REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ši diena - birželio 5-oji - pasaulyje paskelbta diena be plastiko. Tačiau mūsų žurnalistai galėjo nesunkiai įsitikinti, kad atsisakyti plastikinių maišelių ir indų prekybos centruose lietuviams sekasi sunkiai. Mokslininkai įspėja, kad dalyje plastikinių indų esančios medžiagos gali prasiskverbti į maistą, taip mums sukeldamos net vėžį. Chemikai pataria, kaip atskirti tokį ypač nuodingą plastiką.

Ši diena - birželio 5-oji - pasaulyje paskelbta diena be plastiko. Tačiau mūsų žurnalistai galėjo nesunkiai įsitikinti, kad atsisakyti plastikinių maišelių ir indų prekybos centruose lietuviams sekasi sunkiai. Mokslininkai įspėja, kad dalyje plastikinių indų esančios medžiagos gali prasiskverbti į maistą, taip mums sukeldamos net vėžį. Chemikai pataria, kaip atskirti tokį ypač nuodingą plastiką.

REKLAMA

Rytas prekybos centruose. Nors visame pasaulyje birželio penktąją aplinkosaugininkai yra paskelbę diena be plastiko, vos per kelias minutes dešimtys parduotuvių lankytojų graibstyte graibsto plastikinius maišelius. Dažniausiai į juos dedami sveriami vaisiai, daržovės, riešutai ar kiti smulkūs produktai.

Dauguma pirkėjų prisipažįsta girdėję, kad metų metus nesuyrantys plastiko gaminiai teršia planetą, be jų esą ne visuomet pavyksta apsieiti.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, aplinkos apsaugos ministras net ir vienkartiniais maišeliais apsiginklavusiems tautiečiams turi komplimentų. Per pastarąjį dešimtmetį lietuviai pamažu atsisako vienkartinių indų, jų nuperkama vis mažiau.   

REKLAMA

 „Išmokome rūšiuoti. Kas džiugina, kad gyvenimo lygiui gerėjant ir BVP didėjant, atliekų kiekis Lietuvoje nedidėja, tai rodo mūsų išsilavinimą ir elgesį“, - sako aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.

Mažiau naudoti plastiko gaminių lietuvius pratina ir dalis prekyviečių. Dalis jų pirkėjams, užsukusiems su medžiaginiais krepšiais, pasiūlo nuolaidų. 

Visgi bent kol kas individualių pastangų pasaulyje nepakanka. Skaičiuojama, kad per pusšimtį metų plastiko vartojimas išaugo net 20 kartų. Ir Jungtinių Tautų mokslininkai tikina, kad jei žmonės su plastiko gaminiais taip draugaus ir toliau, 2050-aisiais jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų, mat didelė dalis tokių atliekų yra tiesiog išmetamos.

REKLAMA
REKLAMA

Ir dabar galima rasti daugybę vaizdo įrašų apie žmogaus taršos padarinius vandenynuose. Poilsiautojų pamėgti egzotiniai kurortai pamažu virsta sąvartynais. Tad vien Europos Sąjungoje jau planuojami netradiciniai sprendimai: norima uždrausti tokius gaminius kaip ausų krapštukai, įvairūs smulkūs plastikiniai laikikliai. Bus griežtinama ir vadinamųjų tetrapakų – sulčių bei pieno pakuočių surinkimo bei rūšiavimo tvarka.

O štai Lietuvoje jau kitąmet žadama apmokestinti vienkartinius, lietuvių taip mėgstamus maišelius.  

„Tie vienkartiniai indai, puodeliai, lėkštės, kurie yra naudojami iškyloms, juos turėsime gerai surinkti ir perdirbti, priešingu atveju tai kainuos“, - sako K.Navickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, suklusti naudojančius plastikinius gaminius ragina ir medikai. Dalyje jų galima aptikti tokių organizmui pavojingų medžiagų kaip ftalafatai, bisfenolis. Pastarasis vadinamas viena pavojingiausių medžiagų, kuri itin lengvai prasiskverbia net į maistą. Bisfenolio randama ir dalyje plastikinių vandens buteliukų, ir maisto pakuotėse. Medžiaga palaipsniui gali sukelti ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, žarnyno ligas, bet ir vėžį. O kaip suprasti, ar plastikinis indas turi ypač nuodingos medžiagos, moko chemikai.  

„Nerekomenduojame naudoti plastiko, pažymėto numeriu 7 ir raidėmis PC, nes tai yra polikarbonatas, savo sudėtyje turintis bisfenolio ir jo klasės junginių, kurie yra kenksmingi“, - aiškina chemikas Gražvydas Jegelevičius.

REKLAMA

Beje, paskelbta tarptautinė diena be plastiko įkvepia ir menininkus. Štai vilnietis Saulius Paukštys iš stambiagarbaritės buitinės technikos sukūrė penkias skulptūras, kurias galima apžiūrėti su trimačiais virtualios realybės akiniais. Pasak menininko, tokia idėja kilo pamačius, kiek daug televizorių, šaldytuvų ir kitos technikos tautiečiai išmeta kur papuola. Esą nė pusė visų elektronikos atliekų nenukeliauja į surinkimo punktus.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų