1. „Kaukis arba traukis“
Žmogaus organizmo reakcija į stresą, vadinama „kaukis arba traukis“ (angl. flight-or-fight), vystėsi ištisus tūkstantmečius. Kai žmogui staiga ima grėsti pavojus, smegenų pagumburis nervų galūnėlėmis siunčia signalą apie tai į antinksčius. Šios endokrininės sistemos liaukutės, esančios iškart virš inksto, gamina hormonus, kurie organizme reguliuoja kraujo spaudimą ir yra svarbūs organizmo reakcijai į stresą. Tuo metu žmogus ir yra raginamas priimti adekvatų sprendimą – „kautis arba trauktis“. Vis dėl to, dažnas tokio streso pasikartojimas yra žalingas mūsų sveikatai.
2. Saldumynų troškimas
Remiantis mokslininkų tyrimais, kortizolio hormonas, kuris išsiskiria streso metu, sužadina norą saldiems produktams. Tyrėjai teigia, kad šis hormonas užblokuoja smegenyse esančius receptorius, kurie atsakingi už potraukį maistui. Tiems, kurių kūno masės indeksas yra aukščiau rekomenduotinos normos, šis saldumynų troškimas pasireiškia kur kas dažniau. Jei ir jūs nuolat atsiduriate tokioje situacijoje, bent jau pasirūpinkite sveikais užkandžiais, tokiais kaip vaisiai, javainiai, juodas šokoladas ir kita.
3. Riebalų kaupimas
Mayo klinikos Minesotoje profesorius ir medicinos daktaras Philipas Hagenas teigia, kad stresas yra tiesiogiai susijęs su svorio didėjimu. Nepaisant to, kad kartais įtampą išgyvenančiam žmogui nesinori valgyti, kortizolio hormonas padidina riebalinio audinio sluoksnį, o tai ilgainiui atsispindi ant mūsų kūno. Dažniausiai šios riebalų sankaupos matyti pilvo srityje. Laimei, sportas gali padėti nugalėti stresą bei atsikratyti padidėjusio pilvuko.
4. Širdis
Reali streso įtaka širdies priepuoliui kol kas nėra nustatyta, tačiau remiantis moksliniais įrodymais, ji vis tik egzistuoja. Neseniai atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 200 tūkst. Europos darbuotojų, buvo nustatyta, kad žmonėms, kurie dirba įtemptomis sąlygomis, 23 proc. padidėja tikimybė patirti širdies priepuolį lyginant su neįtemptą darbą dirbančiais žmonėmis.
5. Nemiga
Įtampa gali sukelti tokią biologinę būseną, kuomet žmogus negali užmigti. Ir nors, paprastai, šis negalavimas praeina, pasibaigus išgyvenamam stresui, kai kuriais atvejais tai gali išsivystyti į lėtinę nemigą. Tokiu atveju, patartina išbandyti stresą mažinančias veiklas, tokias kaip joga ar meditacija.
6. Galvos skausmas
„Kaukis arba traukis“ reakcijos metu išskiriami adrenalino bei kortizolio hormonai sukelia kraujagyslių pakitimus, kas sąlygoja galvos skausmą arba migreną. Galvos skausmas gali atsirasti stresinės situacijos metu arba praėjus stresui. Įtampa taip pat priverčia įsitempti kai kuriuos raumeninius audinius, o tai dar labiau padidina galvos skausmą.
7. Atmintis
Didelis hormono kortizolio kiekis daro žalingą poveikį žmogaus atminčiai. Stresas tarytum suardo „atminties neuronus“ ir dėl to tampa vis sunkiau atsiminti kai kurias situacijas.
