? Ką ...
Jaukas
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja aplinką tvarkančius ar gamtoje iškylaujančius gyventojus neliesti jaukų su pasiutligės vakcina. Nuo š. m. balandžio ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų