Mokslininkai pamažu išsiaiškina ilgojo koronaviruso komplikacijas, kurios, atrodo, paveikia vis daugiau žmonių Jungtinėje Karalystėje. Tačiau kai kurie klausimai dėl šios ligos vis dar neatsakyti.
Kankina nuovargis ir galvos skausmas
Naujame tyrime buvo išaiškinti kai kurie ilgojo koronaviruso keliami pavojai ir poveikis, taip pat išsiaiškinta, kurie du simptomai užsitęsia dažniausiai. Remiantis išvadomis, nuovargis ir galvos skausmai beveik 70 procentų susirgusiųjų išlieka mažiausiai keturis mėnesius.
Pasak Džordžijos medicinos koledžo tyrėjų, naujausi duomenys patvirtina, kad šie du simptomai yra vieni iš „ilgiausiai išliekančių simptomų praėjus keliems mėnesiams po užsikrėtimo.“
Rezultatai patvirtina, kad po COVID-19 infekcijų neretai atsiranda lėtinių neuropsichiatrinių simptomų.
Gydytoja Elizabetha Rutkwosky, MCG neurologė ir tyrimo autorė, pasakė: „Pandemijos pradžioje mes nežinojome, ko tikėtis, bet dabar aišku, kad yra ilgojo COVID-19 sindromas ir kad jį patiria daug žmonių.”
Remdamiesi naujais moksliniais duomenimis, tyrėjai pranešė, kad nuovargis ir galvos skausmas yra dažniausi simptomai, apie kuriuos asmenys pranešė, praėjus daugiau negu keturiems mėnesiams po susirgimo COVID-19.
Nuolatinį nuovargį galima paaiškinti – dėl atsiradusio uždegimo organizme, kūnas natūraliai bando kovoti su infekcija.
Kraujo mėginių analizė parodė, kad kai kuriems asmenims uždegimai padidėja per kelias dienas po infekcijos ir išlieka tokiame lygyje netrumpą laiką.
Tai rodo, kad nors vyksta antikūnų atsakas į virusą, nuolatinis uždegimas gali prisidėti prie tam tikrų simptomų išlikimo.
Pastebi ir daugiau simptomų
Šie duomenys gauti iš pirmųjų 200 pacientų, įtrauktų į „COVID-19 Neurological and Molecule Prospective Cohort Study“ tyrimą. Visi tirti pacientai patvirtino, kad po užsikrėtimo koronavirusu buvo praėję maždaug 125 dienos.
Remiantis duomenimis, aštuoniasdešimt procentų iš pirmųjų 100 dalyvių pranešė apie neurologinius simptomus.
Nuovargis, kuris buvo dažniausiai pasitaikantis simptomas, pasireiškė 68,5 proc. tyrimo dalyvių, antroje vietoje liko galvos skausmas, apie kurį pranešė 66,5 proc. tyrimo dalyvių.
E. Rutwoski pastebėjo: „Jų patirtas nuovargis pasireiškė oro trūkumu; jie eidavo pasigaminti valgyti ir jausdavo, kaip smarkiai plaka širdis, jie tuoj pat turėdavo atsisėsti ir jausdavo raumenų skausmą, tarsi būtų nubėgę nemenką atstumą.
Tikriausiai yra ir tam tikro lygio neurologinis nuovargis, nes pacientams taip pat būdingas miglotas mąstymas, jie sako, kad sunku galvoti, perskaityti net vieną elektroninį laišką, o jų smegenys, atrodo, yra tarsi tuščios.“
Kai kurie tyrimai parodė, kad kai kuriems pacientams sumažėjo smegenų tūris, ir tai dar kartą gali paaiškinti anksčiau paminėtus simptomus.
Keičiasi skonio ir kvapo pojūčiai
Be to, ketvirtadalis tyrimo dalyvių atitiko papildomų komplikacijų, pvz., depresijos, diabeto, nutukimo ir miego apnėjos, kriterijus. Pranešama, kad dar 21 procentas tiriamųjų pastebėjo ilgai kankinantį pasimetimą.
Daugiausiai tyrimo dalyvių pažymėjo, kad, po persirgimo COVID-19, atsirado hipertenzija. Nors tyrimas patvirtino, kad kvapo ir skonio sutrikimas yra pagrindinė viruso savybė, pacientų ataskaitos ir objektyvūs pojūčių tyrimai skyrėsi.
Pavyzdžiui, didesnis procentas asmenų, kurie nepranešė apie kvapo ar skonio pokyčius, iš tikrųjų turėjo objektyviai pagrįstų pablogėjusios būklės įrodymų. Tai galima paaiškinti tuo, kad skonis ir kvapas jiems gali ne susilpnėti, o pasikeisti, kaip pastebi E. Rutwoski.
Ji pridūrė: „Jie gali valgyti sumuštinį su vištiena, nes jo skonis būna panašus į dūmus, žvakes ar kažką keisto, bet mūsų skonio receptoriai bando atkartoti tam tikrą skonį, kuris būtų sūrus arba saldus.“
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad nustatyti faktai gali būti šiek tiek šališki, palyginti su didesniu šiuo metu pasireiškiančių simptomų procentu, nes tikėtina, kad tyrimas pritrauks daug asmenų, susirūpinusių dėl šiuo metu pasitaikančių problemų.
