Krūties vėžio simptomas – vos vienas
Pirmieji ligos požymiai, kaip prisimena pašnekovė, išryškėjo 2016 metų pradžioje. „Sausio mėnesį užčiuopiau guzelį krūtyje, bet kurį laiką delsiau, nepuoliau pas gydytoją. Prisipažinsiu, bijojau, kad tai gali būti vėžys, ir tyliai vyliausi, jog ras tik cistą“, – pranešime spaudai pasakoja Vilija. Tik po kelių mėnesių, paskatinta giminaitės, moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nusiuntė atlikti išsamesnių tyrimų. Kauno klinikose Vilijai buvo atlikta echoskopija, vėliau – biopsija. Diagnozė – antros stadijos krūties vėžys, išplitęs į limfmazgius.
Nuo tos akimirkos pašnekovės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – ne tik reikėjo priimti gąsdinančią diagnozę, bet ir ištverti alinantį gydymą: operaciją, chemoterapiją, spindulinę ir hormonų terapiją. „Hormonų terapija tęsiasi dar ir šiandien. Ji turi šalutinių reiškinių – vargina sąnarių skausmai, bloga savijauta. Bet tai labai svarbi gydymo dalis “, – sako Vilija. Nors liga, anot pašnekovės, beveik atsitraukusi, moteris stengiasi būti budri ir atsakinga – kasmet vyksta pasitikrinti sveikatos.
Palaikymas susirgus vėžiu sugrąžindavo viltį
Nors liga smogė netikėtai, o išbandymai buvo sunkūs, Vilija su dėkingumu prisimena gydytojų ir medicinos personalo palaikymą. „Kai atvykau po biopsijos, gydytoja paėmė už rankos ir ramino, kad viskas bus gerai ir ligą mes tikrai įveiksime. Chemoterapiją atliekančios slaugytojos elgėsi nepaprastai rūpestingai ir švelniai“, – prisimena pašnekovė. Taip pat ji džiaugiasi artimųjų bei draugų palaikymu.
„Dažnai tenka girdėti istorijų, kad žmones, kovojančius su sunkiomis ligomis, palieka draugai, o namiškiai nesupranta ir neužjaučia. Man buvo priešingai – nė vienas draugas nenusigręžė, šeima ir pažįstami palaikė, jaučiau daug šilumos bei supratimo. Pokalbiai su namiškiais ir draugėmis padėjo ne tik nepalūžti, bet ir atrasti stiprybės. Tokie momentai sugrąžindavo viltį ir kvietė gyventi toliau. Laimė, nesusidūriau ir su vis dar vyraujančiu požiūriu, kad vėžys neva yra nuosprendis...“
Vis dėlto Vilija prisipažįsta, kad pačios reakcija į diagnozę buvo audringa ir tikrai teko patirti visus įmanomus jausmus: nuo savigraužos, baimės iki pykčio ir klausimų sau. „Pirma mintis buvo, kodėl man? Ilgą laiką jaučiausi liūdna, tam tikra prasme vieniša, bet supratau, kad reikia eiti į priekį – niekas už mane to nepadarys: arba gydaisi, arba lauki blogiausio. Variantai tik du“, – atvirai pasakoja pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad, kilus bent menkiausiems įtarimams dėl sveikatos, labai svarbu nedelsti – tikrintis vos tik pastebėjus pakitimus. „Juk ne visi simptomai reiškia vėžį – pokyčiai krūtyse gali būti susiję ir su cistomis, dariniai gali būti gerybiniai. Be to, kuo anksčiau išsitiriama, tuo lengviau pasveikti“, – sako Vilija ir priduria apgailestaujanti, kad daugybė moterų vis dar neskuba pasitikrinti, galvodamos, kad „man tikrai taip neatsitiks“.
