Vaidos nėštumas buvo lemtingas: rinkosi tarp savo ir vaiko gyvybės

Trečiasis Vaidos Brazauskienės vaikas moteriai atrodė tarsi Dievo dovana – nors šeima daugiau vaikų planuoti neturėjo, sužinoję apie nėštumą jie labai apsidžiaugė. Tačiau dar nėštumo pradžioje moteris turėjo pasirinkti – rinktis galimybę susirgti vėžiu ar netekti savo vaiko. Vis dėlto moteris nenutuokė, kad taip dviprasmiškai prasidėjęs jos nėštumas turės būtent tokią atomazgą.

Keturmetis Airidas pagal raidą primena penkių mėnesių kūdikį (nuotr. asm. archyvo)
17

Pasvalio rajone, mažame miestelyje Joniškėlyje gyvena Brazauskų šeimyna. Drauge su savo vyru 39-erių Vaida Brazauskienė čia augina tris savo vaikus – devyniolikmetę dukrą, ir du, šešerių ir ketverių metukų, sūnus.

(17 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Didesnė Airido galvelė išdavė sunkią ligą: mama prašo padėti

Būtent paskutinis V. Brazauskienės nėštumas buvo lemtingas ir kupinas išbandymų.

Cista ir nėštumas – nesuderinami

Dar nėštumo pradžioje, 8 savaitę, nuvažiavus pas ginekologą, tuomet dviejų vaikų mama V. Brazauskienė išgirdo nieko gero nežadančią žinią. Ginekologas pastebėjo, kad moteris ne tik nėščia, bet taip pat turi ir cistą.

„Jis pasakė, kad tokie dalykai yra nesuderinami ir patarė važiuoti konsultuotis į Vilnių. Ten mane ištyrė ir patvirtino, kad kiaušidėje yra cista ir ją reikėtų operuoti. Leido man pasirinkti, nes buvo persileidimo rizika.

Liepė auginti vaiką iki šešiolikos savaičių ir operuotis arba ne. Man patarė, kad jeigu nesioperuosiu – gali būti kiaušidžių vėžys, o jeigu atliksiu operaciją – 50 proc. persileidimas“, – dabar prisimena pašnekovė.

Tačiau besilaukdama moteris, sužinojusi tokią žinią nė kiek nesudvėjojo – „Jeigu Dievas davė, jis vaikelio ir neatims“. Operacijos metu, moteriai buvo pašalinta ne tik cista, bet ir visa kairė kiaušidė – ji buvo itin supūliavusi.

REKLAMA

„Pasakė, kad mano vaikas bus be smegenų“

Po operacijos moteris kas tam tikrą laiko tarpą privalėdavo atlikti kontrolinius vaisiaus patikrinimus. 22 nėštumo savaitę Pasvalyje gydytojas pastebėjo, kad kažkas yra negerai su vaisiaus galvyte, tarsi būtų prasiplėtę skilveliai, ir patarė vėl nuvykti į Vilnių. Čia vaisiui nustatė hidrocefaliją (galvos smegenų vandenė), šeima gavo siuntimą į Kauną.

„Kol užsiregistravau, reikėjo dar palaukti. Ten papuoliau pas tokį vyresnio amžiaus ginekologą. Nežinau, gal jam įprasta, bet man buvo šokas. Jis taip stačiokiškai drėbė, gerai, kad buvau šalia su vyru...

Pasakė, kad mano vaikas bus be smegenų, jis gali numirti. Sakė jeigu pagimdysiu, tai turėsiu vargą visam likusiam gyvenimui. Žinoma, sakė palaukti iki 38 savaičių ir tuomet spręs, ar pati gimdysiu ar darys Cezario pjūvį, nes tokie vaikai būna su didelėmis galvytėmis“, – lemtingas akimirkas prisimena moteris.

Dabar grįžusi atgal į praeitį, V. Brazauskienė prisimena, kad tos lemtingos savaitės buvo beprotiškai sunkios, moteris nieko nepasakojo net savo mamai, nes bijojo pabloginti jos sveikatą.

„Žinote, kaip sunku, kai tavęs klausia, koks nėštumas, o tu turi žiūrėti žmonėms į akis ir sakyti, kad viskas puiku, nors net nežinai, koks tavo gimdymas bus“, – ašarų nebesulaiko ji.

38 nėštumo savaitę kovo 12-ąją moteriai nubėgo vandenys. Trečiasis V.Brazauskienės vaikas, sūnus, kurį ji pavadino Airiduku, gimė pats. Tačiau jau pirmosios berniuko valandos šiame pasaulyje buvo kitokios nei daugelio naujagimių.

REKLAMA

„Kai jį pamačiau, jis net neverkė gimęs. Atrodė silpnas, išnešė jį į inkubatorių. Galvytė buvo neproporcingai didelė, o kūnelis smulkus.

Airidukas nemokėjo pats valgyti iš krūties, pirmas dešimt dienų mokėmės valgyti. Gydytojai aprašė, ką mato ir po dviejų savaičių išleido namo, reikėjo stebėti, ar tie skilveliai plėsis, ar ne“, – priduria berniuko mama.

Maratonas: namai – ligoninė

Jau pirmieji Airiduko gyvenimo mėnesiai buvo sunkūs. Vaikas labiau norėdavo miegoti nei valgyti, buvo šiek tiek vangus, pats nevalgė – tik nutraukus pieną.

Po mėnesio gydytojai pastebėjo, kad berniuko smegenų skilveliai išsiplėtę per daug. Nepilnai trijų mėnesių Airidas turėjo pirmąją savo galvytės operaciją. Tuomet gydytojai šunto dar nedėjo, bandė padaryti natūralų nutekėjimą.

„Ji buvo labai baisi, nes tuomet atrodė – toks mažas vaikas, o dar jo galvytei kažką daro. Vyras dirbo, turėjau būti viena su vaiku. Namuose pabuvome labai trumpai, galvos momenėlis, kai išsipučia, vadinasi, vėl vandenys kaupiasi...

Vėl atsigulėme į ligoninę, užsikišo kanalas, neprabėgo vanduo. Vėl operacija, įdėjo šuntą. Kaip nekeista, Airidas po operacijų atsigaudavo gerai“, – pasakoja V. Brazauskienė.

Pirmais mėnesiais Airidas mažai reaguodavo į aplinką, todėl daugelis aplinkinių klausdavo, ar berniukas girdi ir mato. Po operacijos, grįžus namo, vaikui po kelių savaičių prasidėjo nevalingi akies trūkčiojimai, nevalgymas.

Gydytojai paskyrė Airidui vaistų nuo epilepsijos, vaistai padėjo jam – rankytėmis pajudindavo žaislus, spardėsi ir kojytėmis.

REKLAMA

Negirdi vaiko verkimo

Pagaliau šeima bent kiek galėjo atsikvėpti, atrodė, kad štai, jau viskas – berniukui visos ligos suvaldytos. Tačiau būdamas septynių mėnesių, Airidas vieną dieną atpylė visą maistą, tuomet jo mama pagalvojo, kad berniukui vėl užsikimšo šuntas.

Deja, vaikui nustatė meningitą. Teko savaitę laiko ventiliuoti plaučius, reikėjo išvalyti visą maistą.

Airidui dėl užspringimo buvo įstatyta gastrostoma. Būdamas dvejų metų, Airidas turėjo ir klubų operaciją, mėnesį laiko berniukas kankinosi sugipsuotomis kojomis.

„Po tos operacijos išvykome į sanatoriją, tačiau nespėjome pabaigti... Mažasis susirgo. Paguldė mus vėl į Vilnių. Treti mažylio metai buvo patys sunkiausi, atsigavęs po dviejų plaučių uždegimų, vaikas nebejudino nei rankų, nei kojų, lyg kas būtų jį pakeitę. Balandžio mėnesį teko ištverti dar vieną operaciją, išoperavo diafragmos išvaržą.

Liepos mėnesį grįžome į klinikas dėl plaučių uždegimo, kurį išgydžius gydytojai vaikui suformavo tracheostomą, nebegalėjo mažiukas pats kvėpuoti“, – savo išgyvenimais dalijasi pašnekovė.

Tačiau Airido mama tracheostomos operacijos labai nenorėjo, vis tikėjosi, kad berniukas galės kvėpuoti pats. Bet kai moteriai pranešė, kad vaikui organizme kaupiasi anglies dvideginis – kitos išeities jau nebebuvo.

„Dabar aš jo visiškai nebegirdžiu, garsas yra tik tada, kai kvėpavimo vamzdelis užsikiša seilėmis. Kai jis verkia – matai tik vaizdą, garso nėra. Sako, kad laikui bėgant vaikai išmoksta įkvėpti. Visi minkštieji audiniai gerklėje yra subliuškę, pasakė, kad reikėjo dėti tracheostomą, nes jis pats nebegali kvėpuoti“.

REKLAMA

Svajoja padėti sūnui

Dėl nuolatinių ligų, keturmečio Airido raida dabar siekia geriausiu atveju penkių mėnesių vaiko. Airidas į kiemą išvažiuoja nebent šiltomis vasaros dienomis. Kadangi keturmetis yra mažo svorio, jam reikia duoti kaloringo pienuko. Taip pat daug pinigų kainuoja ir tracheostomos priežiūra.


Rašyti komentarą...
r
ramski
2018-11-20 19:30:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal as ir ziauri... Bet mama pati pasirinko...
Atsakyti
-3

R
Rykste
2018-11-20 19:47:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taigi sake negimdyt....
Atsakyti
-5

Z
Zose
2018-11-21 07:39:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ir tegul neprasineja jei pasirinko tegul sėdi kamputi ir verkšlena.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų