Tyrimais įrodyta, kad daug moterų klaidingai galvoja apie ligas, kurios kelia didžiausią grėsmę jų sveikatai – jos vis dar labiau bijo vėžio nei širdies ir kraujagyslių ligų, nors Lietuvoje 2012 m. daugiausia moterų (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o nuo piktybinių navikų – 17,4 proc. visų mirusių moterų. Harvardo medicinos mokyklos tyrimas atskleidė, kaip klaidingai moterys suvokia savo grėsmes sveikatai:
Procentas moterų, kurios mano, kad didžiausią grėsmę jų sveikatai kelia: • krūties vėžys – 46 % • nenustatytas vėžys – 16 % • AIDS – 4 % • širdies ligos – 4 % • kiaušidžių/gimdos vėžys – 3 %
Kas iš tiesų kelia didžiausią grėsmę moterų sveikatai (ligos paplitimas): • širdies ligos – 36 % • krūties vėžys – 4 % • nenustatytas vėžys – 3 % • kiaušidžių/gimdos vėžys – 2 % • AIDS – 1 %
Skaičiuojama, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirs beveik dvigubai daugiau moterų negu nuo visų vėžio rūšių kartu paėmus. Moterų rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra dešimt kartų didesnė negu nuo krūties vėžio. Tai iš dalies susiję su faktu, kad išgyvenamumas krūties vėžio atveju yra gana didelis, o per 40 % moterų savo pirmojo infarkto neišgyvena. Taigi širdies ligų prevencija tampa nacionaliniu prioritetu.
Insulto tikimybę penkis kartus padidina prieširdžių virpėjimas. Europos kardiologų bendrijos Prieširdžių virpėjimo gairėse yra įvardintas dydis, pavadintas CHA2DS2-VASc, kuris rekomenduojamas norint įvertinti insulto riziką ir antikoaguliantų poreikį, kad būtų išvengta insulto. Pagal šį dydį moteriškoji lytis yra atskiras rizikos veiksnys ir prideda vieną tašką prie insulto rizikos dydžio.
Tačiau pasak tyrimo, pristatyto 2013 metų Europos kardiologų bendrijos kongrese daktaro Pierre Sabouret iš Prancūzijos, bendrosios praktikos gydytojai nepakankamai gydo moteris, kenčiančias nuo prieširdžių virpėjimo. Daugiau nei 15 000 pacientų analizė parodė, kad moterys, neatsižvelgiant į jų insulto riziką bei gretutines ligas, buvo nepakankamai gydomos antitrombotiniais preparatais palyginus su vyrais.
Minėtoje studijoje tyrinėtas pacientų, sergančių prieširdžių virpėjimu, gydymas, kurį vykdė bendrosios praktikos gydytojai Prancūzijoje. Tyrime daugiausia dėmesio teikta lyčių skirtumams. Siekta nustatyti galimus faktorius rašant receptą ir skiriant tik vitamino K antagonistą [VKA], tik aspiriną arba jokių geriamųjų antikoaguliantų. Nustatyta, kad neatsižvelgiant į faktą, kad insulto rizika moterims yra didesnė, moterys, kenčiančios nuo prieširdžių virpėjimo, gauna mažiau antikoaguliantų negu vyrai.
9 dalykų apie moteris ir širdies ligas, kuriuos turėtų žinoti kiekviena:
1.Širdies ir kraujagyslių ligos – širdies ligos ir insultas – yra didžiausias moterų žudikas visame pasaulyje ir jo paplitimas tarp moterų didėja. Lietuvoje 2012 m. daugiausia moterų (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,8 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 27,2 proc. nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų. Nuo piktybinių navikų 2012 m. mirė 17,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (15,4 proc.), skrandžio (8,5 proc.) ir storosios žarnos (7,4 proc.) piktybinių navikų.
2. Kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai vyrams ir moterims yra tie patys, tačiau moterys turi papildomų rizikos faktorių per savo gyvenimą dėl fiziologinių skirtumų, trombotinio poveikio svyravimo per jų gyvenimą, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, geriamųjų kontraceptikų naudojimo, nėštumų, pakaitinės hormonų terapijos, menopauzės.
3. Moterys patiria daugiau neįgalumą sukeliančių insultų, taip pat turi trigubai didesnę riziką patirti mirtiną insultą ir kur kas dažniau negu vyrai po insulto tampa neįgalios.
4. 20–79 metų amžiaus moterys 4,6 karto dažniau gali patirti dėl prieširdžių virpėjimo kilusį insultą lyginant su vyrais.
5. Nors moterys gauna daugiau naudos prieširdžių virpėjimo atveju gydomos antikoaguliantais, jos gydomos mažiau, ir dėl to joms gali kilti didesnė rizika patirti dėl prieširdžių virpėjimo kilusį insultą.
6. Moterys gauna nepakankamai antitrombotinių preparatų palyginus su vyrais neatsižvelgiant į jų insulto riziką ir gretutines ligas.
7. Tokie veiksniai kaip amžius ir paveldimumas šeimoje yra reikšmingi, bet nustatyta, kad daugumą mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sąlygoja kintami rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nesveika mityba, padidėjęs kraujospūdis, nutukimas arba diabetes.
8. Yra priemonių, kurių moterys gali imtis, kad apsaugotų savo širdį: mesti rūkyti, daryti fizinius pratimus, palaikyti sveiką svorį, sveikai maitintis. Rūkančioms moterims dvigubai padidėja insulto rizika. Kuo daugiau cigarečių surūkoma, tuo rizika didesnė.
9. Pasaulinė širdies federacija skatina moteris žinoti savo duomenis – reguliariai tikrintis kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį.