Pagalba sau susirgus vėžiu ir kitiems
Vilija neslepia – nusprendusi kalbėti apie ligą ir sveikimo kelią atvirai, tikisi paskatinti moteris labiau rūpintis savimi. „Onkologinės ligos nesirenka – vis daugiau jaunų moterų susiduria su šiuo sveikatos iššūkiu. Noriu pabrėžti, kad net menkiausias kūno pokytis gali būti ženklas, kad organizme prasidėjo negeri procesai. Šiandien jau žinau, kad, kilus bent menkiausiam įtarimui, reikia suskubti pas gydytoją ir išsitirti, nes delsimas gali kainuoti gyvybę“, – pašnekovė drąsina moteris ir viliasi, kad jos istorija paskatins kitas nebijoti kreiptis pagalbos, tikrintis ir apie tai kalbėti.
Liga, pasak Vilijos, pakeitė požiūrį į gyvenimą. „Išmokau sulėtinti tempą, daugiau dėmesio skirti sau, nes iki diagnozės gyvenau dėl kitų – dėl šeimos, dėl tėvų, dėl draugų. Pati visada likdavau paskutinėje vietoje. Dabar stengiuosi mėgautis kiekviena diena, sustoti, pasidžiaugti akimirkos grožiu, – šypsosi Vilija ir sako, kad liga greičiausiai buvo savotiška pamoka iš aukščiau. – Genetiniai tyrimai parodė, kad sirgti krūties vėžiu paveldimumo neturiu. Todėl, manau, ši onkologinė liga yra Dievo pirštas. Griežtas paliepimas sustoti ir perdėlioti gyvenimo vertybes.“
Paklausta, ką darytų kitaip, jeigu galėtų atsukti laiką atgal, Vilija atsako nedvejodama: „Tikrai nelaukčiau įtarusi ligą. Greičiau kreipčiausi į gydytojus, apie tai drąsiau kalbėčiausi su aplinkiniais. Dabar žinau – kai žmogus užsidaro, liga tampa sunkesnė, – atvirauja Vilija. – Dalijimasis emocijomis, mintimis, baimėmis, abejonėmis labai padeda“.
Šių minčių vedama, Vilija jau kelerius metus savanoriauja Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje (POLA). Ją atrado pasibaigus intensyviam gydymui. Netrukus gavo ir kvietimą savanoriauti Šakiuose. „Nuėjau į susitikimą su POLA atstove, pasikalbėjome. Na ir štai – jau penkerius metus stengiuosi padėti tiems, kuriems reikia paramos, supratimo, gero žodžio ar tiesiog tylaus pabuvimo drauge.
Žinau viena – ką tik diagnozę išgirdusiam žmogui kalbėtis su onkologinės ligos kelią įveikusiu savanoriu daug lengviau nei su sveiku žmogumi. Pastarasis dažnai sako „suprantu tave“, bet iš tiesų jam sunku suvokti tai, ko pats, laimei, neišgyveno. Kai matai, kad kiti sėkmingai įveikė ligą ir gyvena jau ne vieną dešimtmetį, jautiesi įkvėptas nepasiduoti.“
Aptiktas anksti krūties vėžys įveikiamas
Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kasmet pasaulyje šią diagnozę išgirsta apie 2,3 mln. moterų. Kuo anksčiau ji diagnozuojama, tuo didesnė išgijimo ir visaverčio gyvenimo tikimybė – neretai ji siekia net 90 proc. Štai kodėl labai svarbu atsakingai dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje.
Nuo šių metų sausio 1 dienos mamografinė patikra Lietuvoje atliekama moterims nuo 45 iki 74 metų – tikslinės grupės amžiaus ribos praplėstos dėl didėjančio susirgimų skaičiaus, jaunėjančio pacienčių amžiaus bei ilgėjančios gyvenimo trukmės. Taip tikimasi dar geriau suvaldyti šią onkologinę ligą.
Moterys, norinčios išsitirti pagal krūties vėžio prevencinę programą, pirmiausia turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje joms bus išduotas siuntimas mamografiniam tyrimui atlikti. Už programoje numatytas paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustosioms mokėti nereikia, jei tyrimas atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasomis.
Į nustatytą amžiaus grupę nepatenkančios moterys, pastebėjusios pakitimų krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir prireikus siųs pasikonsultuoti su gydytoju specialistu.
Moterys taip pat kviečiamos nemokamai dalyvauti gimdos kaklelio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
